TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvaičių grakštumui iškilo grėsmė

2009 03 02 0:00
J.Tutkuvienė prognozuoja, kad gali keistis ir mūsų mergaičių kūno sudėjimas - jei ne dėl kontraceptikų, tai dėl maisto, estrogeninės aplinkos taršos. E.Kairienės atliktų tyrimų duomenys vertingi ne tik dėl įdomaus palyginimo, bet ir dėl tikslumo.
Nuotraukos: ©"Lietuvos žinios"

"Aukštos, lieknos, grakščios, bet kodėl didėja riebalų sluoksnis ant liemens ir mažėja aktyvioji kūno masė?! Ilgai sukome galvas, kodėl taip yra, ir įsipiršo mintis, kad toks mergaičių kūno kitimas yra pradinė tukimo stadija, įžanga į jį", - apie neseniai atlikto darbo rezultatus sakė antropologė prof. Janina Tutkuvienė.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. J.Tutkuvienė ir Šiaulių kolegijos Sveikatos fakulteto lektorė Elena Kairienė neseniai apibendrino 1986 metais atliktų ir 2008 metais pakartotų tyrimų, skirtų lietuvių merginų krūtų dydžio ir kūno sudėjimo sąsajoms, rezultatus.

Moksliniame darbe išnagrinėti merginų kūnų apimčių duomenys paneigė pastaruoju metu iškeltą hipotezę, kad moterų krūtys didėja. Per pastaruosius dešimtmečius šiek tiek padidėjo merginų ūgis, tačiau labai sumažėjo kūno masės indeksas ir visos kūno apimtys, nors daugelio odos riebalinių klosčių storis truputį padidėjo. Didelės krūtys dažniau siejosi su centriniu ir viršutinės kūno dalies nutukimu, o tai didina metabolinio sindromo riziką.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau straipsnių apie metabolinį sindromą, - jis siejamas su centriniu riebalų išsidėstymu ir tokiomis ligomis kaip aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo cukrinis diabetas. Antra, per pastarąjį dešimtmetį nustatyta krūties dydžio ir krūties vėžio rizikos sąsajų.

Kintantis idealas

Pasak mokslinio darbo autorių, žmogaus evoliucijos tyrinėjimai ir istoriniai šaltiniai rodo, kad moters krūtys visuomet buvo bene svarbiausias išorinis vaisingumo simbolis. Pirmykščiai žmonės garbino dideles krūtis kaip palikuonio gyvybės palaikymo ir motinystės atributą, todėl dažnai jas ir meno kūriniuose vaizdavo hiperbolizuotai. Pavyzdžiui, tokia yra Vilendorfo Veneros statutėlė, sukurta prieš 20-30 tūkst. metų.

Gerėjant gyvenimo sąlygoms ir gausėjant žinių apie žmogaus sandarą, požiūris į idealų kūną kito. Pavyzdžiui, senovės Romos meilės deivė Venera vaizduojama atletiška, o jos krūtys neišsiskiria dydžiu ir proporcingai atitinka moters kūno sudėjimą. Viduramžiais bet koks viešas seksualumo demonstravimas buvo uždraustas, todėl moterys krūtinės ląstą suverždavo, slėpdavo krūtis. XVI-XVII amžių sandūroje didelės krūtys buvo siejamos su žemu socialiniu sluoksniu: šio laikotarpio idealas buvo putli, stambių klubų ir šlaunų, tačiau mažų krūtų moteris.

Penkiasdešimtmetė Barbė

Pastaruoju metu įsivyravo ypač neproporcingo kūno "idealas" - aukšta, labai liekna, bet didelių krūtų moteris. Mokslininkai šį dirbtinai ir biologiškai nepagrįstai konstruojamą morfologinių požymių derinį labiausiai sieja su mada, populiariąja žiniasklaida ir nuo vaikystės skiepijamu visuomenės požiūriu. Jį geriausiai iliustruoja lėlė Barbė.

Neseniai populiariausiai pasaulyje lėlei Barbei sukako penkiasdešimt metų. Tokio sudėjimo moteriai sulaukus vyresnio amžiaus, antropologų manymu, iškiltų nemažai grėsmių.

Pasak prof. J.Tutkuvienės, iš visų Barbės figūros požymių derinio biologiškai teigiamai vertintini tik moteriškai platūs klubai ir plonas liemuo. Lėlės figūra labai struktūrizuota - Barbė nepaprastai liekna, labai ilgomis kojomis, o šiems požymiais prieštarauja ypač didelės krūtys. Iš tikrųjų toks derinys pasitaiko labai retai - iš 150 tūkst. tik vienas atvejis.

"Dažniausiai sveika moteris yra liekna, mažomis krūtimis arba stambi - didelėmis, o ne liekna didelėmis krūtimis, - apie neteisingai formuojamą įvaizdį kalbėjo mokslininkė. - Didelės krūtys apskritai yra didesnės vėžio rizikos požymis ir kaip rodo neseniai kanadiečių mokslininkų atliktas tyrimas, ypač blogai, kai moteris yra liekna ir su didelėmis krūtimis. Moteris turi turėti riebalų atsargų - taip nusistovėjo per visą evoliuciją. Žinoma, ne tiek, kad vėliau reikėtų skrandį suveržti, tačiau rezervas reikalingas, ypač ant klubų, šlaunų, rankų - ten jis mažiausiai sukibęs su tam tikromis ligomis. Per šimtus tūkstančių metų taip susiklostė, kad moterų polinkis tukti yra didesnis, nes atėjus sunkiems laikams, badmečiui reikėjo turėti atsargų ir pačiai išgyventi, ir kūdikiui išnešioti. Išliko tos, kurios sugebėjo kaupti riebalus - tačiau ne ant liemens, o periferijoje. Storėti per liemenį būdinga vyrams. Moteris dažniausiai tunka kitaip."

Ilgų kojų istorija

Iš evoliucijos istorijos matyti, kaip žmonių populiacijos prisitaikė tam tikroje aplinkoje ir tam tikrai biologinei funkcijai atlikti. Vadinamoji Bergmano taisyklė skelbia, kad tos pačios rūšies individai, gyvenantys šaltesnio klimato sąlygomis, turėtų būti didesni, didesnės kūno masės, nei panašūs individai, gyvenantys šiltuose kraštuose. Ši taisyklė galioja ir žmonėms. Pavyzdžiui, Šiaurės Azijos gyventojai yra stambesni už Pietryčių Azijos tautų žmones, o skandinavai - aukštesni ir stambesni už italus. Stambesni žmonės turi santykinai (vienam struktūros vienetui) mažesnį kūno paviršiaus plotą negu smulkesni, todėl šaltoje aplinkoje lengviau išlaiko pastovią kūno temperatūrą ir mažiau šilumos atiduoda aplinkai. Šiluma prarandama per kūno paviršių, todėl didelė kūno masė yra palankus prisitaikymas gyventi šalto klimato sąlygomis ir trūkumas šiltuose kraštuose. Intensyvesnį šilumos atidavimą garantuoja ir santykinai (pagal ūgį) ilgesnės galūnės, kaip skelbia vadinamoji Aleno taisyklė.

"Čia nėra jokios mistikos, tai mokslininkų įrodyta, - sakė antropologė. - To paties ūgio, bet ilgesnio liemens žmonės gali akumuliuoti daugiau šilumos nei žmonės ilgomis kojomis ir trumpesniu liemeniu, todėl per visą evoliuciją ir vyko populiacijų prisitaikymas skirtinguose regionuose. Kuo labiau į šiaurę, tuo geriau adaptavosi didesni žmonės ir, palyginti su ūgiu, trumpesnėmis galūnėmis. Žinoma, šiais laikais dėl žmonių migracijos tokio griežto kūno dydžio ir proporcijų pasiskirstymo nebeliko, bet dar 1950 metais moksliniuose straipsniuose Bergmano ir Aleno taisyklę patvirtino daugiau nei pusė pasaulio populiacijų."

Tiesa, XX amžiuje dėl akivaizdžios akceleracijos įtakos šiaurėje gyvenantys žmonės pasidarė aukštesni ir būtent - pailgėjus kojoms, nes neįmanoma per daug ištįsti per liemenį. Kita vertus, moterims nuo senovės buvo būdingos trumpesnės nei vyrų kojos, nes moters lyties požymiai - didesnė dubens sritis, klubai, o dėl mažesnio jų mobilumo (mažiau nei vyrai vaikščiodavo ar bėgiodavo) - trumpesnės galūnės. Rankiotojams ir medžiotojams vyrams reikėjo ilgų kojų, kad galėtų parūpinti maisto. Žinoma, modernūs laikai pakeitė ir šiuos požymius.

Didesnių krūtų hipotezė

Prof. J.Tutkuvienė prisiminė prieš kelerius metus skaitytą straipsnį, kad Skandinavijoje neva padidėjo mergaičių krūtys - greičiausiai dėl kontraceptinių priemonių vartojimo (per kelias kartas) arba hormoninės (estrogeninės) aplinkos taršos. Krūtų padidėjimą dėl nutukimo mokslininkai atmetė, nes tirti pasirinko tik nenutukusias mergaites.

Prof. Salezijaus Pavilonio paskatinta VU Medicinos fakulteto auklėtinė E.Kairienė dar 1986 metais ėmėsi gana įdomaus tais laikais tyrimo - krūties antropologinės charakteristikos. Tirtos mergaitės nuo 10 iki 20 metų. Pernai mokslininkė atliko didžiulį 18-20 metų merginų tyrimą. Tiek žvalgomasis, tiek truputį vėliau atliktas papildomas tyrimas truko maždaug metus. Be to, per pastaruosius du dešimtmečius VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje taip pat buvo sukaupta daug antropologinės medžiagos apie krūties raidą.

"Dažnai taip būna, kad mokslinės idėjos kyla vienu metu, - kalbėjo prof. J.Tutkuvienė. - Jau rengėmės spausdinti duomenis, ir štai 2008 metų vasario mėnesį pasirodo kanadiečių publikacija. Jų tyrimas užbaigė 30 metų trukusį tų pačių moterų nuo 20 iki 50 metų stebėjimą. Tirta daug moterų ir daugeliu požiūriu. Atliktas taip pat krūtų tyrimas."

E.Kairienės tyrimas unikalus tuo, kad ta pati mokslininkė pagal tą pačią metodiką atliko tyrimus prieš 20 metų ir dabar. Todėl duomenys vertingi ne tik įdomiu palyginimu, bet ir tikslumu (tas pats tyrėjas, tie patys instrumentai, ta pati metodika). Jei ir būtų buvusi paklaida, ji pasikartotų ir dabar, tad skirtumų negalima suversti skirtingiems tyrėjams.

"Blogai, kad yra tik kelios šios srities studijos. Iš viso tik 16 straipsnių kartu su gretutine tematika visame pasaulyje, - apgailestavo J.Tutkuvienė. - Mes paneigėme mintį, kad moterų krūtys dabar neva didėja. Gal ir didėja toje populiacijoje, kur ir turėtų didėti (pavyzdžiui, tunkančioje). Mūsų tyrimas parodė, kad vidutinis merginų krūtų tūris net šiek tiek sumažėjo (juk sumažėjo ir jų kūno masės indeksas). Be to, nustatėme, kad didelių krūtų grupėje metabolinio sindromo rizika didesnė, nes krūtų dydis siejosi būtent su riebalų kaupimusi ant liemens, taip pat su pažastų, šonų, pilvo klostėmis."

Stengiantis įtikti

Dėl pastaraisiais metais kuriamo įvaizdžio ir mados didėja moterų nepasitenkinimas savo kūnu. Daugėja tokių, kurios nori būti lieknos, tačiau turėti dideles krūtis. Apatinio trikotažo pramonė jau suskubo įtikti. Atsirado net mokslinių straipsnių, atskleidžiančių, kaip skiriasi įvairių gamintojų ir net to paties gamintojo skirtingo laikotarpio to paties dydžio liemenėlės: žymėjimas neatitinka, garsios įmonės "padidino" liemenėlių dydžius. Jų produkcijos nusipirkusios moterys noriai vėl grįžta, nes liemenėlės neva geresnės - lyg ir rodo "didesnes" krūtis.

"Atlikdami antropometrinius matavimus tiriame ir kūno įvaizdį, savęs vertinimą, nepasitenkinimą savo kūnu. Mergaitės labiausiai buvo nepatenkintos savo šlaunimis: norėtų plonesnių, nors jos ir taip turėtų būti kur kas storesnės, taip pat siauresnio liemens ir, žinoma, didesnių krūtų", - pasakojo J.Tutkuvienė.

Krūtų implantų psichozė jau atėjo ir pas mus. Amerikos estetinės plastinės chirurgijos asociacijos duomenimis, 1997-2007 metais krūtų didinimo operacijų JAV padaugėjo nuo 100 tūkst. iki 400 tūkst. per metus. Dabar padėtis ten daugmaž stabilizavosi, o pas mus kasmet vis daugiau moterų renkasi krūtų implantus.

Tiksi nutukimo bomba?

"Sakoma, kad populiacija neva sveikėja, jeigu kūno masės indeksas mažesnis. Išsamūs antropologiniai tyrimai rodo, dėl ko tas kūno masės indeksas kinta, - kalbėjo mokslininkė. - Aktyviąją kūno masę sudaro kaulai, raumenys, vidaus organai, pasyviąją - riebalai, poodinis riebalų sluoksnis ir riebalų sluoksnis aplink vidaus organus. Dėl to ir daroma tiek daug matavimų, kad būtų galima tiksliau pasakyti, kodėl sumažėjo ar padidėjo kūno masės indeksas. Kas daugiau sveria - kaulai, raumenys ar riebalai?! Mūsų atlikti tyrimai rodo leptosomizacijos (skeleto grakštėjimo) tendenciją, nes merginų ūgis padidėjo, o griaučių stambumo parametrai sumažėjo. Galima manyti, kad sumažėjo merginų aktyvioji masė. Jos tarsi smulkios, nedidelių apimčių, bet putnokos - turinčios riebaliukų ant liemens."

Prieš 50 metų tokia tendencija atsirado Amerikoje, prieš 30 metų - Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir jei nebus imtasi kokių nors priemonių, pas mus taip pat gali ištiksėti nutukimo bomba. Ir būtent tokio nutukimo, kuris siejasi su metaboliniu sindromu (liemens, t. y. androgeninio tipo), nulemto, greičiausiai, vyriškų hormonų pusiausvyros sutrikimo. Kūno masės indeksas tapo mažesnis, bet truputį padaugėjo riebalų, daugiausia - ant liemens. Kas laukia tokių mergaičių po 20-40 metų?! Galima prognozuoti didesnę tam tikrų ligų riziką sulaukus brandaus amžiaus.

Dabar pasigirsta nuomonių, kad kontraceptikų vartojimas nėra toks paprastas dalykas, kaip kartais teigia kai kurie gydytojai. Mokslininkai receptų neišrašo, todėl nebijo teigti, kad minimali kontraceptikų dozė gal ir nekenks, bet nuolatinis vartojimas daugelį metų neabejotinai turės poveikį pogumburio-hipofizės ašiai, gali išbalansuoti visą šį mechanizmą.

"Prognozuojama, kad gali keistis ir mūsų mergaičių kūno sudėjimas, - sakė prof. J.Tutkuvienė. - Jei ne dėl kontraceptikų, tai dėl maisto, estrogeninės aplinkos taršos. Palyginus padėtį iki 2000-2002 metų, matyti, kad ji sparčiai kinta būtent po 2002 metų, kai akivaizdžiau pakito gyvenimo būdas, ypač mityba, visokių priedų normatyvai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"