TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuva vėl vejasi Europos traukinį

Lietuvos proveržis mokslo ir moderniųjų technologijų srityse jau seniai žadamas, tačiau galime džiaugtis tik pavieniais sėkmės atvejais.

Pažanga galėtų būti siejama su didžiausia pasaulyje moksliniams tyrimams skirta Europos Sąjungos (ES) 7-ąja bendrąja programa (7BP), kurios biudžetui skiriama net 53 mlrd. eurų. Kokia mūsų padėtis ES mastu, kodėl taip sunkiai skinamės kelią į tarptautinius projektus ir atsiliekame net tarp naujųjų ES narių, LŽ kalbėjosi su ES 7BP nacionalinių atstovų koordinatore Lietuvoje dr. Aiste Vilkanauskyte.

Nelinkę rizikuoti

- Kaip vertinate Lietuvos dalyvavimą 7BP visų ES valstybių kontekste?

- Galimas įvairus ES valstybių palyginimas, tarkim, bandymų dalyvauti, finansuojamų projektų, gautų pinigų ar paramos iš Europos Komisijos (EK) požiūriu, ir beveik visais atvejais esame gale - ne paskutiniai, bet priešpaskutiniai ar treti nuo galo. Tik pagal vadinamąjį sėkmės rodiklį, t. y. teiktų ir finansuotų paraiškų santykį, esame septyniolikti (19,9 proc.) - maždaug ties ES viduriu (21,5 proc.). 

- Gal mūsų padėtis būtų geresnė, jei teiktume daugiau paraiškų?

- Ginčytinas dalykas. Jei bus daug atsitiktinių bandymų dalyvauti tinkamai nepasirengus, sėkmės rodiklis gali būti dar mažesnis. 

Kai lyginame visas ES valstybes (ES-27), atskirai sugrupavę senąsias (ES-15) ir naująsias (ES-12), iš karto matyti, kad naujųjų narių rodikliai visada yra žemesni. Lyderiai - tarp senųjų valstybių.

- Vis dėlto Lietuva atsilieka ir tarp naujųjų ES narių?

- Lyginant sėkmės rodiklį, blogiau sekasi Rumunijai, Slovėnijai, Kiprui. Žinoma, priklauso, kokiu aspektu duomenys pateikiami. Tarkim, galime sakyti, kad Lietuva dalyvauja 7BP ne taip neapgalvotai kaip kitos valstybės, nes yra tokių ir tarp senųjų ES narių, kurių sėkmės rodiklis nėra aukštas. Pavyzdžiui, Italijos - 18 proc., Graikijos - 16 procentų. Pietų valstybės paprastai teikia daug paraiškų. Tiesiog bando laimę ir nebijo nelaimėti. 

Lietuviai dažnai baiminasi nelaimėti, nori garantijų, todėl tiek mažai projektų koordinuoja. Tai jau kitas labai svarbus rodiklis, ir mūsų padėtis šiuo požiūriu atrodo itin liūdnai. Kai lyginame visas ES valstybes, senųjų narių koordinuojamų projektų keliskart daugiau nei apskritai projektų, kuriuose naujosios narės dalyvauja. Pavyzdžiui, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Latvijos, Estijos koordinuojamų projektų rodikliai vos matomi bendrame grafike. Tarp naujųjų narių taip pat esame arčiau prie galo. Daug koordinuojamų projektų turi Lenkija, Rumunija, tačiau jos - didelės valstybės. Kita vertus, Estija labai aktyviai dalyvauja programoje ir tai, matyt, lėmė anksčiau pradėta mokslo reforma. Anksčiau pereita prie konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo valstybės viduje, todėl estai turbūt labiau įpratę ir turi didesnių gebėjimų rengti paraiškas. 

- Kiek Lietuva šiuo metu koordinuoja projektų?

- Tik 11 iš visų ES koordinuojamų 11 432 projektų. ES vidurkis - 19 proc., Lietuvos - 5 proc. (Estijos atitinkamai - 31 projektas ir 10 proc., Latvijos - 14 projektų ir 7 proc.). Bandyta teikti paraiškas 114 kartų, tačiau sėkmės rodiklis kaip koordinatorių tik 10 proc. - perpus mažesnis nei bendras Lietuvos sėkmės rodiklis. Viena vertus, mažai bandymų. Kita vertus, Lietuvoje tik nuo 2009 metų žymi mokslui numatytų lėšų dalis skirstoma konkursų būdu. Tokios treniruotės savo valstybėje, kai mokslininkų parengtos paraiškos turi įtikinti ekspertus, kad būtent jie verti gauti finansavimą, yra esminis dalykas. Parengti paraišką koordinuoti projektą - didžiulis darbas. Senosios ES narės jam skiria mažiausiai pusę metų. Net būna taip, kad valstybėse, kuriose anglų kalba nėra gimtoji, žmonės sugaišta labai daug laiko prie terminų žodynų, diskutuodami dėl kiekvieno žodžio, kad jis būtų suprastas taip, kaip pareiškėjai nori. Dirbama iš tikrųjų atsakingai, nes konkursai yra didžiuliai - ne tik daug dalyvių, bet ir didelės sumos, dėl kurių konkuruojama.

7BP Lietuvai yra ir visai baltų dėmių. Pavyzdžiui, iki šiol neturime nė vieno laimėtojo vadinamojoje Europos mokslo čempionų lygoje. Geriausiems mokslininkams, mokslo lyderiams skirtoje programoje "Idėjos" naujosioms ES valstybėms labai prastai sekasi. Nė vieno laimėtojo neturi ir Latvija. Estija laimėjo vieną, Lenkija - jau keletą projektų. Šiuo atveju svarbiausia paties mokslininko kompetencija. Projektą teikia jis vienas su savo grupe. Kasmet finansuojama bent 500 jaunųjų ir patyrusių mokslininkų projektų. Lietuvos jaunieji mokslininkai dalyvauja šiek tiek aktyviau, o patyrusieji - labai vangiai. Kadangi bendras "Idėjų" programos sėkmės rodiklis yra apie 12-15 proc., pateikus dvi tris paraiškas, tikėtis sėkmės yra sunku. Tiesa, vienas lietuvis yra laimėjęs "Idėjų" projektą kaip jaunasis mokslininkas, tačiau jis jau daugiau nei 10 metų yra išvykęs iš Lietuvos ir šiuo metu dirba Vienos technologijų universitete Austrijoje.

Pinigai, įranga, žmonės

- Esame tarp paskutinių ir projektais, kuriuose dalyvaujame, ir gaunamomis lėšomis. Ar mus priima kaip lygiaverčius partnerius?

- ES mastu vienam projekto dalyviui vidutiniškai tenka 318 tūkst., Lietuvos - 117 tūkst. eurų. Beveik tris kartus mažiau. Viena iš galimų priežasčių - skirtumas tarp mokslininkų atlyginimų Lietuvoje ir tokiose valstybėse kaip Anglija ar Vokietija. EK laikosi nuostatos, kad iš projekto negalima gauti pelno ir 7BP dalyviams turi būti mokama už darbą vadovaujantis įprastine institucijos praktika.

Įprasta manyti, kad lietuviams geriausiai sekasi bendradarbiauti su Skandinavijos ar Baltijos valstybių kolegomis, tačiau ES statistika rodo, kad daugiausia bendrų projektų turime su tomis valstybėmis, kurios aktyviausiai dalyvauja 7BP, t. y. su Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija. Kitas dalykas, yra skirtingi projektų tipai. Be brangių didelio biudžeto mokslinių tyrimų projektų yra ir tokių, kai finansuojamas, tarkim, ryšių tarp mokslininkų skatinimas, bendrų renginių, konferencijų organizavimas ar tam tikra studija, kaip parengiamoji fazė mokslinių tyrimų projektui. Vadinamųjų koordinavimo ir paramos projektų biudžetas mažesnis, mažiau pinigų gauna partneriai ir ne tokie rimti darbai atliekami. Lietuva šiuo metu iš visų 245 vykdomų 7BP projektų dalyvauja 134 mokslinių tyrimų projektuose. 

Manau, nebegalime skųstis, kad vis dar neturime tinkamos mokslinės įrangos. Jai įsigyti mestos iš tikrųjų nemenkos ES struktūrinių fondų lėšos. Jau yra atvejų, kai Lietuvoje įranga net geresnė nei senosiose ES valstybėse, tačiau dažnai dar pritrūksta kompetencijos ir gebėjimų ja kuo efektyviau pasinaudoti. Atsiranda kita problema - trūksta žmogiškųjų išteklių, nes labai daug gerų mokslininkų išvažiuoja į kitas valstybes, nes ten geresnės sąlygos, mažiau biurokratijos, viskas labiau orientuota į mokslinį darbą.

- Kalbama ir apie tokius atvejus, kai prisipirkta modernios įrangos net nežinant, ką su ja daryti.

- Tai gali būti ir didelės fragmentacijos padarinys. Pradėjus mokslo ir studijų institucijų reformą, užpernai daug institutų buvo sujungti į didesnius centrus, todėl dabar tokių problemų bus mažiau. Tikėtina, kad ir jų vadyba bus geriau tvarkoma. Anksčiau pasitaikydavo, kad tokį pat prietaisą nusiperka keli maži institutai, nes buvo galimybė gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Perpus mažiau?

- Ar iš tikrųjų sumokame ES daugiau nei sugebame pasiimti?

- Dėl šio rodiklio mėgstama spekuliuoti daugelyje valstybių. Lietuva įmoka savo indėlį į bendrą ES biudžetą priklausomai nuo bendrų nacionalinių pajamų bei suderėtų sumų, kaip ir kiekviena narė. Aišku, daugiausia įmoka didžiosios valstybės. Lietuvos įnašas sudaro 0,25 proc. bendro ES biudžeto.

Valstybės, norėdamos orientuotis, kiek jos "susigrąžina" lėšų, tarkim, iš 7BP, daro tokią prielaidą, kad ES tas įmokas vienodai paskirsto visoms programoms ir sritims. Tokiu atveju dalyvaujant 7BP, Lietuvai turėtų atitekti tokia pat procentinė 7BP biudžeto dalis, kurią įmoka į bendrą ES biudžetą, o šiuo metu gaunama beveik perpus mažiau - 0,14 procento.

Esame linkę manyti, kad taip yra blogai, tačiau EK sako, kad Lietuvai daug lėšų skiriama per struktūrinius fondus iš to paties ES biudžeto. Iš tikrųjų galimi du požiūriai: džiaugtis, kad gauname iš struktūrinių fondų ir neturėti ambicijų konkuruoti lygiaverčiai su visais, arba stengtis gauti lėšų ir per 7BP projektus. Juo labiau kad struktūriniai fondai ir jų parama, EK manymu, turėtų būti skirti pasivyti kitas valstybes ir tapti lygiaverčiams su ES-15. 

Lietuvos mastu vertinant įvairių mokslo institucijų dalyvavimą 7BP, akivaizdžiai matyti, kad aktyviausi vis dėlto yra universitetai (KTU - 34, VU - 31, VGTU - 11, LSMU - 10 projektų). Galima paminėti ir Lietuvos energetikos institutą (14 projektų). Jis ne tik labai aktyviai dalyvauja nuo pat programos pradžios, bet ir išsiskiria neprastais sėkmės rodikliais bei nemažomis gaunamomis lėšomis. Palyginti su kitomis institucijomis, ES projektuose sėkmingai dalyvauja ir moderniųjų technologijų įmonės.

Lietuvoje nemažas socialinių, ekonominių ir humanitarinių mokslų potencialas. Konkurencija šioje srityje ES mastu yra didelė, tačiau Lietuva aktyviai dalyvauja. Bandymų skaičius didžiulis - 177 paraiškos, tačiau sėkmės rodiklis tik 5 proc., finansuoti 9 projektai. 

Vis dėlto griežtų išvadų nenorėčiau daryti, nes tokie pjūviai sudėtingi ir reikėtų gerai pasverti kiekvieną aspektą. Yra daug veiksnių. Galbūt mokslininkai nepratę rašyti paraiškų, galbūt daug gerų tyrėjų yra išvažiavę, galbūt kita priežastis, kodėl jie dabar neaktyviai dalyvauja. Tiesiog trūksta žmogiškųjų išteklių. Juos dar atitraukia nacionaliniai projektai, svarbūs ir aktualūs pačiai valstybei. Viena vertus, norint sustiprinti savo mokslininkus ir parengti juos dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, yra be galo svarbu, juos skatinti, mokyti, "treniruoti" nacionaliniu lygiu. Tik reikia galvoti ir ieškoti būdų, kaip susieti dalyvavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Užteks paguodos?

- Ar matyti bent kokia nors pažanga?

- Lietuva kaip lygiavertė narė ES programose dalyvauja nuo 2004 metų, kai įstojo į ES, tačiau iki 2006 metų vykdytoje 6BP jai, kaip ir kitoms naujoms ES valstybėms, dar buvo taikomos tam tikros išlygos. Iš 1 598 bandymų dalyvauti ketverius metus trukusioje 6BP finansuoti 354 projektų dalyviai ir gauta 27 mln. eurų. Kai prasidėjo septynerius metus truksianti 7BP, visos išlygos dingo ir Lietuva joje jau dalyvauja vienodomis teisėmis. Per ketverius 7BP metus pinigų jau gauta daugiau - 28,5 mln. eurų, tačiau dalyvių skaičius dar nėra pasiektas. Sėkmės rodiklis teikiant paraiškas 6BP irgi buvo didesnis - 22,2 procento.

Duomenys atnaujinami maždaug kas pusę metų, tačiau Lietuvos rodikliai yra gana stabilūs. Pastebėti tik menki rezultatų svyravimai. Kokio nors šuolio būtų galima tikėtis dėl dabar pertvarkyto institucijų tinklo Lietuvoje, kai jas sujungus į didesnius centrus, sutelkiami ir stiprinami gebėjimai konkuruoti. Jau dveji metai mokslininkai daug lėšų gauna konkursų būdu ir taip pat įgyja gebėjimų konkuruoti.

Pernai pradėta rengti nauja ES programa "Horizontas 2020". EK ir senosios valstybės mėgino inicijuoti diskusijas, matyt, ir politiniais sumetimais, kaip pagerinti naujųjų valstybių dalyvavimą bendrosiose programose. Senosios valstybės ir EK labai dažnai mėgsta sakyti: "Jei jums ir nelabai gerai sekasi 7BP, turite struktūrinius fondus, iš kurių gaunate daug pinigų." Mėgina guosti mus struktūriniais fondais. Ispanijos atstovas per vykusias diskusijas pateikė siūlymų iš savo valstybės patirties, ko reikia ir ko nereikėtų daryti siekiant geresnių rezultatų. Baisiausia, anot jo, skatinti dalyvavimą bet kokia kaina. Ypač mažų ir vidutinių įmonių atveju dalyvavimas turi būti gerai pagrįstas. Nereikėtų eiti iš proto ir dėl įmokėtų lėšų susigrąžinimo, taip pat siekti vienodai gerai dalyvauti visose srityse. Turi būti nustatyti prioritetai. Nederėtų tikėtis ir greitų rezultatų, kad būtų išvengta nereikalingo susidirginimo. Pirmiausia padėtų rimtas strateginis dalyvavimo planas, numatyti tam tikri etapai, aiškios skatinimo sistemos, kai pinigai skiriami ne visiems vienodai, o sėkmingiausiems už rezultatus, nacionalinių programų susiejimas su ES tikslais ir efektyvus, protingas struktūrinių fondų lėšų panaudojimas. 

Taip pat svarbus vaidmuo tenka nacionalinių atstovų kiekvienoje valstybėje sistemai, kuri turi padėti mokslininkams dalyvauti bendrosiose programose. Lietuvoje ji dabar sudaryta iš Lietuvos mokslo tarybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus, atsakingo už tas 7BP sritis, kurios labiau susijusios su fundamentiniais mokslais, bei Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros, atsakingos už tas sritis, kurios labiau orientuotos į verslą, inovacijas.

- O ką daryti, kad mes ir tarp naujųjų ES valstybių atsiliekame? 

- Vieno recepto niekada nebus. Turime patys vertinti savo padėtį ir patys ieškoti mums tinkamų būdų. Nė viena reforma ar siūlymas nepasiteisino, jei dirbtinai buvo perkelta iš kitur. Priežastys, kodėl atsiliekame tarp naujųjų valstybių, matyt, susijusios ir su nacionaline mokslo politika. Lietuvoje taip ilgai nebuvo normalaus, stipraus konkursinio finansavimo. Tai vis dėlto labai svarbus veiksnys. Ir dabar, kai jis atsirado, mes vėl vejamės. Kitos valstybės juk nelaukia, kol pasivysime. Savo ruožtu norėčiau paskatinti mokslininkus dažniau kreiptis į mus pagalbos, dalyvauti mūsų organizuojamuose renginiuose ar mokymuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"