TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuva mokslo ir tyrimų plėtrai sulauks 44 milijardų litų

2013 11 14 15:30
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje ir visoje Europoje mažėja daktaro disertaciją apsigynusiųjų skaičius, mokslininko karjera yra praradusi patrauklumą. Europos Sąjunga (ES) žada palengvinti jaunųjų tyrėjų ir mokslininkų kelią į tikslą, kad mokslininko profesiją vėl rinktųsi vis daugiau žmonių.

Mokslininko karjeros perspektyvų, tyrėjų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimo klausimai nagrinėjami tarptautinėje konferencijoje „Investuokime į tyrėjus: geresnis išsilavinimas ir karjera pasinaudojant naujomis finansavimo galimybėmis“. Konferencija vykta Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) lapkričio 14-15 dienomis ir yra Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dalis.

LMA prezidentas profesorius Valdemaras Razumas įvardijo, kokie pokyčiai yra numatomi Bendrijos mastu.

Valdemaras Razumas. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka.

„Konferencijoje kalbame apie žmones, kurie yra mūsų ateities kūrėjai. 2014-2020 metų laikotarpis bus svarbus, nes prasideda naujas Europos sanglaudos periodas, taip pat nauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa „Horizontas 2020“. Be to, ES transformuoja daug smulkių programų – bus sukurta vieninga tyrėjų, mokslininkų, studentų, profesinių mokyklų auklėtinių kvalifikacijos kėlimo programa „Erasmus +“. Šiai programai per septynerius metus numatyta 19 mlrd. eurų, programai „Horizontas 2020“ – 80 milijardų eurų. Lietuva per šį periodą tikisi struktūrinės paramos iš ES gauti 44 milijardų litų, arba 13 milijardų eurų“, – geras naujienas iš ES vardijo V.Razumas. Didelė šių lėšų dalis, profesoriaus teigimu, bus skiriama moksliniams tyrimams, žinvestuojama į mokslininkų kvalifikacijų ugdymą, jaunų žmonių skatinimą rinktis mokslininko profesiją – studijuoti doktorantūroje.

Pastaroji problematika aktuali visai Europai ir Lietuvai. V.Razumas teigė, jog Lietuvoje darbuotojų, kurie užsiima moksliniais tyrimais, skaičius 2010-2011 metais sumažėjo 9 proc. Vis mažiau žmonių pasirenka mokslininko karjerą, jaunų žmonių skaičius per 2010-2011 metus doktorantūroje sumažėjo 3 proc., o apgynusiųjų daktaro disertaciją skaičius Lietuvoje sumažėjo net 13 proc. Europoje ir kitur pasaulyje tendencijos yra labai panašios. „Prarandame žmones, kurie kuria ir turėtų kurti mūsų ateitį, naujus produktus, naujas paslaugas ir vertybes“, – aktualiausias problemas išskyrė profesorius V.Razumas.

Stefaanas Hermansas. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka.

Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato tyrimų ir inovacijų vadovas Stefaanas Hermansas sakė, kad šiuo metu Bendrijoje investicijos į mokslą siekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tikimasi pasiekti 3 proc., tad tam reikia daugiau tyrėjų. „Jeigu norime turėti daugiau tyrėjų, turime jiems sudaryti geresnes sąlygas. Be to, ES tyrėjų skaičius iš verslo sektoriaus yra apie 45 proc., tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose – apie 78 proc., Japonijoje – 74 proc. Taigi potencialas vystytis ES yra labai didelis, – sakė S.Hermansas. – Noriu pabrėžti, kad neužtenka didinti tyrėjų skaičių, bet reikia ir didinti pačios profesijos patrauklumą“.

Thomasas Shäferis. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

POLYMAT – Baskų krašto universiteto profesorius, Jaunosios Europos akademijos direktoriaus pavaduotojas Thomasas Shaferis pažymėjo, kad finansavimo klausimas yra svarbus, bet ne mažiau svarbus ir kasdienio tyrėjų darbo sąlygų gerinimas. „Labai aktuali ir mokslininkų bei tyrėjų įsidarbinimo problema. Dažnai problemos būna nacionaliniame lygmenyje ir jos turi būti kuo greičiau sprendžiamos, kad tyrėjai galėtų sėkmingai įsidarbinti savo šalyje ar kitose ES šalyse. Taip pat reikėtų vystyti tyrimų metodologiją, kad jie taptų judresni ir intensyvesni. Visi laukia labai gero rezultato per labai trumpą laiką, o dažnai tai yra neįmanoma, tad reikėtų bent jau sukurti geresnes tyrėjų darbo galimybes“, – kalbėjo T.Shaferis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"