TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Laukinė gamta Černobylio zonoje stebina

2015 02 10 9:00
Mokslininkas dirba Černobylio zonoje. Užsienio spaudos nuotrauka

Ukrainos mokslininkai teigia, kad į Černobylio zonoje - vis daugiau įvairios laukinės gamtos, tarkime, ten net buvo pastebėta rudoji meška. Gali būti, kad teritorijoje, kurią kadaise dėl pavojingos radiacijos paliko žmonės, bus įkurtas gamtos draustinis.

Branduolinio saugumo, radioaktyvių atliekų ir radioekologijos centro biologas Sergejus Gaščakas naujienų portalo BBC Ukrainos redakcijai pasakojo, kad valstybė čia iki šiol neatlieka rimtų tyrimų. Černobylio zonoje jis dirba nuo 1990 metų. Ir tvirtina, kad mokslinį darbą daugiausia atlieka entuziastai. Nežiūrint į radiaciją, įtakos turi tai, kad vietoje nėra žmonių, todėl atsiranda vis daugiau laukinių gyvūnų ir paukščių. Daugėja briedžių, elnių, vilkų, lūšių, taip pat ir Pševalskio arklių, kadaise ten užvežtų. Didžiausiu atradimo mokslininkas vadino vaizdo įrodymus, kad Černobylio zonoje atsirado rudųjų meškų. Jo tvirtinimu, teritoriją derėtų ne grąžinti žemės ūkinio reikmėms, bet kurti gamtos draustinį.

Meškos sugrįžimas

Didžiausia sensacija tapo rudųjų lokių pasirodymas, nes tose vietose jie seniai buvo išnykę. "XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Ukrainoje jų beveik nebeliko", - sakė S. Gaščakas. Dešimtajame dešimtmetyje Rusija sėkmingai įgyvendino rudųjų meškų reintrodukcijos progamą Briansko miškuose. Dėl to po kurio laiko jie pasirodė ir Černobylio zonoje. "Pirmuosius lokių pėdsakus su kolegomis fiksavome dar 2003 metais, bet tada mūsų medžiaga nebuvo patikėta", - apmaudą liejo mokslininkas. Įrodyti, kad zonoje pasirodė šie gauruoti žvėrys, padėjo naujosios technologijos. "Rudąją mešką užfiksavo mūsų fotografiniai spąstai vakarinėje zonos dalyje. Keletą metų keičiau vietą, kuriose juos palikdavau, ir galiausiai aplankė sėkmė", - džiaugėsi S. Gaščakas.

Stebuklingos fotografiniai spąstai

Ukrainos sąlygomis, kai valstybė nepakankamai finansuoja mokslą, fotografiniai spąstai yra tikra prabanga. "Turėjau jų ne daugiau kaip septynerius. Iš pradžių pats pirkdavau. Gerai, kad valdžia nedrausdavo", - prisiminimais dalijosi mokslininkas. Fotografiniai spąstai patys įamžina visus šilumą skleidžiančius objektus, judančius iki 10-15 metrų atstumu Keletą metų pats biologas pirkdavo įrangą, nors vieni spąstai kainavo 150-200 dolerių. Užtat juos turint nufotografuoti ne tik mešką, bet ir briedžius, elnius, vilkus ir lūšis.

"Neseniai gavome unikalius kadrus, kaip vilkų gauja persekioja elnią ir galiausiai jį sumedžioja, man tai apskritai kažkas neįtikėtina", - pasakojo S. Gaščakas. Gamtoje įamžinti tokią medžioklę pavyksta itin retai. Nuo 2014 metų kartu su britų mokslininkais jis pradėjo dirbti prie projekto, skirto kompleksiniam gyvūnų fiksavimui Černobylio zonoje. Padedant Vakarų partneriams teritorijoje pavyko pastatyti 42 fotografinius spąstus.

Gyvūnijos pasaulis

Keletą pastarųjų dešimtmečių Černobylio zonoje gyvūnų niekas neskaičiavo. Todėl galima tik daugmaž numanyti, kiek jų gali būti. S. Gaščako teigimu, ukrainietiškoje Černobylio zonoje yra dviejų rūšių plėšrūnų - vilkų ir lūšių, kiekvienos iki šimto. Jie užima skirtingas teritorijas. Gerokai daugiau gyvena elnių ir briedžių - daugiau kaip po tūkstantį. Buvo ir keletas tūkstančių šernų, bet pastaruoju metu jų populiacija sumažėjo. "Gyvūnų nėra tiek, kad juos galima būtų matyti nuo kelio, jų veisiasi tiek, kiek gali pramisti šiose vietose", - pasakojo biologas. Todėl be vaizdą fiksuojančių spąstų gyvūnus būtų sunku nufotografuoti.

Kaimo Krasnoje apylinkėse galima rasti gyvūnų taką. Ant ką tik užkloto sniego patalų - daugybė stambaus vilko, šerno ir kiškio pėdsakų. Šalia esančioje pelkėje į dangų pakyla gausus tetervinų būrys. Tose vietose ganosi Pševalskio arkliai. Viena kaimenė perėjo į Baltarusiją. Ten ir apsigyveno. O Ukrainos zonoje šiuo metu -septynios ar aštuonios kaimenės. Iš tankmės išnyra būrelis elnių ir greit vėl pasislepia miške. S. Gaščakas sakė, kad zonoje pasirodė juodųjų gandrų. Jie mėgsta kurtis toliau nuo žmonių. Pastebėta 14 rūšių šikšnosparnių, kai kurios jų įtrauktos į Raudonąją knygą.

"Negaliu kalbėti apie neigiamą radiacijos įtaką laukinei gamtai, nes kad galima būtų tai nustatyti, reikėtų rimtų tyrimų", - kalbėjo mokslininkas. Jis tvirtino, kad atskirties zonai radiacija netrukdo atsirasti gyvūnams. Padedant kolegoms iš Europos, ukrainiečiai planavo pradėti tokių tyrimų projektą, bet negavo leidimo, todėl kol kas jį atidėjo.

Zonos ateitis

1998 metais į Černobylio zoną atvežė keletą stumbrų, bet galiausiai jie žuvo. "Jei juos būtų išleidę kaip arklius, būtų galėję išgyventi, - sakė S. Gaščakas. - Iš pradžių neišgyveno stumbro patelė, vėliau tose vietose, kuriose nebuvo reikiamų sąlygų bei maisto, žuvo ir patinas." Kadaise šiose teritorijose gyveno stumbrai, bet vėliau jie išnyko.

Svarstoma, ką toliau daryti su Černobylio zona. Aptariami du variantai - kurti gamtos rezervatą arba teritoriją grąžinti ūkinei veiklai. Nusveria nacionalinio gamtos draustinio idėja. Jau ruošiami dokumentai. Čia galima būtų sukurti stebėjimo sistemas ir laukinės gamtos saugos padalinį. "Tai idealus ir protingiausias siūlymas, - mano mokslininkas. - Dabar čia atsirado didelė gamtos - gyvūnų ir augalų - įvairovė."

Teritorija buvo apleista po 1986 metų balandžio 26 dieną įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.

Pagal užsienio spaudą parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"