Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Lietuvės mokslininkės straipsnis – įtakingo žurnalo viršelyje

 
dr. Urtė Neniškytė./
dr. Urtė Neniškytė./ Edgaro Kursauko nuotrauka

Vienas įtakingiausių neuromokslams skirtų žurnalų „Nature Reviews Neuroscience“ šį mėnesį publikavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biomokslų instituto mokslininkės dr. Urtės Neniškytės ir jos kolegos Cornelius T. Grosso iš Europos molekulinės biologijos laboratorijos straipsnį „Errant Gardeners: glial-cell-dependent synaptic pruning and neurodevelopmental disorders“. Jis pasirinktas „Nature Reviews Neuroscience“ viršelio tema.

VU GMC mokslininkė prisipažino to nesitikėjusi ir nė nebūtų sugalvojusi patikrinti, jeigu redakcija nebūtų atsiuntusi viršelio paveikslo kaip dovanos.

„Kadangi pastaraisiais metais buvo išspausdinta keletas svarių publikacijų „Nature“, „Cell“ žurnaluose apie tai, kad smegenų imuninė sistema atlieka svarbų vaidmenį neurovystymosi ligų, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų ar šizofrenijos patologijoje, „Nature Reviews Neuroscience“ pakvietė mus parašyti apžvalgą apie smegenų imuninių ląstelių mikroglijos svarbą sinapsių genėjimui ir neurovystymosi ligoms“, – pasakoja dr. U. Neniškytė.

Prestižiniame leidinyje išspausdintoje apžvalgoje mokslininkai surinko svarbiausią literatūrą apie molekulinius mechanizmus, kurie valdo mikroglijos atliekamą sinapsių genėjimą normalaus žinduolių (daugiausia duomenų – iš pelių ir žmonių) vystymosi metu. Taip pat apžvelgta mikroglijos reikšmė autizmo spektro sutrikimams, šizofrenijai ir epilepsijai.

„Publikacijoje aptarėme, kokiu būdu sinapsių genėjimas gali padėti neuronų jungtims tinkamai subręsti ir efektyviai atlikti savo funkciją, kokie kiti molekuliniai kandidatai galėtų tapti mokslininkų dėmesio objektu dėl savo svarbos sinapsių genėjimui vaisinėse muselėse ir kokią reikšmę sinapsių genėjimas turi brandžiose suaugusių žmonių smegenyse jiems mokantis, senstant ar susirgus neurodegeneracinėmis ligomis. Galiausiai įvardijome svarbiausius dar neatsakytus klausimus“, – apibendrina VU GMC mokslininkė.

Žurnalas „Nature Reviews Neuroscience“ išsiskiria itin aukštu poveikio koeficientu (angl. impact factor) – jis siekia 28,88. Be to, leidinys patenka į pirmąją kvartilę (Q1). Pagal poveikio koeficientą šis žurnalas pirmauja neuromokslų kategorijoje, o jame publikuojami tik recenzuoti ir įvertinti straipsniai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"