TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuva - saikinga novatorė

2014 03 04 15:27
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijos Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinėje 2014 metais valstybės narės pagal pasiektus rezultatus suskirstytos į keturias grupes. Nors Lietuvos rezultatai mažesni už ES vidurkį, 2006–2013 metais inovacijų srityje padaryta pažanga. Su ES susiję rezultatai taip pat gerėjo, todėl šalis dabar priklauso saikingų novatorių grupei.

Kadangi 2011–2013 metais pažanga sparčiai didėjo, dabartiniai Lietuvos rezultatai sudaro 52 proc. ES vidurkio. Lietuvos rezultatai mažesni nei ES vidurkis pagal daugelį rodiklių, ypač pagal doktorantūros studentų iš ES nepriklausančių šalių skaičių, verslo sektoriaus išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, su licencijomis bei patentais susijusias pajamas iš užsienio ir Bendrijos dizainą. Rezultatai geresni nei vidurkis pagal šiuos rodiklius: išlaidas su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičių. Labai didėja pažanga pagal tokius rodiklius: Bendrijos prekių ženklai, dažniausiai cituojami moksliniai leidiniai ir tarptautinės bendros mokslinės publikacijos. Pažanga labiausiai sumažėjo pagal doktorantūros studentų iš ES nepriklausančių šalių rodiklį. Taip pat pažanga sumažėjo pagal su kitomis įmonėmis bendradarbiaujančių novatoriškų mažų ir vidutinių įmonių rodiklį ir pagal naujų inovacijų pardavimo rodiklį.

Europos inovacijų atotrūkis nuo JAV ir Japonijos mažėja, bet ES valstybių narių inovacijų diegimo rezultatai išlieka labai skirtingi ir šie skirtumai nyksta lėtai. Inovacijų atotrūkis tarp regionų didėja: beveik penktadalyje ES regionų inovacijų diegimo rezultatai suprastėjo. Tokie pagrindiniai Europos Komisijos Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės 2014 metais ir Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinės 2014 metais duomenys.

Bendroji ES reitingų lentelė išlieka palyginti stabili: pirmauja Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Danija, Vokietija ir Suomija – šios keturios šalys daugiausia investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Labiausiai padėtis pagerėjo Portugalijoje, Estijoje ir Latvijoje. Didžiausia pažanga padaryta didinant ES mokslinių tyrimų sistemos atvirumą ir patrauklumą, gerinant verslo inovacijų bendradarbiavimą ir žinių komercinimą, kurie matuojami su licencijomis ir patentais susijusiomis pajamomis iš užsienio. Tačiau didėjant viešosioms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms, pastaraisiais metais mažėjo rizikos kapitalo investicijų ir su inovacijomis nesusijusių investicijų įmonėse.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Jei norime pasiekti savo pramonės politikos tikslą – kad 2020 metais ne mažiau kaip 20 proc. ES BVP sudarytų gamyba, - inovacijų diegimas turi išlikti prioritetas. Augimui garantuoti būtina daugiau verslo investicijų, didesnė Europos naujoviškų sprendimų paklausa ir mažiau kliūčių komerciniam inovacijų įdiegimui. Kad inovacijos būtų sėkmingai įdiegtos rinkoje, mums reikia daugiau novatoriškų įmonių ir inovacijoms parengtų sistemų“.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Suvestinių rezultatai dar kartą patvirtina, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas pasiteisina: jos susijusios su geresniais ekonomikos rezultatais. Neprarasti tempo skatins mūsų nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, kurios artimiausių septynerių metų biudžetas siekia beveik 80 mlrd. eurų. Reikia dabar visoje ES padidinti investicijas į inovacijas, kad 2020 metais pasiektume tikslą – 3 proc. BVP augimą.“

Už miestų ir regionų politiką atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas sakė: „Pasinaudoję didžiosiomis Europos idėjomis, turime steigti pelningas įmones, kuriančias darbo vietas ir garantuojančias tvarų augimą. Naujas ES biudžetas ir pertvarkyta regioninė politika – tai nepakartojama galimybė skatinti inovacijas. Daugiau nei 100 mlrd. eurų Europos struktūrinių fondų ir investicinių fondų lėšų ketinama skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat skaitmeninio sektoriaus augimui, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms bei ekologiškos, tausios energetikos plėtrai. Šiandien pateiktų suvestinių rezultatai rodo, kad kai kurie regionai veržiasi į priekį, tačiau regionų skirtumai išlieka. Naujoji regioninė politika tiesiogiai imsis spręsti šią problemą: kiekvienas iš 274 Europos regionų turės sukurti išmaniosios specializacijos strategiją, į kurią bus įtrauktos inovacijos. Regionai turi pasinaudoti savo ekonomikos stipriaisiais aspektais ir kurti išmanius metodus, kad galėtų sėkmingai dalyvauti pasaulinėje konkurencijoje“.

Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinėje valstybės narės pagal pasiektus rezultatus suskirstytos į keturias grupes: Danija, Suomija, Vokietija ir Švedija yra inovacijų lyderės: jų inovacijų diegimo veikla gerokai viršija ES vidurkį; Austrija, Belgija, Kipras, Estija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė yra vidutinės novatorės: jų inovacijų diegimo veiklos rezultatai šiek tiek viršija Europos vidurkį ar jam prilygsta; Kroatijos, Čekijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos ir Ispanijos rezultatai mažesni už ES vidurkį. Šios valstybės vadinamos saikingomis novatorėmis. Bulgarija, Latvija ir Rumunija yra atsiliekančios novatorės: jų inovacijų diegimo veiklos rezultatai daug mažesni už ES vidurkį.

Daugiausia inovacijų diegiančių šalių rezultatai gerokai viršija ES vidurkį visose srityse: mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sistemų kokybės, verslo investicijų aktyvumo ir intelektinės nuosavybės, inovacijų gausos ir ekonominio jų poveikio. Tai gerai subalansuotos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos išraiška. Platesnėje Europos erdvėje Šveicarija patvirtina savo kaip visapusės inovacijų lyderės pozicijas: veiklos rezultatais ji nuolat pranoksta visas ES valstybes nares. Žvelgiant pasaulio mastu, inovacijų srityje ES lenkia Pietų Korėja, JAV ir Japonija. Atotrūkis nuo JAV ir Japonijos pastaraisiais metais sumažėjo perpus, o nuo Pietų Korėjos – išaugo. ES rezultatai ir toliau geresni už Australijos, Kanados ir visų BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos). Šis atotrūkis stabilus su visomis šalimis, išskyrus Kiniją, kurioje vyksta sparčios permainos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"