TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuva, Gruzija ir visas pasaulis

2010 06 21 0:00
Vidurio Europos instituto doktorantė Nora Mžavanadzė Budapešte. Tarp fone matomų bokštų - ir Vengrijos parlamento bokštas.
Anastasiyos Timoshynos nuotrauka.

"Anksčiau net nesusimąstydavau, kaip buvo svarbu mūsų protėviams atsikovoti tą mažą lopinėlį prie Baltijos jūros ir neprarasti jo, - sakė Vidurio Europos instituto doktorantė Nora Mžavanadzė.

Iš Šiaulių kilusios ir penktus metus Budapešte (Vengrija) studijuojančios Noros doktorantūros tyrimų objektas - persitvarkančios ekonomikos valstybės buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.

"Kai nusileidi į mikrolygį, raidos priežastys visai kitokios, tačiau makrolygiu užtenka pažvelgti į pasaulio žemėlapį. Yra studijų, kurios valstybės išsivystymo lygį, tarkim, bendrojo vidaus produkto dalį, tenkančią vienam gyventojui, tiesiogiai sieja su geografine padėtimi ir priėjimu prie jūros", - kalbėjo ekonomikos ir aplinkosaugos išsilavinimą suderinusi jaunoji mokslininkė.

Kaip į kiaurą maišą

Tarptautiniuose mokslo žurnaluose publikuoti du N.Mžavanadzės straipsniai, skirti Lietuvai. Pirmajame daugiausia nagrinėjamos darnaus vystymosi tendencijos, atsižvelgiant į konkrečius ekonomikos, socialinius, aplinkosaugos rodiklius. Antrasis darbas - apie darnaus vystymosi politikos įgyvendinimą Lietuvoje.

"Visų sričių raida turėtų būti tolygi, tačiau pereinamuoju laikotarpiu ekonomika, aišku, nukentėjo pirmiausia ir maždaug nuo 2000 metų pradėjo atsigauti, - pasakojo doktorantė. - Ekonomikos persitvarkymas iš tikrųjų buvo naudingas ir efektyvumo, ir technologijų, ir pajamų augimo požiūriu. Aišku, tai turėjo padarinių socialiniam sektoriui. Pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje jis nukentėjo labiausiai. Tyrinėjau įvairius socialinius rodiklius. Iš jų buvo matyti auganti įtampa dėl didėjančio nedarbo, savižudybių, alkoholizmo ir sergamumo mastas. Tarkim, net prieš dabartinę krizę kai kurie socialiniai rodikliai prastesni nei praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje. Taigi socialiniu požiūriu atsirado didžiulė duobė, kuriai įveikti iki šiol reikia dėti daug pastangų, tačiau viskas daroma labai vangiai. Šiuo atveju kalbu ne apie socialines išmokas. Kartais gali mokėti, kiek tik nori, tačiau viskas eina kaip į kiaurą maišą. Politika turi būti sutvarkyta taip, kad tos išmokos būtų efektyvios ir pasiektų tikslą."

Aplinkosaugos požiūriu tendencijos, pasak N.Mžavanadzės, buvo dvejopos. Pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, palyginti su 1990 metais, kai kurių teršalų išmetimas sumažėjo net penkis kartus. Iš tikrųjų didžiulis laimėjimas, tačiau taip atsitiko ne dėl sąmoningų valstybės pastangų - toks buvo ekonomikos persitvarkymo mikrolygiu padarinys. Įmonės turėjo restruktūrizuotis. Staiga pabrango degalai ir reikėjo galvoti, kaip pigiau ir kuo mažiau jų sunaudoti. Atsirado svarbių ir labai griežtų aplinkosaugos įstatymų. Prie jų taip pat reikėjo prisitaikyti - kuo mažiau teršti gamtą, kad tektų kuo mažiau mokėti aplinkosaugos mokesčių.

Medeliui skauda

"Aplinkosauga neturėtų būti suprantama vien kaip reikalavimas nešiukšlinti ar saugoti į Raudonąją knygą įtrauktus augalus, kad jie neišnyktų. Iš tikrųjų aplinkosaugą galima studijuoti bet kurio kito socialinio mokslo aspektu. Pavyzdžiui, kokios normos ir vertybės mus verčia elgtis vienaip ar kitaip", - sakė doktorantė.

Ji prisiminė Lietuvoje įsišaknijusį posakį: "Nelaužk medžio šakos, nes jam skauda." Pati laikosi tos nuostatos. Net vadinamųjų kačiukų pavasarį neskina. Tegu auga. Gali gamtoje pasigrožėti, nebūtina parsinešti namo, kad ten numirtų. Kokia stipri ši nuostata, įsitikino lankydamasi Gruzijoje.

"Mano mažas pusbrolis norėjo, matyt, pasirodyti ir pradėjo laužyti medelį, o mes, visi trys ten buvę lietuviai, sušukome: "Nedaryk to!", - pasakojo Nora. - Daugybei mūsų veiksmų ir galiausiai, aišku, aplinkos kokybei ir ekosistemoms įtaką daro tokie nematomi, tačiau svarbūs veiksniai."

Vis dėlto Lietuvoje aplinkosauga, jaunosios mokslininkės įsitikinimu, nėra integruota į darnaus vystymosi strategiją. Apskritai ši strategija, parengta mokslo darbuotojų, neturi politinės įtakos, nes politikų, atitinkamų ministerijų pareigūnų, atrodo, nedomina. Pasak Noros, nerašyta taisyklė: jei strategijos įgyvendintojas nėra įsitraukęs į jos sudarymo procesą, jam ta strategija bus svetima. Svetima ji ir Lietuvoje - graži santrauka to, kas daroma atskirose srityse, guli padėta kažkur ant lentynėlės.

Tolyn į Rytus

N.Mžavanadzė džiaugėsi, kad dabar labai rimtai pradeda bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis (JT). Pirmieji ryšiai užsimezgė po trejų studijų metų Vidurio Europos universitete, o dabar numatyti net keli projektai. Doktorantė įsitraukusi jau į antro vadovėlio rašymą JT Aplinkosaugos programai. Pirmas buvo apie aplinkosaugos vertinimo metodikas, antras - apie ekosistemų valdymą. Bendradarbiauja su kolegomis iš viso pasaulio, o vadovėliu naudosis patys JT darbuotojai, rengdami įvairių šalių specialistus.

Kitas JT projektas, kuriame dalyvauja Nora, skirtas Tbilisio miesto aplinkosaugos būklei įvertinti. Kartu su Gruzijos sostinės savivaldybe įgyvendinamo projekto tikslas - atskleisti svarbiausias Tbilisio aplinkosaugos problemas ir rasti konsensusą, kaip jas spręsti. Tikimasi išleisti svarų, moksliniais duomenimis pagrįstą dokumentą, kuriuo remdamasi Gruzijos sostinė galėtų prašyti finansinės paramos iš tarptautinių plėtros agentūrų.

Jaunoji mokslininkė šiemet dalyvaus ir rengiant aplinkosaugos būklės vertinimą pasauliniu mastu. Tokia ataskaita rašoma kas keleri metai ir yra koordinuojama taip pat JT Aplinkosaugos programos. Dabartinė turėtų būti pristatyta per valstybių viršūnių susitikimą Rio de Žaneire 2012 metais. Kelių šimtų puslapių leidinys apima labai daug temų, todėl jam rašyti sutelkiama daugybė skirtingų sričių specialistų iš viso pasaulio.

"Posovietinis Rytų Europos regionas - tarp JT aplinkosaugos programos prioritetų. Aišku, dabar JT žvelgia dar toliau į Rytus, nes Europos Sąjunga (ES) rūpinasi savo naujosiomis narėmis, - pasakojo Nora. - Mūsų specializacija, ko gero, bus tos šalys, kurios yra Europoje, bet nėra ES narės, ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys, kurios geografiškai priklauso Azijai, bet kultūriškai laikomos Europos dalimi. Joms turbūt daugiausia skiriama dėmesio JT aplinkosaugos programoje. Tarp tų šalių patenka ir Gruzija."

Lyginamoji galia

Susitelkti vien į studijas Vidurio Europos universiteto doktorantei nepavyksta, nes turi dirbti ir save išlaikyti. Doktorantūros stipendija skiriama trejiems metams. Tokia universiteto politika. Dabar eina penkti, ir Nora labai norėtų kitąmet studijas baigti.

"Tikrai nėra lengva, - pripažino ji. - Juo labiau kad gyvenu užsienyje, ne pas tėvus. Labai sugrūsta doktorantūros programa ir prarandame vos ne pusę laiko, darydami darbus, kurie visiškai nesusiję. Anksčiau profesūra turbūt manė, kad ta patirtis bus reikalinga. Dabar viskas keičiasi, bet mūsų metai praėjo. Buvome bandomieji triušiai, ir profesūra dabar pripažįsta, kad doktorantūros programa eksperimentinė. Tiesą pasakius, per trejus metus niekas jos ir nebaigė. Nežmoniškas krūvis. Geriausiu atveju - per ketverius su puse metų. Ir tik tada, jei viskas klojosi sklandžiai, nereikėjo keisti temos."

Doktorantūros programa Vidurio Europos universiteto Aplinkos mokslų ir politikos fakultete įsteigta 2002 metais. Nora pradėjo studijuoti 2005-aisiais, kai dar nebuvo nė vieno žmogaus, baigusio ją. Tik dabar matyti pirmieji rezultatai ir iš jų profesūra gali spręsti, ką reikėtų keisti. Jaunas ir pats universitetas, gyvuojantis dar tik du dešimtmečius.

"Visur yra savų problemų. Tik Lietuvoje į jas nežvelgiama lyginamuoju aspektu, - sakė Nora. - Pavyzdžiui, lietuviai skundžiasi didele biurokratija, tačiau kokias istorijas man pasakoja draugai Vengrijoje! Apima jausmas, kad Lietuvoje iš viso nėra korupcijos. Vienoje šalyje galbūt geriau vieni dalykai, kitoje - kiti. Kai vertinama tik iš savo pozicijų, nežinant, kaip kitur žmonės gyvena, požiūris siaurokas, be lyginamosios galios. Aišku, yra dalykų, kurie Vengrijoje sutvarkyti geriau nei Lietuvoje, bet yra doktorantūros programų, kurios geresnės lietuviškuose universitetuose. Kai pasikalbu su kolegomis Lietuvoje, akivaizdu, kad būtų didžiulė klaida tvirtinti, jog vienur viskas blogai, o kitur - tik gerai."

Geri ir blogi pavyzdžiai

Noros doktorantūros tema nesikeitė, tik ją, pasak doktorantės, reikėjo kaip deimantuką ilgai šlifuoti. Daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugos aspektui, nes jei, pavyzdžiui, valstybė pamiršta ja rūpintis, anksčiau ar vėliau pradės lėtėti ir socialinė, ir ekonominė raida. Jei per daug teršiama, veikia per daug fabrikų, nesirūpinama jų technologijomis, iškyla pavojus ir žmonių sveikatai.

"Mano tiriamoji zona - buvusi Sovietų Sąjunga, persitvarkančios ekonomikos šalys, - pasakojo Nora. - Nagrinėju, kaip jose pasikeitė pramonė, kurios jos šakos liko gyvuoti, kurios žlugo, kurios atsigavo, ieškau priežasčių kodėl. Kiekviena pramonės šaka turi labai specifinį poveikį aplinkai, todėl kartu žiūriu, kokia yra konkreti įtaka jos būklei. Ieškau tiek gerų, tiek blogų pavyzdžių. Kuo toliau į Rytus, tuo blogų pavyzdžių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje yra daugiau."

Doktorantė savo tyrimus pradėjo nuo Vidurio Azijos valstybių, svarbesnių ir galbūt taršesnių pramonės objektų. Dėl bendro vaizdo šiek tiek palygins su Baltijos valstybėmis. Pasak tyrėjos, įdomu stebėti, kaip skiriasi, pavyzdžiui, Estijos ir Tadžikistano raidos tendencijos. Juk kadaise priklausė vienai didžiulei šaliai, kurios bendras biudžetas iš Maskvos buvo skirstomas visoms sovietinėms respublikoms ir buvo siekiama, kad jų vystymosi lygis būtų maždaug toks pats.

"Aišku, jis niekada nebuvo toks pat. Skirtumai Sovietų Sąjungos viduje vis tiek egzistavo, - kalbėjo doktorantė. - Dabar labai įdomu stebėti, kaip tie skirtumai dar labiau išaugo pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu, kai Baltijos šalys pradėjo integruotis į Vakarų struktūras. Nuo to taško, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga, jie didėja vos ne eksponentiniu greičiu. Priežasčių yra daug ir mano tyrimas susijęs būtent su jomis."

Viena akivaizdžiausių priežasčių - geografinė padėtis. Pavyzdžiui, kur yra Estija ir Tadžikistanas. Kokios šalys jas supa. Kuri šalis turi priėjimą prie jūros ir pasaulinės prekybos, t. y. gali lengviau eksportuoti savo prekes ir pigiau įsivežti įvairiausias technologijas.

Tarp kitų veiksnių N.Mžavanadzė minėjo pilietinius karus. Jie turi didžiulę įtaką šalies raidai, grąžina ją kelis dešimtmečius atgal. Pavyzdžiui, Tadžikistane per pilietinį karą praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje žuvo mažiausiai 50 tūkst. gyventojų. Šalies raida taip pat priklauso nuo valstybės vidaus ir užsienio politikos. Pavyzdžiui, konkrečiai, Baltijos valstybėms labai svarbus ES indėlis.

Tinkamose vėžėse

"Jei norėčiau orientuotis vien į akademinį darbą, gauti poziciją būtų be galo sunku, nes labai konkurencinga sritis, - apie ateities perspektyvas kalbėjo Nora. - Man labiau norėtųsi praktinės veiklos, kuri taip pat būtų ir mokslinio pobūdžio, todėl manau, kad dabar esu labai tinkamose vėžėse. Kai dirbi vien akademinį darbą, rašai, rašai tuos straipsnius ir kartais pagalvoji - o kas iš to? Ar juos skaito, naudojasi jais, atkreipia dėmesį į rekomendacijas? Grįžtamojo ryšio trūksta. Supratau, kad nesu visiškai akademinis žmogus. Negaliu užsidaryti kabinetuke ir rašyti studijų, jei nežinau, ar jos bus kam nors naudingos, vertingos."

Doktorantei jau teko dėstyti Vidurio Europos universiteto Verslo mokykloje. Būsimus verslininkus supažindino su aplinkosaugos pagrindais, kad suprastų, kokį poveikį aplinkosaugai turi verslo operacijos, kokie yra metodai švelninti padėtį, kaip galima spręsti problemas. Pasak Noros, labai sudėtingas kursas - įvadas pradedant geologija ir atmosferos chemija bei fizika ir baigiant aplinkosaugos ekonomika bei teise. Be galo išsunkė. Kiekvienai paskaitai reikėjo ruoštis vieną ar net dvi dienas.

"Man labai patinka dėstyti ir bendrauti. Norėčiau išlaikyti ryšį su jaunais žmonėmis, perduoti savo patirtį. Tačiau jei tai darai "visu etatu" ir dar atlieki tyrimus, spausdini straipsnius, patiri nežmonišką stresą ir spaudimą", - pripažino doktorantė.

Nora tikisi, kad bendradarbiavimas su JT bus sėkmingas ir gali išsirutulioti į dar rimtesnius projektus. Šiuo metu ji pagal universiteto mainų programą išvykusi į Maskvą. Ten praleis mėnesį, rinkdama duomenis daktaro disertacijai. Rudenį Dmitrijaus Mendelejevo chemijos ir technologijos universiteto bibliotekose turėtų padirbėti dar du mėnesius.

Apie autorę

Noros tėvai Dalia ir Davidas Mžavanadzės susipažino studijuodami medienos apdorojimo inžineriją, per praktiką Sankt Peterburge, buvusiame Leningrade, ir grįžo gyventi į mamos gimtąjį miestą Šiaulius. Nora ne kartą lankėsi tėvo gimtinėje netoli Kutaisio. Gruzijoje ji giminių turi net daugiau nei Lietuvoje, nes tėvo šeima kur kas gausesnė nei mamos. Nora baigė ekonomikos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Dabar penkti metai studijuoja doktorantūroje Vidurio Europos universitete Vengrijos sostinėje Budapešte. Pasirinko darnaus vystymosi temą, nes visada domėjosi aplinkosauga ir ją galės derinti su įgytomis ekonomikos žiniomis. Jaunoji mokslininkė daug važinėja po pasaulį, skaito pranešimus, dalyvauja mokymo programose. 2007 metais Lietuvos mokslų akademija jai skyrė jaunojo mokslininko apdovanojimą ir akademiko Kazimiero Meškausko premiją, o 2008 metais užsienio lietuvių naujienų portalas Lietuviams.com išrinko Metų žmogumi.

Trumpai

"Šiais globalizacijos laikais ne tik fiziškai Lietuvoje esantis žmogus turi būti laikomas tikru lietuviu, - mano Nora. - Esu viena koja Lietuvoje. Dirbau Aplinkos ministerijos ir įvairiuose konsultaciniuose projektuose, kuriuose buvo tyrinėjama aplinkosaugos padėtis Lietuvoje. Rašau savaitraščiui "Atgimimas". Kasdien skaitau žinias ir galiu diskutuoti bet kuria Lietuvai aktualia tema. Man labai nepatinka, kai emigracijos istorija paišoma tik juoda ir balta spalvomis. Gal tas, kuris gyvena užsienyje, dar geriau atstovauja Lietuvai ir daugiau dėl jos padaro? Buvo atvejų, kai norėjau grįžti. Vieną kartą - per garsiai nuskambėjusią protų susigrąžinimo programą. Kreipiausi į kelis universitetus, tačiau daugelis mane ignoravo, o tie, kurie susidomėjo, net nelabai suprato protų susigrąžinimo programos esmę. Kitą kartą man pasiūlė dėstyti vieną mėnesį, tačiau už tokį atlyginimą, kurio nebūtų užtekę maistui, kelionei ir kitoms būtiniausioms išlaidoms. Galiausiai Lietuva juk nėra tik teritorija. Lietuva yra žmonės. Be jų Lietuvos nebebūtų. Svarbiausia - kas mes esame, su kuo ir dėl kokių žmonių. Esu laiminga, kad taip dabar klostosi mano likimas. Galiu dirbti su įdomiais žmonėmis iš viso pasaulio. Vienas mano viršininkas yra Šveicarijoje, kitas - Amerikoje, trečias - Kanadoje, ketvirtas - Budapešte. Jų tautybės dar įvairesnės nei gyvenamoji vieta. Per darbą galiu pamatyti egzotiškus kraštus. Pavyzdžiui, pernai lankiausi Panamoje. Jei kada nors atsiras galimybė perduoti susikaupusią patirtį jauniems žmonėms Lietuvoje, būtinai tai darysiu. Esu atvira visokiems pasiūlymams ir staigmenoms, kurias gali pateikti gyvenimas. Skatintina visiems kurį laiką pagyventi užsienyje. Atsiveria akys, kad gali būti kitaip. Pradedi mąstyti iš palyginamosios perspektyvos. Mokslininkams ryšiai su užsieniu reikalingi kaip deguonis. Daugeliu atvejų, kad prisidėtume prie bendros gerovės kėlimo, būtina dalytis mokslo žiniomis. Siekiant geriausių rezultatų reikia bendradarbiauti su kolegomis užsienyje. Tai ypač aktualu tokiai mažai šaliai kaip Lietuva."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"