TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Laukiant sprendimo dėl Lietuvos asocijuotosios narystės CERN

2016 03 07 6:00
Prie CERN idėjų sklaidos Lietuvoje daug prisideda Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Andrius Juodagalvis, įsitraukęs į Didžiojo hadronų greitintuvo Kompaktiškojo miuonų solenoido eksperimentą. CERN archyvo nuotraukos

Praėjusią savaitę Lietuva pateikė paraišką dėl asocijuotosios narystės Europos branduolinių tyrimų centre CERN. Tikimasi, kad sprendimas dėl tolesnių žingsnių, t.y. pradėti procesą dėl Lietuvos asocijuotosios narystės CERN, bus priimtas šių metų kovo 15–17 dienomis vyksiančioje CERN Tarybos sesijoje. Kaip neformaliai kalba CERN atstovai, pats procesas turėtų trukti apie metus.

Paramą Lietuvos asocijuotajai narystei CERN aktyviai reiškia CERN lietuvių mokslininkų bendruomenė. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto tyrėjas dr. Andrius Juodagalvis sakė, kad dar metų pradžioje CERN Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) eksperimentuose dalyvaujantys lietuvių mokslininkai ir IT specialistai įteikė kreipimosi tekstą Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir CERN direktorei Fabiola Gianotti. Jame pabrėžiama, kad Lietuvos įsitraukimas į CERN vykdomus eksperimentus pakeltų mūsų valstybę į šalių mokslo lyderių gretas ir suteiktų Lietuvos tyrimų institucijoms didesnį tarptautinį matomumą bei pripažinimą. CERN tyrimų ir technologijų plėtros programos leistų panaudoti Lietuvos mokslininkų žinias ir specializuotą patirtį, taip pat efektyviau panaudoti mokslinių tyrimų instrumentus bei patalpas Lietuvoje.

CERN lietuviai su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Centre - Vilniaus universiteto profesorius Juozas Vaitkus, vienas pirmųjų iš Lietuvos mokslininkų pradėjęs bendradarbiauti su CERN. Pirmas dešinėje - ambasadorius Rytis Paulauskas.

Padėtų sugrįžti

Pastaraisiais dešimtmečiais daugiau nei 100 lietuvių jau dalyvavo įvairioje CERN veikloje: mokymuose, tyrimuose ar kuriant informacines programas, inovacinius produktus. Kai kurie lietuvių išradimai jau pritaikyti arba toliau tiriami CERN laboratorijoje, pavyzdžiui, radiacijos monitoringo ir protonų pluošto vaizdavimo prietaisai, nuotoliniai puslaidininkių ir detektorių matavimai, esant neutronų ir protonų spinduliuotei, taip pat kriogeninėse temperatūrose. Lietuvių laimėjimai buvo įvertinti jau penkiais LHC Kompaktiškojo miuonų solenoido „CMS Achievement“ apdovanojimais.

Tačiau šiuo metu apie pusę CERN lietuvių mokslininkų ir IT specialistų yra nesusiję su Lietuvos institucijomis. Pavyzdžiui, Justas Balčas dirba Kalifornijos technologijos institute (Caltech), JAV, Adomas Jelinskas – Warwicko universitete, Jungtinėje Karalystėje, Evaldas Juška – Teksaso A&M universitete, JAV, Davidas Abdurachmanovas ir Mantas Stankevičius – Fermi nacionalinėje greitintuvų laboratorijoje (Fermilab), JAV, dr. Aurelijus Rinkevičius – Kornelio universitete, JAV, Vytautas Vislavičius – Lundo universitete, Švedijoje, Justas Zalieckas – Bergeno universitete, Norvegijoje.

CERN lietuvių bendruomenė pabrėžė, kad Lietuvos asocijuotoji narystė CERN kartu su nacionaline išvykusiųjų iš Lietuvos sugrąžinimo strategija sukurtų puikias sąlygas sugrįžtantiems lietuvių mokslininkams įdiegti įgytas žinias, patirtį bei profesinius ryšius į Lietuvos švietimo sistemą, verslą ir pramonę.

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Šveicarijoje Rytis Paulauskas atkreipė dėmesį į įdomų ir modernų dr. Valdo Rapševičiaus atvejį – gebėjimą dirbti ir VU Matematikos ir informatikos fakultete, ir „Fermilab“. Ambasadoriaus manymu, tai galėtų būti geras protų nutekėjimo stabdymo pavyzdys. Taip pat pavyzdys, kad CERN gali suvienyti ir Lietuvoje, ir užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus. Tokius procesus aktyviai remia ir diplomatinė tarnyba.

Daugiau galimybių

Kaip minėjo dr. A. Juodagalvis, Lietuvos asocijuotoji narystė CERN taip pat stimuliuotų mokslo žinių sklaidą mūsų šalyje technologijų, inžinerijos, matematikos ir ypač dalelių fizikos srityse. CERN edukacinės programos jau sudarė galimybes apmokyti 26 Lietuvos mokytojus, kad skleistų didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje įgytas žinias ir patirtį vidurinio lavinimo sistemoje. Tai svarbu ugdant naują Lietuvos mokslininkų kartą.

Asocijuota narystė atvertų ir CERN žinių pritaikymo galimybes, skatintų įvairių pramonės šakų bendradarbiavimą bei inovacijas. Lietuvos kompanijos galėtų konkuruoti dėl CERN sutarčių ir pritaikytų CERN patirtį logistikos, elektronikos, įvairių paviršiaus dangų, lazerio technologijų, masinių duomenų analizės, finansų, inžinerijos, medicinos srityse, taip pat steigiant naujas kompanijas. Lietuvos piliečiams atsivertų lygiateisio įdarbinimo galimybės CERN bei remiamos doktorantūros pozicijos šioje laboratorijoje.

Per Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir CERN direktorės Fabiola Gianotti susitikimą šių metų sausį. Teletilto su Lietuvos gimnazijomis akimirka. /CERN archyvo nuotrauka

Pritraukiant talentus

CERN lietuvių bendruomenė pripažįsta mokslinio tarpdiscipliniškumo svarbą ir mano, kad asocijuotoji narystė padidins svarų ir vertinamą Lietuvos indėlį. CERN organizacijos nariai prisidės Lietuvoje pristatant jos laboratorijoje atliekamus tyrimus per mokslo populiarinimo programas, švietimo sistemą, tyrimų, pramonės bei verslo projektus ir kartu pritrauks daugiau Lietuvos talentų. Bendruomenė ketina sukurti interneto puslapį, kuriame skelbtų studentams ir moksleiviams naudingą informaciją.

Lietuvoje bendradarbiavimą su CERN koordinuoja Lietuvos mokslų akademija. Net keturi VU padaliniai – Fizikos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Taikomųjų mokslų institutas – jau daug metų dalyvauja šios organizacijos tyrimų programose. Bendradarbiavimo ryšius taip pat stiprina Fizinių ir technologijos mokslų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas.

Šiemet sausį Lietuvoje buvo surengtas CERN virtualusis vizitas (jų bus ir ateityje). Per videokonferenciją renginyje dalyvavusios Lietuvos gimnazijos galėjo iš arčiau susipažinti su Didžiojo hadronų greitintuvo Kompaktiškojo miuonų solenoido detektoriumi bei atliekamais eksperimentais. Ten dirbantys fizikai dr. A. Juodagalvis ir dr. A. Rinkevičius bei informatikas E. Juška buvo šio renginio lietuvių gidai. CERN vykdomi tyrimai buvo pristatyti ir vasarį Vilniuje „Litexpo“ rūmuose surengtoje parodoje „Studijos 2016“. Vėliau CERN paroda persikėlė į Kauną.

Kovo 15 dieną atidaromame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus laukiami ir su Visatos paslaptimis norintys susipažinti lankytojai. VU organizuojama CERN paroda „Accelerating Science“, sukurta finansuojant H. Dudley Wrighto fondui, veiks iki liepos 15 dienos ir bus nemokama. Numatyta ir kitų renginių, kad CERN atliekami pažangiausi eksperimentai būtų arčiau Lietuvos, žinomi ir mūsų visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"