TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lazerių fizikai įsitvirtino Vienoje

2012 12 18 6:00
Asmeninio albumo nuotraukos/Lazerių fizikų penketas - prof. A.Piskarsko mokiniai.

Vienos technologijos universiteto profesoriaus Andriaus Baltuškos vadovaujamoje Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje beveik trečdalis tyrėjų - lietuviai. Naujausi mokslininkų rezultatai šiemet paskelbti prestižiniame žurnale "Science". Publikacija, pasak vieno tyrėjų grupės lyderių dr. Audriaus Pugžlio, tarsi vainikavo pastarųjų kelerių metų darbą.

Lazerių fizikai glaudžiai bendradarbiauja su savo alma mater - Vilniaus universiteto (VU) Kvantinės elektronikos katedra ir Lazerinių tyrimų centru. Yra užmezgę ryšius ir su lietuviškomis lazerinių technologijų įmonėmis.

"Esame dėkingi Lietuvai už gebėjimą palaikyti labai aukštą profesionalumą, - sakė prof. A.Baltuška. - Negalėčiau pasakyti, koks yra valstybės nuopelnas, tačiau Lietuvoje pasilikę kolegos, nepaisydami didelių sunkumų, atkakliai kovoja palaikydami mokslo ir technikos lygį, kuris siekia ir neretai pranoksta pasaulinius standartus."

Prof. A.Baltuškos vadovaujami Vienos technologijos universiteto Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos tyrėjai.

Iki šiol vienintelis

Vienos technologijos universiteto Fotonikos instituto Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje maždaug nuo 2007 metų, kaip pasakojo dr. A.Pugžlys, pradėta po truputį plėtoti infraraudonųjų ultrasparčiųjų šaltinių - optinių parametrinių šviesos stiprintuvų, veikiančių infraraudonojoje (nematomojoje) spektrinėje srityje, - technologija. Pradžioje įvaldyta artimesnė infraraudonoji sritis, vėliau pasistūmėta iki keturių mikrometrų (milijonųjų metro dalių) bangos ilgio, viduriniosios infraraudonosios srities. Buvo sugeneruoti gana galingi ir labai trumpi šviesos impulsai, kurių trukmė siekia 80 femtosekundžių (milijonųjų milijardosios sekundės dalių), o 10 milidžaulių energija suteikia iš viso daugiau nei 100 gigavatų galios. Naujasis šaltinis buvo labai sėkmingai pritaikytas aukštoms spinduliuotės harmonikoms (pagrindinio virpesių dažnio kartotinėms) generuoti. Buvo sugeneruoti minkštieji rentgeno spinduliai, kurie, skirtingai nuo įprastinių rentgeno lempų, pasižymi koherentiškumu, t. y. aukštu kryptingumu ir ryškiu, panašiu į optinius lazerius. Dėl labai trumpo - trumpesnio už vieną nanometrą (milijonąją milimetro arba milijardąją metro dalį) - bangos ilgio ir itin trumpos impulsų trukmės tokios rentgeno spinduliuotės blykstės atveria daug galimybių medžiagotyrai ir gausybei įvairių taikymų - tiek mokslo, tiek galbūt ateityje ir technologijų srityje.

Stiprus darbas fundamentalaus mokslo ir taikymo požiūriu buvo gautas, pasak dr. A.Pugžlio, susiejus kelių universitetų įdirbį. Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai išplėtojo aukštųjų harmonikų generavimo technologiją, taikytą su kitais šaltiniais jau kelerius metus. Tam, kad ji pasiektų dabartinį lygį, reikėjo šaltinio, kokio dar nebuvo pasaulyje. Jį sukūrė prof. A.Baltuškos vadovaujamų mokslininkų grupė ir iki šiol šis šaltinis (lazerinė sistema, susidedanti iš kelių lazerių, optinių parametrinių stiprintuvų, impulsų plėstuvo ir spaustuvo) yra vienintelis pasaulyje, teikiantis tokią energiją ir tokius trumpus impulsus infraraudonojoje srityje.

Dr. S.Ališauskas į Vieną atvyko daktaro stažuotės.

Paprasta ir genialu

Naujojo šaltinio principas, kaip pabrėžė Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos mokslininkai, yra grindžiamas VU profesoriaus Algio Piskarsko išradimu - optiniu parametriniu čirpuotų impulsų stiprinimu, sutrumpintai vadinamu OPCPA. Jį žymiausias Lietuvos lazerių fizikas pasiūlė 8-ojo dešimtmečio viduryje. Tokio optinio stiprinimo principo veiksnumas pirmą kartą pasaulyje buvo įrodytas VU Kvantinės elektronikos katedros ir Lazerinių tyrimų centro atliktame eksperimente, paskelbtame 1992 metais žurnale "Optics Communications". Nuo jo ir prasidėjo šios technologijos raida.

"Pats principas yra gana paprastas ir genialus, - sakė dr. A.Pugžlys. - Jo taikymo aspektų yra daug. Galima eiti į kitas spektrines sritis, generuoti vis galingesnius impulsus taikant tą technologiją ir t. t. Koncepcija iš pradžių buvo pademonstruota su gana silpnais impulsais, o dabar ji plačiai taikoma įvairiose spektrinėse srityse, naudojant įvairius lazerinius šaltinius, įvairius netiesinius optinius elementus. Vienu žodžiu, dabar ta koncepcija išplėtota pasaulyje į gana didelę, plačią sritį."

T.Balčiūnas studijuoja doktorantūrą ir jau artėja prie disertacijos gynimo.

Skirtingais keliais

Prof. A.Baltuška ir jo grupėje dirbantys lietuviai tyrėjai -prof. A.Piskarsko mokiniai, į Vienos technologijos universitetą patekę skirtingais keliais. Dr. Skirmantas Ališauskas atvyko daktaro stažuotės. Dar VU Kvantinės elektronikos katedroje studijuodamas doktorantūrą jis dalyvavo bendrame projekte su Vienos grupe ir ne kartą buvo atvažiavęs keliems mėnesiams, kartu kūrė OPCPA sistemą.

Giedrius Andriukaitis, VU Kvantinės elektronikos katedroje baigęs magistro studijas, sėkmingai dirbo lazerinių technologijų įmonėje "Ekspla", tačiau nusprendė siekti daktaro diplomo. Susidomėjęs Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje atliekamais tyrimais, įstojo į Vienos technologijos universitetą. Rytoj, gruodžio 19 dieną, ginasi daktaro disertaciją.

Tadas Balčiūnas, dar būdamas VU Kvantinės elektronikos katedros magistrantas, vienoje konferencijoje Stresoje, Italijoje, skaitė pranešimą ir ten susipažino su dr. A.Pugžliu. Po ERASMUS stažuotės Švedijoje T.Balčiūnas ieškojo, kur tęsti doktorantūros studijas, ir galiausiai išsirinko Vienos technologijos universitetą. Trečius metus dirba Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje ir taip pat artėja prie disertacijos gynimo.

Dr. A.Pugžlys Vienos grupėje dirba nuo pat jos įkūrimo 2006 metais. Prof. A.Baltušką jis pažinojo nuo studijų Vilniuje laikų. VU Kvantinės elektronikos katedroje baigęs doktorantūros studijas ir apsigynęs disertaciją, A.Pugžlys dešimt metų ėjo įvairias mokslininko pareigas Nyderlanduose: dvejus metus - Leideno ir aštuonerius - Groningeno universitete. 2006 metais persikėlė gyventi į Vieną.

Prof. A.Baltuška Vienos technologijos universitete kuria savo mokslinę kryptį.

Tarptautinė karjera

A.Baltuška baigė studijas VU Kvantinės elektronikos katedroje ir buvo įstojęs į VU doktorantūrą. 1995 metais pagal TEMPUS programą išvyko į Nyderlandus, studijavo Amsterdamo ir Groningeno universitetuose. 2000 metais apgynęs daktaro disertaciją, dvejus metus dirbo Tokijo universitete, Japonijoje, dvejus - Vienos technologijos universiteto Fotonikos institute ir dvejus - Maxo Plancko kvantinės optikos institute, Vokietijoje. Nuo 2006 metų yra Vienos technologijos universiteto profesorius.

"Įprastas mokslininko kelias, kai žmogus keičia vietas, atlieka pirmą, antrą daktaro stažuotę. Šiuolaikiniame pasaulyje kitaip ir būti negali. Jei nėra judėjimo iš vienos vietos į kitą, negalima siekti tarptautinės karjeros. Jaunųjų daktarų mobilumas yra būtinas įrodymas, kad žmogus sugeba pasisemti įvairios patirties ir dirbti savarankiškai", - kalbėjo prof. A.Baltuška.

Mokslo pasaulyje, pasak lazerių fiziko, svarbu ne valstybės, o stipriausios tyrimų kryptys. Kitaip tariant, yra šalių, kur stiprios vienos ar kitos mokslo krypties tradicijos, ir laboratorijų pasirinkimas nėra labai didelis. Pavyzdžiui, Olandija nuo seno garsėja spektroskopija. Ultrasparčiųjų impulsų spektroskopija - tik vienas aspektų, todėl logiška, kad tyrėjas pirmiausia pasirinko Olandiją. Lietuva, tarkime, garsėja lazeriais, ypač - trumpųjų impulsų lazerinėmis sistemomis.

Rimtą paramą kuriant savo mokslinę kryptį prof. A.Baltuškai suteikė laimėti asmeniniai projektai pagal elitines Europos Sąjungos (ES) programas: Europos jaunojo tyrėjo (EURYI) - 2004 metais ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) - 2011 metais. Jie, pasak tyrėjo, buvo susiję su trumpųjų impulsų lazeriais ir jų moksliniu taikymu. Ta tematika plėtojama ir dabartinė veikla. Kuriami vieno ar kito tipo lazeriai, kuriais išgaunami stiprūs elektromagnetiniai laukai ir labai trumpos trukmės impulsai. Jų taikymas, kadangi laukai tokio didelio stiprumo, - jau ne medžiagos, o materijos (molekulių, jonų, elektronų) ardymas, antrinių spinduliuotės (terahercų ar koherentinės rentgeno) šaltinių generavimas.

A.Baltuškai buvo trisdešimt treji, kai laimėjęs kelis konkursus, gavo Vienos technologijos universiteto pasiūlymą derėtis dėl profesoriaus vietos, tačiau porą metų truko pati procedūra. Dar po metų jaunasis profesorius buvo įvertintas ir Austrijos mokslų akademijos Ignazo Liebeno premija.

Dr. A.Pugžlys Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje dirba nuo pat jos įkūrimo ir yra vienas grupės lyderių.

Vilniaus mokykla

"Mūsų veikla nukreipta labiau į taikymą, - sakė Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos vadovas, - tačiau akivaizdu, kad ji vis vien grindžiama senu įdirbiu, kuris buvo pradėtas VU. Labai staigiai ką nors pakeisti moksle nepavyksta. Tokia yra logiška raida. Kai žmogus pradeda studijuoti, turi labai platų horizontą. Vėliau specialybė jį vis siaurina. Galiausiai pasilieki siauresnėje srityje. Ją, aišku, lemia ryšiai, su kuo bendrauji. Mes palaikome labai stiprius ryšius su VU Kvantinės elektronikos katedra ir Lazerinių tyrimų centru. Iš dalies patys kuriame lazerius, tačiau kartu ieškome įvairių taikymo galimybių, todėl taip pat esame užmezgę ryšius su lietuviškomis lazerinių technologijų kompanijomis. Be jų niekur nepajudėtume. Tos įmonės - pasaulinio garso. Dar sovietmečiu Lietuvoje, iš esmės prof. A.Piskarsko dėka, klestėjo trumpųjų impulsų technologija ir dabar ji pripažinta visame pasaulyje. Lietuvos lazerių mokykla parengia fantastiškus mokslininkus."

Kas verčia juos važiuoti svetur, prof. A.Baltuška nesiėmė spręsti. Pirmiausia, pasak jo, reikia suprasti, kad mokslas iš principo negali būti nacionalinis. Yra tik skirtingos valstybių strategijos. Vienur mokslas remiamas stipriau, kitur - mažiau. Vienur daugiau dėmesio skiriama taikomiesiems, kitur - fundamentiniams tyrimams. Ką nors sakyti iš šalies - bergždžias darbas. Kas klausytų tokių patarimų?!

"Galime tik padėkoti tiems žmonėms, kurie sugebėjo tokį lygį sukurti ir palaikyti, deja, kartais valstybei nepadedant. Galime džiaugtis tuo lygiu ir tikėtis, kad jis išsilaikys, - kalbėjo mokslininkas. - Iš principo atsisakau komentuoti valstybės mokslo politiką Lietuvoje, bet noriu labai pabrėžti asmeninį žmonių indėlį, nes jie tam tikra prasme yra didvyriai."

G.Andriukaitis rytoj ginasi daktaro disertaciją.

Prisimenant Ch.Darwiną

Dr. A.Pugžlio vertinimu, mokslo padėtis Lietuvoje dabar nebloga, sprendžiant iš projektų, kuriuos finansuoja valstybė, padedama ES. Daugeliu požiūrių dirbti net lengviau nei, pavyzdžiui, Austrijoje, nes senbuvėse ES šalyse dabar kur kas sunkiau gauti finansavimą mokslinei įrangai ar personalui išlaikyti.

"Vis dėlto reikėtų skirti, kiek buvo Lietuvos pastangų ir kiek lėmė priėjimas prie bendro katilo, kol galioja ES infrastruktūros fondai, - patikslino prof. A.Baltuška. - Taip pat buvo ir NATO fondų atveju, tačiau jie išseko. Todėl susilaikau ką nors girti ar peikti, nes daug kas priklauso nuo konjunktūros. Galiausiai viską lemia ekonomika. Intelektualų sluoksnis labai plonas ir labai greitai adaptuojasi prie sąlygų. Jeigu nėra ekonominės jėgos, nieko nepadarysi - bus protų nutekėjimas. Verta prisiminti Charlesą Darwiną, paaiškinusį evoliuciją. Jei kur nors yra bent truputį geriau, veiks jėgos, kurios suteiks tai vietai pranašumo. Jei "suvidurkintume" visą ES ir tik vienoje vietoje padarytume truputėlį geriau - to jau pakaktų nesustabdomam migracijos procesui."

Pasak dr. A.Pugžlio, kai kurie žmonės vis dėlto grįžta į Lietuvą. Patys pažįsta tokių. Kita vertus, pažvelgus statistiškai, kiek specialistų per metus parengiama, greitai būtų didžiulis perteklius, jei visi įsitrauktų į mokslo raidą Lietuvoje. Išvažiavimas nėra jau toks blogas dalykas. Bent jau dalis tikrai grįžta ir grįžta, įgiję naudingos patirties.

"Siekis semtis patirties užsienyje ne tik nėra blogas, jis yra būtinas, - įsitikinęs prof. A.Baltuška. - Pasaulyje kitaip neįmanoma planuoti mokslinės karjeros. Problema ta, kad yra labai nepatrauklu grįžti. Kai žmonės pamato, kiek gali uždirbti, kokius ryšius gali turėti, labai nelengva vykti atgal į aplinką, kurioje sąlygos prastesnės ir sunkiau būti matomam pasaulinėje erdvėje. Reikia didelio pasiryžimo ir pasiaukojimo, nes grįžimas reiškia, kad tam tikri karjeros planai būtų palaidoti. Daugeliui mokslininkų, svarstančių grįžimo galimybes, materialiniai aspektai tampa antraeiliai. Sprendimus dažniau nulemia mokslinės galimybės."

Ne robotai

Austrijoje gyvenantys mokslininkai bent kartą per metus apsilanko Lietuvoje. Su Lietuva sieja ir šeimos. "Mes gi nesame robotai", - juokavo prof. A.Baltuška.

Darbas atima vis dėlto labai daug laiko, todėl laisvalaikį lazerių fizikai stengiasi leisti su savo šeimomis. Jaunimas, pasak dr. A.Pugžlio, daugiau juda, kartu eina į filmus ar kitaip pramogauja, nes dar neturi šeimos rūpesčių.

Prof. A.Baltuška augina du sūnus. Septynerių metų Antanas - antrokas, penkerių metų Jonas lanko parengiamąją klasę. Žmona Shirley, informacinių technologijų specialistė, dabar prižiūri vaikus.

Dr. A.Pugžlio žmona Solveiga dirba Vienos ORION šviestuvų gamyklos eksporto skyriuje. Dukra Ieva, kitą mėnesį švęsianti dvidešimt penktąjį gimtadienį, jau baigė Groningeno universitetą ir savarankiškai gyvena Olandijoje. Liko ten, kai tėvai persikėlė į Austriją. "Bendraujame labai dažnai, - sakė mokslininkas. - Esu linkęs su šeima leisti laisvalaikį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"