TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvai reikia kvalifikuotų inžinierių

2013 02 02 10:44
Studentai turi galimybę susipažinti su pačia naujausia technika, įgyti praktinių jos valdymo įgūdžių. /ASU archyvo nuotraukos

Kad ir kaip bėgtume paskui pasaulį, Lietuva nuo senų laikų buvo ir tikriausiai neišvengiamai liks žemdirbių kraštas. Žinoma, pasauliui modernėjant ir sparčiai keičiantis įvairiausioms technologijoms, jos ateina ir į Lietuvos kaimą, kuriame jau seniai nebeliko purvą braidančių melžėjų ir artojų. O jeigu ir liko, tai jų jau niekas nebevadina klestinčiais ūkininkais...

Šiuolaikinis ūkininkas dabar patogiai dirba traktoriumi, kuriame įtaisyti oro kondicionieriai ir šildomos sėdynės, galvijus maitina kompiuteriu valdoma sistema, pienas šaldytuvą pasiekia be jokios žmogaus rankų pagalbos: melžimo metu jis dezinfekuojamas, išvalomas ir per keletą minučių atvėsintas laukia savo pirkėjo. Taip dabar gyvena klestintys ūkininkai, o tie, kurie prieš dešimtmetį sakė, kad žemės ūkis neimlus naujovėms ir technologijoms, dabar tikriausiai savo išmaniuosiuose telefonuose skaito sėkmingiausių ūkininkų istorijas.

Lietuvos regioninių tyrimų instituto atlikta aukštos kvalifikacijos specialistų poreikių analizė neginčijamai kalba apie tai, kad Lietuvai trūksta kvalifikuotų žemės ūkio inžinierių. Jų į darbo rinką išleidžiama net ketvirtadaliu mažiau, negu šiuo metu reikia šalies ūkiui.

Patrauklios studijų programos

Žemės ūkio inžinierių kalvės - Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto - dekanas doc. dr. Rolandas Domeika: "Inžinierius reikalingas visur ir visada, ir mieste, ir kaime."

- Kiek kvalifikuotų inžinierių kasmet parengia jūsų fakultetas? Ar jaučiate darbdavių susidomėjimą fakulteto absolventais?

- Per 67 gyvavimo metus fakultetas parengė per 10 tūkst. gabių, kvalifikuotų ir kūrybingų inžinierių, kurių dauguma sėkmingai dirba žemės ūkyje, o kiti - įvairiose kitose ūkio šakose: transporto, pramonės, statybos srityje, valdymo, mokymo bei mokslo įstaigose. Pastaraisiais metais fakultetą kasmet baigia apie 200 absolventų, iš jų apie 60 magistrų, o daugiau nei 50 proc. bakalaurų toliau studijuoja magistrantūroje arba derina darbą ir studijas. Džiugina tai, kad didžioji dalis absolventų sėkmingai įsidarbina pagal specialybę. Dabartinis žemės ūkio sektorius labai sparčiai tobulėja, sudėtingėja žemės ūkio technikos konstrukcijos, mašinų valdymas. Dar maždaug prieš dešimtmetį buvo galima tik pasvajoti apie melžimo robotus, kompiuteriu valdomas tręšiamąsias ir purkštuvus, automatizuotas javų kombainų valdymo sistemas. Šiandien visa tai - sparčiai tobulėjanti realybė. Dėl šios priežasties dalis bakalaurų, sėkmingai dirbančių žemės ūkio sektoriuje, po kelerių metų vėl sugrįžta į fakultetą gerinti savo žinių magistrantūroje.

- Kodėl pastaraisiais metais susiklostė tokia situacija, kad žemės ūkio inžineriją renkasi mažiau studentų? Ar nėra viena iš priežasčių - apie žemės ūkį dar tebegyvuojantys mitai, kurie galbūt buvo pagrįsti tik prieš porą dešimtmečių?

- Iš tiesų priežasčių, kodėl pastaraisiais metais mažėjo jaunimo, norinčio studijuoti žemės ūkio inžineriją, yra keletas. Šiuo metu Lietuvoje kasmet mažėja abiturientų, šis faktas lemia ir bendrą Lietuvos studentų skaičiaus mažėjimą. Keista, kad iš vis mažėjančio abiturientų būrio didžioji dalis renkasi socialinių mokslų studijas, visiškai negalvodami apie savo ateitį - įsidarbinimo, karjeros, vadinasi, ir gyvenimo bei asmeninės gerovės perspektyvas. Kita priežastis - sumažėjęs jaunimo polinkis, o neretai - ir gebėjimai gilintis į tiksliuosius mokslus. O jų inžinieriams reikia. Savaime suprantama, inžinerijos studijos nelengvos, o nepatekusiems į valstybės finansuojamą vietą studentams - dar ir brangios. Ne kiekvienas turi valios ir užsispyrimo, todėl ir renkasi lengvesnį kelią. Čia labai gerai tiktų visiems gerai žinoma lietuvių liaudies patarlė: "Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs." Tik reikia tinkamai ja pasinaudoti. Dar viena žemės ūkio inžinerijos studijų nepopuliarumo priežasčių, kad dauguma Lietuvos jaunimo gyvena miestuose ir net negalvoja apie gyvenimą ir darbą kaime. Galbūt pirmiausia dėl to, kad jo net nepažįsta. Manau, kad jiems pakaktų apsilankyti bent viename stambiame ūkyje ar žemės ūkio įmonėje, ir vis dar gyvi mitai apie purviną ir varganą kaimą kaipmat išsisklaidytų. Žinoma, dalis jaunimo neišvengiamai įsivaizduoja savo ateitį mieste, bet ir jiems norėčiau pasakyti: "Inžinierius reikalingas visur ir visada." Baigusiems žemės ūkio inžinerijos studijas labai nesunku įsidarbinti ir mieste, nes fakultetas parengia plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius gebėjimų ir praktinių įgūdžių kūrybingai dirbti su modernia technika, kurti ir diegti naujas technologijas, organizuoti gamybą, kurti ir plėtoti asmeninį verslą.

Atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius šiuo metu Lietuvai kasmet reikia apie 200 žemės ūkio inžinerines programas baigusių specialistų. Šiais metais fakultetas studentams siūlo šešias studijų programas: žemės ūkio mechanikos inžineriją; žemės ūkio inžineriją ir vadybą; agroenergetikos inžineriją; atsinaujinančių energijos išteklių inžineriją; transporto inžineriją; inžineriją ir teisę, kuri vykdoma bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universitetu.

Fakultetas siūlo nemažą studijų programų įvairovę ir prisiima atsakomybę užtikrinti šiuolaikišką studijų aplinką bei gerą jų kokybę. Jau susiklosčiusios tradicijos, kad fakultetą naujausia įranga bei žemės ūkio technika aprūpina ir atskiras laboratorijas, mokomąsias auditorijas įrengia rėmėjai - fakulteto absolventai, būsimieji studentų darbdaviai, stambiausieji Lietuvos agroverslo atstovai. Rėmėjų dėka studentai turi galimybę susipažinti su pačia naujausia technika, įgyti praktinių jos valdymo įgūdžių.

Praėjusiais metais, pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, užbaigtas projektas, dėl kurio šiandien galime džiaugtis šiltomis patalpomis, atnaujintomis laboratorijomis, modernizuotomis paskaitų auditorijomis, įsigyta nauja šiuolaikine laboratorine įranga.

Fakultetas yra sudaręs sutartis su daugiau kaip 40 Lietuvos įmonių, kuriose studentai pagal savo pačių pageidavimus gali atlikti gamybinę praktiką. Be to, pagal ERASMUS mainų programą yra sudarytos palankios sąlygos atlikti praktiką arba išvykti nuo pusės metų iki metų studijuoti 80 universitetų 27-iose pasaulio šalyse.

- Kokia dalis fakulteto absolventų dirba pagal studijų metu įgytą profesiją?

- Kiekvienais metais, baigus studijas, po pusmečio vykdomos telefoninės absolventų apklausos. Pastarųjų metų absolventų telefoninės apklausos duomenimis, 46 proc. bakalaurų dirba, 29 proc. dirba ir studijuoja, likusi dalis studijuoja ir tik 10 proc. darbas visiškai nesusijęs su įgyta kvalifikacija. Beveik 80 proc. baigusiųjų magistrantūros studijas dirba tiesiogiai arba netiesiogiai su baigta studijų programa susijusį darbą.

Darbdaviai laukia kvalifikuotų inžinierių

AB "Lytagra" generalinis direktorius Adomas Balsys: "Modernios žemės ūkio technikos valdymui reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos inžinierių."

- Kiek ir kokių inžinierių reikia Lietuvos žemės ūkio įmonėms?

- Nors Lietuva garsėja savo aukštųjų mokyklų skaičiumi, tačiau moderniam žemės ūkiui aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta. Ši problema metų metais aktualėja ir rasti aukštos kvalifikacijos darbuotoją, galintį šiuolaikiniame ūkyje organizuoti gamybą, tinkamai eksploatuoti modernią techniką, sunku. Tokių specialistų žemės ūkiui aukštosios mokyklos rengia tikrai nepakankamai. Galėtų būti mažiau vadybininkų, o jų vietoje kiekvienais metais išleista apie 200 įvairios pakraipos žemės ūkio inžinerines studijas baigusių specialistų, tarp jų 30-40 tikrų inžinierių, puikiai išmanančių šiuolaikinę techniką ir dabartines žemės ūkio produktų gamybos technologijas. Šie specialistai, be teorinių žinių, turėtų turėti daugiau praktinių įgūdžių. Manyčiau, jog rengiant inžinierius būtina sustiprinti jų praktinį mokymą, panaudoti pirmaujančių žemės ūkio bendrovių ir sėkmingų ūkininkų patirtį. Noriu atkreipti dėmesį, jog inžinieriui būtina puikiai mokėti bent vieną užsienio kalbą.

- Ar Jūsų vadovaujamoje įmonėje dirba daug ASU studentų ar absolventų? Ar Jūsų versle jie laukiami ir pageidaujami?

- "Lytagros" įmonių grupės tikslas - operatyviai teikti žemdirbiams kokybiškas paslaugas. Siekdami būti arčiau žemdirbių, nuolat plečiame savo įmonių tinklą. Dabartiniu metu "Lytagros" įmonių grupę sudaro aštuonios antrinės įmonės ir dvidešimt vienas filialas, prekybos centrai ir parduotuvės. Visoje įmonių grupėje dirba daugiau kaip 830 darbuotojų. Iš jų didelę dalį sudaro ASU absolventai ir studentai. Žinoma, yra pavienių ASU auklėtinių, kurie nepritapo prie bendrovės kolektyvo, tačiau daugelis jaunų inžinierių puikiai darbuojasi ir sėkmingai kopia karjeros laiptais.

- Kaip manote, ar nesumažės ateityje šių specialistų poreikis? <txt>- Juk einame link to, kad versle liktų kuo mažiau rankų darbo, daugiau darbų atliktų "robotai".

-Kiekvienais metais žemės ūkyje sparčiai daugėja modernios technikos, ji tampa vis sudėtingesnė, plačiai naudojama automatika, daugėja elektronikos. Pokyčiai labai spartūs. Kas vakar buvo stebuklas, šiandien tampa kasdienybe. Modernėjant žemės ūkio gamybai, atsiras daugiau automatinių gamybos linijų, įvairaus pobūdžio "robotų". Jiems prižiūrėti reikės aukštos kvalifikacijos specialistų. Mokymo įstaigos turėtų tai numatyti planuodamos specialistų rengimą, o būsimieji studentai, norintys turėti perspektyvų darbą - teisingai pasirinkti.

Puikios įsidarbinimo galimybės

ASU magistrantas Mindaugas Seniūnas: "Studijų sunkumas tiesiogiai proporcingas tingumo lygiui. Jei tingumo lygis žemas, inžinerijos mokslai tikrai nebaisūs."

- Kur ir kuo galima dirbti pabaigus žemės ūkio inžinerijos studijų programą?

- Ne veltui yra patarlė: "Kas ieško, tas randa." Studijuojant pirmame magistrantūros kurse paskaitų grafikas buvo labai intensyvus, bet palankus norintiems ir dirbti, ir studijuoti, tad sugalvojau paieškoti darbo. Jau po poros savaičių įsidarbinau UAB "Prymo". Ši firma užsiima tiksliosios žemdirbystės sistemų diegimu į žemės ūkio mašinas bei atlieka moderniausius dirvožemio tyrimus. Aš šioje firmoje dirbu techniku jau beveik metus ir per tą laiką įgijau nemažai praktinių ir teorinių žinių, buvau stažuotėje Olandijoje. Dirbdamas pastebėjau, kad ASU nebuvo nereikalingų dėstomų dalykų, visos žinios parverčia, nes tenka susidurti su įvairiomis sritimis. Neretai vis dar teka atsiversti studijų užrašus ar dėstytojų rekomenduotą knygą. Ne tik mano, bet ir bendramokslių patirtis liudija, kad įsidarbinimo galimybės ir karjeros perspektyvos žemės ūkio arba su juo susijusiose įmonėse šiuo metu yra tikrai puikios. Svarbiausia - žinoti, ko nori, ir to siekti.

- Viena iš inžinerinių mokslų nepopuliarumo priežasčių, matyt, yra sklandantys mitai apie neįveikiamus protui mokslus, ar tai tiesa?

- Mano nuomone, studijų sunkumas tiesiogiai proporcingas tingumo lygiui. Jei tingumo lygis žemas, inžinerijos mokslai tikrai nebaisūs, netgi stipendiją galima gauti.

- Kokie planai baigus studijas?

- Baigęs studijas planuoju ir toliau dirbti dabartinėje įmonėje. Čia sudarytos puikios sąlygos tobulėti, yra perspektyvų eiti solidžias pareigas ir gauti pavydo vertą atlyginimą, telieka tik stengtis ir eiti tikslo link.

- Sėkmės renkantis teisingą kelią!

  

REKLAMA
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"