TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Laukiant vasaros ir panacėjos

2010 04 12 0:00
Prof. A.Bukantis įsitikinęs, kad reikia pratintis apie klimato kaitą mąstyti globaliu mastu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Tikimybė, kad po šaltos žiemos bus šilta vasara, lygiai tokia pat kaip ir vėsios vasaros galimybė. Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Arūno Bukančio, taikyti tokius primityvius prognozavimo metodus būtų tik žmonių apgaudinėjimas, nes jie nepasitvirtina.

JAV nacionalinis aplinkos prognozių centras NOAA, sudarantis prognozes ir Europai, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje šį birželį, liepą ir rugpjūtį numato maždaug vieno - pusantro laipsnio aukštesnę temperatūrą už vasaros mėnesių temperatūros vidurkį. Jei šios prognozės pasitvirtins, laukia gana šilta vasara.

Apie prognozių tikslumą.

"Tokių dėsnių, kad po šaltos ar šiltos žiemos būtinai turėtų būti šilta ar šalta vasara, nėra. Turime archyvus, tad dėsningumus būtume aptikę. Deja, jie neegzistuoja", - sakė VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas A.Bukantis.

Klimatologas dažnai vadovaujasi amerikiečių sudarytomis prognozėmis, tačiau pripažįsta, kad ir JAV nacionalinis aplinkos prognozių centras negali pasigirti šimtaprocentiniu pasitvirtinimu. Geriau palaukti iki gegužės pradžios ar vidurio, kai prognozės bus patikslintos. Gali būti, kad jos pasikeis - taip dažnai būna - ir taps visiškai priešingos. Ankstyvumas mažina prognozės pasitvirtinimą. Tarkime, vasaros prognozė, sudaryta gegužės mėnesį, be abejo, bus tikslesnė už tą, kuri sudaryta kovą.

Amerikiečių centras numato orus net ir šešiems mėnesiams. Jau sudarytos rugsėjo ir spalio prognozės, tačiau tokie eksperimentiniai darbai nėra tobuli. Europos vidutinės trukmės prognozių centro skelbiamos prognozės taip pat gana menkai pasitvirtina. Prof. A.Bukančio nuomone, dar net prasčiau negu amerikiečių.

Kai ruoniai tyli

Pastarasis dešimtmetis nuo 2000-ųjų iki 2009-ųjų buvo šilčiausias per visą meteorologinių matavimų Žemėje laikotarpį, t. y. nuo XIX amžiaus vidurio. 2009-ieji užima penktąją vietą tarp šio laikotarpio šilčiausių metų. Buvo gana didelė, net 0,56 laipsnio, teigiama anomalija. Visų šilčiausi - 2005 metai. Gana šilti buvo ir 2008-ieji.

"Visada reikia žiūrėti, kokia yra globali padėtis. Europa - tik mažas plotelis viso Žemės rutulio mastu. Grenlandijos ruoniai negali pakelti triukšmo, kad jiems buvo labai šilta žiema, - juokėsi klimatologas. - Didžiuliai karščiai tvyrojo Australijoje ir Pietų Amerikoje. Aišku, daugiausia rėkia europiečiai. Kai Europoje pasninga kelis kartus, atrodo, kad jau visas pasaulis šąla."

Visų šiaurės pusrutulio ledų plotai nuo 1979 metų, kai atsirado tikslūs palydoviniai matavimai, smarkiai mažėja - maždaug 3,2 proc. per dešimtmetį. Iš viso nuo to laiko jau prarasta apie 35 proc. Arkties ledų. Vasaromis ledo danga lieka tik toje Arkties dalyje, kuri yra prie Grenlandijos, o ir ji plona. Procesas, pasak prof. A.Bukančio, iš esmės negrįžtamas ir stiprinantis save, nes kai nėra ledo, atviras vanduo vasarą Arktyje sugeria daugiau spinduliuotės ir dar labiau sušyla. Šiaurės pusrutulio sniego dangos plotai per 40 metų sumažėjo beveik 4 mln. kvadratinių kilometrų.

Stratosferinio ozono sluoksnis, mūsų apsauginis skydas nuo ultravioletinių spindulių, dabar beveik nesikeičia, tačiau laikosi mažesnis, palyginti su XX amžiaus pabaiga. Temperatūra stratosferoje taip pat mažesnė maždaug dviem laipsniais negu buvo prieš 20-30 metų. Nykstant ozonui krenta stratosferos temperatūra ir keičiasi atmosferos cirkuliacija.

Keista žiema

Praėjusią žiemą šalčio zona, kaip pasakojo klimatologas, apėmė didžiulę teritoriją. Beveik visoje Europoje ir net Sibiro vidurinėje dalyje buvo neigiama temperatūros anomalija, t. y. 4-6 laipsniais žemiau normos. Toks didelis šalčio židinys ne taip dažnai pasitaiko.

Susidariusią keistą padėtį lėmė Sibiro anticiklonas, smarkiai pasislinkęs į vakarus. Žiemomis virš Azijos visada susiformuoja aukšto slėgio centras ir jo gubrys dažnai nutįsta į Rytų Europą. Šįkart jis pasiekė net Vakarų Europą. Šaltis plūdo ir iš rytų, ir iš šiaurės rytų maždaug du mėnesius.

Sibiro anticiklonas pasislinko į vakarus dėl Šiaurės Atlante ir Arktyje susiklosčiusios padėties. Iš Atlanto į Arkties vandenyną skverbėsi šiltosios oro masės, vyko vadinamoji šilumos advekcija, t. y. oro masių perneša horizontalia kryptimi. Arktyje krito slėgis ir laikėsi gana žemas taip pat apie du mėnesius. Tada susidarė sąlygos aukšto slėgio dariniui skverbtis į vakarus. Susiformavo vadinamoji meridianinė cirkuliacija. Šiluma skverbėsi į šiaurę, o iš šiaurės - šaltis, ir jie vienas ant kito tiesiog užtekėjo. Trumpai tariant, pietuose buvo šalčiau negu šiaurėje. Kai mūsų krašte spigino 20-25 laipsnių šaltis, Arktyje, net aplink Špicbergeną, Naujojoje Žemėje už poliarinio rato, buvo maždaug nulis laipsnių.

Europoje tokių šaltų žiemų neregistruota nuo XX amžiaus vidurio, tačiau daugelyje kitų Žemės rutulio rajonų - Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje, Australijoje - temperatūra pakilo aukščiau už daugiametį vidurkį dviem, trimis ir net penkiais, šešiais laipsniais. Ypač šilta šią žiemą buvo Arktyje. Pavyzdžiui, sausio mėnesio temperatūra šešiais, net septyniais laipsniais viršijo vidurkį. Dar šilčiau buvo Grenlandijoje - kai kur temperatūra šoktelėjo net 10 ir daugiau laipsnių nei yra norma.

Sankryžoje

"Žemėje vykstančią klimato kaitą turėtume suvokti viso pasaulio kontekstu, o tokie regioniniai klimato ir orų anomalijų reiškiniai dažnai būna gana lokalūs, - pabrėžė prof. A.Bukantis. - Šiuo požiūriu

praėjusi žiema Lietuvoje buvo šalta ir snieginga, tačiau kokių nors ypatingų rekordų neužfiksuota. Šaltų, be atlydžio žiemų gali pasitaikyti ir ateityje, nes žemyninių oro masių formavimosi židiniai Rytų Europoje ir ypač Sibire niekur nedings. O mūsų geografinė padėtis tokia, kad Sibiro žemyninės oro masės gali bet kada greitai pasiekti. Taip pat ir šiaurinės, vakarinės, pietinės. Vidutinėse platumose cirkuliuoja kontrastingos oro masės, galimos ir arktinės, ir net tropinės. Esame jų sankryžoje."

Pavyzdžiui, praėjusios žiemos gruodis Lietuvoje buvo labai permainingas. Pasitaikė ir šiltų, ir šaltų dienų. Tačiau viso mėnesio vidurkis buvo maždaug vienu-trimis laipsniais žemiau nulio. Temperatūra artima vidutinei daugiametei. Sausį jau labai atšalo. Beveik visą mėnesį temperatūra buvo neigiama, 4,5-6,5 laipsnio žemesnė už daugiametį vidurkį. Sausio pradžioje daugelyje rajonų iškrito dar nedaug sniego, todėl susidarė pavojingos sąlygos žiemoti žiemkenčiams. Storesnė sniego danga pradėjo formuotis antrąją sausio pusę, bet tik kraštiniuose vakariniuose, pietiniuose rajonuose ir pačioje šiaurėje. Vasaris buvo šiek tiek šiltesnis. Vidutinė temperatūra - artima normai, 3-5 laipsniai šalčio, o rytiniuose ir pietiniuose rajonuose net vienu laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę.

Klimatologas atkreipė dėmesį, jog iš visų trijų žiemos mėnesių šaltas buvo tik vienas - sausis. Vasaris ypatingas tuo, kad iškrito labai daug kritulių - pusantro, o vietomis net du kartus daugiau negu vidutiniškai. Susiformavo stora sniego danga. Mėnesio pabaigoje ji siekė net 32-34 centimetrus, bet buvo jau ir atlydys. Žodžiu, prasidėjo permaininga žiemos pabaiga, nors gana šalti orai laikėsi iki kovo vidurio.

Tirpsmo banga

Vasario mėnesį iškritęs sniegas, be abejo, padidino vadinamąsias vandens atsargas sniego dangoje. Pati jos storymė, kaip sakė prof. A.Bukantis, dar nieko nereiškia, nes jei sniegas purus, jo tankis mažas ir vandens turi mažai. Pagrindinė informacija, kuria remiantis kuriamos potvynių prognozės, kaip tik ir gaunama ištirpinus sniegą bei apskaičiavus, kiek jame yra vandens. Visas sniego tirpsmo vanduo suteka į upes, o šiemet jo atsargos buvo gana didelės - net 20-30 proc. viršijo vidutines daugiametes.

"Šiuo požiūriu susiklostė gana grėsminga padėtis, - kalbėjo klimatologas. - Viskas, aišku, priklauso nuo to, kaip sniegas tirpsta. Šiemet atšilimas buvo staigus, su lietumi, dėl to mažieji upeliai, tarkim, Akmena, Minija, Nevėžis, ir net Neris išėjo iš krantų. Prasidėjo staigus ledonešis."

Maždaug kovo 24 dieną pakilo Nemuno vanduo ir apsėmė Šilutės-Rusnės kelią, bet patys ledai dar nejudėjo. Nemuno žemupyje jie pradėjo braškėti po kelių dienų, tačiau Kuršių marios dar buvo sukaustytos. Šiemet Lietuvos ežeruose ir upėse buvo susidariusi labai stora ledo danga, o Kuršių mariose ji siekė net 50-65 centimetrus. Tokia ledo masė greitai neištirpsta, tad Nemuno žemupyje sangrūdų neišvengta. Kai Nemunas negali išnešti ledų į Kuršių marias, žemupyje kyla vandens lygis ir išsilieja dideliu potvyniu.

Baltijos pavyzdys

Šią žiemą kone 40 proc. Baltijos jūros pasidengė ledu. Centrinėje Baltijos dalyje ledai plaukiojo, o Rygos, Botnijos, Suomijos įlankos ir jūros akvatorijos dalis į šiaurę nuo Rygos buvo užšalusi. Tai gana daug. Šiuo požiūriu įvykis, pasak prof. A.Bukančio, svarbus, nors būdavo, kad užšąla ir 90 proc. Baltijos jūros. Deja, tokių žiemų jau nėra nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, nors anksčiau pasitaikydavo po dvi tris per dešimt metų.

"Tiems, kurie mano, kad klimatas nešyla, labai akivaizdus yra Baltijos jūros leduotumo indikatorius, - pabrėžė mokslininkas. - Jis parodo, jog iš esmės nėra sąlygų susidaryti ledo dangai Baltijos jūroje, nes ji gali užšalti tik tuomet, kai žiema prasideda lapkričio mėnesį ir baigiasi kovą. Poros mėnesių šalčių neužtenka. Reikia, kad jie truktų bent keturis mėnesius. Deja, mūsų regione tokių žiemų jau nėra keli dešimtmečiai."

Mūsų regione labai sudėtinga padėtis ir dėl kritulių, nes jie, kaip pažymėjo klimatologas, atkeliauja su oro masėmis. Viskas priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos. Jeigu įsivyraus vakarų, šiaurės vakarų pernaša, į Lietuvą keliaus vėsios, drėgnos oro masės, bus vėsu ir šlapia. Jei įsivyraus rytiniai, pietrytiniai oro pernašos srautai, bus sausringa ir šilta. Tikslesnių prognozių, kuriomis savaitėmis lis, kuriomis - ne, nėra.

Galima panacėja

Dabartinių palydovinių matavimų, vadinamosios palydovinės altimetrijos, duomenimis, nuo 1994-ųjų kasmet po 3,5 mm kyla vandenyno lygis. Sparčiai tirpsta kalnų, Grenlandijos ledynai, šyla, pučiasi ir pats vandenynas. Žinoma, gana sparčiai kyla ir Baltijos jūros lygis. "Be to, reikia nepamiršti, kad mūsų, pietinėje, Baltijos jūros dalyje žemės pluta grimzta, todėl vandens lygis, atrodo, dar greičiau kyla", - aiškino prof. A.Bukantis.

Prognozuojama, kad iki XXI amžiaus pabaigos Baltijos jūros lygis gali pakilti nuo 30 centimetrų pagal optimistinį scenarijų iki 86 centimetrų pagal pesimistinį scenarijų, jei sparčiai kils visas pasaulinio vandenyno lygis ir dar prisidės žemės plutos grimzdimas pietrytinėje Baltijos dalyje.

Palydovinių matavimų duomenys paneigia nepagrįstą nuomonę, kad klimatas šyla dėl stiprėjančios saulės spinduliuotės. Matavimai patikrinti, nes nuo 1978 metų atliekami virš atmosferos pačiame palydove. JAV nacionalinio klimato duomenų centras apdoroja visų Žemės rutulyje vykstančių matavimų rezultatus. Lyginant su Saulės spinduliuotės 11 metų ciklu matyti, kad jokio tendencingo kilimo nėra. Viso labo tik dviejų vatų mikrosvyravimas. Pasak klimatologo, ką reiškia tie du vatai, kai kalbama apie 1367 vatus vienam kvadratiniam metrui. Globali oro temperatūra tiesiog šauna į viršų, o saulės spinduliuotė, kaip matyti amerikiečių sudarytoje kreivėje, spurda apačioje.

Optimistinis klimato kaitos scenarijus išsipildytų, jei, kaip pabrėžė mokslininkas, būtų sumažintos šiltnamio dujų išlakos. Pakeistas pasaulinis kuro balansas. Mažiau naudojama iškastinio kuro. Būtų didesnis energijos vartojimo efektyvumas, t. y. suvartojus tiek pat elektros energijos pagaminama daugiau produkcijos.

"Visos pastangos ir telkiamos ta linkme - didinti energijos vartojimo efektyvumą. Tai panacėja nuo visko, - įsitikinęs prof. A.Bukantis. - Nuo skurdo, bado, ekologinių problemų, spartaus klimato pasikeitimo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"