TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ledo varvekliai kausto stingstančius paukščius

Vis sparčiau ilgėjančios dienos, vis dažniau rytais pasigirstantis zylių ciksėjimas, kai kurių gyvūnų tuoktuvės primena - pavasaris ne už kalnų. Tačiau kol kas dar spaudžia šaltis ir šėlsta pūgos.

Bepigu prie Lietuvos klimato prisitaikiusioms žolėms, jas nuo šalčio saugo sniegas. Jis, beje, šildo ir peles, pelėnus, kirstukus, kurmius ir daugelį kitų po sniegu žiemojančių gyvių.

Tačiau žvėrims jau sunkiau susirasti maisto. Tiesa, šią žiemą dar nebuvo taip, kad po atlydžio spusteltų šaltis ir sniegas apsitrauktų ledo pluta. Tuomet stirnos nebegali atsikasti želmenų ir pasistiprinti, per ledą sunku prasikapstyti iki žemės ir įsirengti nakvynės guolį. Stirnos ilsisi būtinai ant žemės, jei jos negali pasiekti - sušąla ir suserga. 

Šiemet tokių sunkumų stirnos dar nepatyrė, tačiau žmonės jau gabena į miškus joms, elniams, danieliams, šernams pašaro. Žvėrys dėl maisto nelabai konkuruoja: stirnos ateina į šėryklas rytą, elniai ir danieliai - po pietų, o vakarop atsliūkina šernai. 

Stirnoms padėti sunku

Yra įvairių nuomonių, šerti papildomai ar nešerti žvėris. Kai kurie gamtininkai įsitikinę, kad tai kišimasis į gamtos nustatytą tvarką, o terminas "baltasis badas" - propagandinis sovietmečio reliktas. Pasak jų, tradiciniai mūsų krašto gyvūnai seniai prisitaikę prie žiemų ir sugeba jas ištverti, o jei kurie ir krinta - tai natūrali gamtos atranka, paliekanti gyventi ir veistis tik stipriausiuosius.  

Priminsime: daugumai gyvūnų baisus yra ne šaltis, o badas. Šaltis juos pakerta tik tada, kai jie nusilpsta pristigę pašaro. O kai jo pakanka, gamtos dovanoti kailiai ir plunksnos puikiai gina žvėris ir paukščius nuo šalčio. 

Stirnas tyręs ir knygą apie jas parengęs gamtos mokslų daktaras Kęstutis Pėtelis tvirtina, kad šių žvėrių globa žiemą - labiau moralinis negu racionalus dalykas. "Šienas, kurį žmonės kemša į šėryklas, stirnų negelbėja - joms kur kas labiau reikia lapuočių medžių šakelių. Jeigu stirna ėda vien šieną, ji suserga skrandžio uždegimu. Dėl to nebegali toliau maitintis, nusilpsta, o tuomet - plaučių uždegimas nuo šalčio ir mirtis. 

Kai kurie medžiotojų būreliai bandė rišti šakų šluotas ir šerti jomis stirnas, bet ir tai menkai pasiteisino, mat jos pačios geriau žino, kokių šakų reikia. Taigi žmonės stirnoms nelabai kuo gali padėti, šių žvėrių skaičių reguliuoja gamta", - aiškino K.Pėtelis.  Beje, kai kurie gamtininkai mano, kad stirnų pastaraisiais metais mūsų krašte sumažėjo.

Kadangi kirtimų miškuose dabar netrūksta, stirnos, sulindusios į kirtavietes, ir ten randančios skanių šakelių net žiemą. Nebadauja kol kas ir elniniai žvėrys, o šerti šernus - medžiotojų reikalas. Jeigu jie nori užtektinai šių žvėrių turėti, tai ir pašeria. 

Sparnus rakina ledas

Kitaip yra dėl paukščių globos. Dabar daug kur upėse galima pamatyti į šiltus kraštus neišskridusių, žiemoti likusių gulbių, ančių. Nemažai jų būriuojasi sostinėje, Vilnios ir Neries santakoje, kuri ilgai lieka neužšalusi. Dar daugiau vandens paukščių Nemune žemiau Kauno hidroelektrinės. Dėl krintančio nuo aukštos užtvankos vandens čia nemažas plotas net šalčiausią žiemą neužšąla, todėl ir susiburia gulbės, antys, kai kurie kiti vandens paukščiai. 

"Kraupus vaizdas: Nemuno vanduo stipriai garuoja dėl temperatūrų skirtumo, krantai apledėję, upės srovė darosi vis lėtesnė, skaudžiame vėjyje blaškosi nuo garų šlampančios ir čia pat ledėjančios gulbės. Stresą patiriantys paukščiai spiečiasi į būrelius, vos judindami sustingusius sparnus, ledo varveklių sukaustytas plunksnas", - praneša Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) interneto tinklalapis birdlife.lt. 

Aišku, kodėl šie ir daug kitų panašaus likimo paukščių neišskrido į šiltuosius kraštus: juos lesino žmonės. Todėl sparnuočiai ir nepakėlė laiku sparnų. Jei ir pakėlė, netoli tenuskrido - pernelyg prišerti ir nusipenėję. 1960 metais Lietuvoje suskaičiuota 2 tūkst. žiemoti likusių ančių, po 30 metų - jau 25 tūkst., o pastaraisiais metais jų pasilieka dar daugiau. Tad dabar jau būtina šiuos mūsų "apgautus", pasitikėjusius mumis paukščius maitinti, kitaip jie žus. Ir maitinti ne tik duona ir batonu, kaip daro dažnas žmogus. Kaip šienas stirnai, taip paukščiui duona ar batonas nėra visiškai tinkamas maistas. Vien juo lesinami paukščiai ilgainiui išsenka, nusilpsta, prišąla prie ledo ir nugaišta. 

Ornitologai pataria gulbes ir antis lesinti suaugusiems paukščiams skirtais kombinuotaisiais pašarais. Dabar prie Kauno HE geros širdies žmonės paukščiams per dieną sulesina apie 100 kilogramų lesalų. Ko gero, tai didžiausia paukščių lesykla Lietuvoje.

Norisi priminti ir tiems žmonėms, kurie pakabino paukščių lesyklų sode ar balkone: neužmirškite papildyti jų lesalu, nes jūsų globotiniai jau priprato rasti ten maisto, ir skraido netoliese tikėdamiesi jo. Ypač zylės, žvirbliai - jie per šalčius glaudžiasi arčiau žmogaus. Neradę lesalo, gali žūti. 

Jau pradėjo tuoktuves

Kai kuriems gyvūnams būtent per šalčius "užverda kraujas" - vasarį, kartais net sausį prasideda kiškių, voverių, lapių, vilkų ir kitų gyvių vestuviniai žaidimai. 

Storą šiltą lizdą jau suka ir tuoj kiaušinius dės, galbūt kai kur jau ir deda, egliniai kryžiasnapiai, vestuvinius šokius raižo krankliai, apie šį svarbiausią savo gyvenimo įvykį ūbauja pelėdos. O kai kurios šernės vasario pabaigoje jau net atsiveda šerniukų. 

Tai tarsi patvirtina: pavasaris čia pat. Jį primins ir antradienį būsiančios Užgavėnės - žiemos palydų ir pavasario sutiktuvių šventė. Po Užgavėnių Saulė pamažu, bet atkakliai budina visa, kas gyva, saulėtą dieną patižusiame sniege pakrypsta rogių vėžės. 

Netrukus pasibelsiantį pavasarį liudija ir Vieversio diena, kuri Lietuvoje nuo seno minima vasario 24-ąją. Tiesa, šie artojų draugai retai kada tądien jau būna grįžę ir čirena padangėje. Vargu ar taip atsitiks ir šiemet. Liaudies išmintis sako: jei vieversiai pasirodo iki savo dienos, dar ilgai bus šalta, jei po vasario 24-osios - pavasaris ateis anksti. Tikslus pastebėjimas. Mat per šalčius sugrįžę vieversiai dar kurį laiką negieda, tūno laukdami Saulės malonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"