TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviai ir estai: šeimos portretas

2016 06 15 6:00
Daugybė pokyčių, susijusių su šeimos kūrimu ir gyvenimu, Estijoje prasidėjo gerokai anksčiau nei Lietuvoje. utahpoliticohub.com nuotrauka

Lietuvos ir Estijos mokslininkai atskleidė naują tendenciją – dabar rečiau skiriasi žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą. Anksčiau buvo priešingai. Vyresnių kartų, kai tuokėsi ir skyrėsi dar sovietmečiu, moterų aukštasis išsilavinimas buvo susijęs su didesne ištuokos rizika.

Lyginimasis tyrimas paskelbtas tarptautinio žurnalo „Journal of Comparative Family Studies“ specialiame numeryje „Reshaping Families in Northern Europe“ („Šeimų kismas Šiaurės Europoje“). Teminio numerio kviestinės redaktorės taip pat buvo Lietuvos mokslininkės – Vilniaus universiteto profesorė Irena Juzeliūnienė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Aušra Maslauskaitė.

„Paprastai Šiaurės Europą tapatiname su Skandinavijos šalimis. Pamėginome šiek tiek išplėsti šį supratimą, įtraukti ir Baltijos valstybes, kai kurių tarptautinių organizacijų taip pat jau priskiriamas prie Šiaurės šalių, – sakė VDU ir Socialinių tyrimų centro mokslininkė prof. A. Maslauskaitė. – Dažnai tos sienos, mūsų pačių braižomos, yra dirbtinės. Kai kurie procesai jas peržengia. Mūsų tikslas buvo pažiūrėti, ar yra kokių nors panašumų tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Galbūt skirtis – Šiaurės ir pokomunistinės šalys – irgi nėra adekvati realybė. Šeimų gyvenime gali būti daugybė procesų, kurie panašūs tiek klasikinėse Šiaurės šalyse, tiek mūsų areale.“

Patvirtinant bendrą tendenciją

Lietuvos ir Estijos mokslininkų publikuotame tyrime siekta nustatyti, kokie socialiniai ir ekonominiai veiksniai didina ištuokos riziką. Kaip pabrėžė viena straipsnio autorių prof. A. Maslauskaitė, šiuo požiūriu labai svarbus yra išsilavinimas. Skirtingo išsilavinimo žmonės turi skirtingas pasaulėžiūras, taip pat skirtingas galimybes užsitikrinti ekonominį ir socialinį saugumą. Tie, kurie turi geresnes galimybes darbo rinkoje, turi ir daugiau komforto visuomenėje. Todėl išsilavinimas labai svarbus veiksnys, kaip skirtingos visuomenės grupės formuoja savo šeimų gyvenimą.

Per tyrimą buvo palyginta, kokią įtaką moterų išsilavinimas turi šeimos stabilumui Lietuvoje, Estijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse. Pasak tyrėjos, daugelyje išsivysčiusių valstybių maždaug nuo septintojo – aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio šeimos išgyvena didelius pokyčius. Plinta nesantuokinės partnerystės, vėliau gimdomi vaikai, auga skyrybų rodikliai. Kai šie pokyčiai dar tik prasidėjo, mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, juos priima pirmieji – dažniau skiriasi, dažniau pradeda gyventi nesusituokę, turi mažiau vaikų. Manyta, kad būtent tos visuomenės grupės, turinčios geresnes išsilavinimo galimybes, individualesnes pasaulėžiūras, yra labiau autonomiški, siekia daugiau savirealizacijos tikslų, ir ardo tradicinę šeimą, nusistovėjusį, kelis dešimtmečius egzistavusį šeimos gyvenimo modelį. O žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, įsikūrę ne miestuose, kaip ir atstovavo labiau tradiciniam šeimos gyvenimo būdui.

Tačiau paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje kai kuriose Skandinavijos šalyse pastebėtas priešingas procesas. Nuo pradinių pokyčių praėjus trims dešimtmečiams kaip tik žmonių, turinčių aukštesnį išsilavinimą, partnerystės yra stabilesnės, jie rečiau skiriasi, net turi daugiau vaikų kai kuriose šalyse.

„Moksliniu požiūriu labai įdomus faktas paskatino daug aistringų pastangų patikrinti, ar panašūs procesai atsikartoja ir kitur. Mūsų tikslas buvo pasižiūrėti, kaip Lietuva ir Estija atrodo bendrų pokyčių kontekste“, – sakė prof. A. Maslauskaitė.

Nustatyta, kad abiejose šalyse patvirtinama bendra tendencija. Anksčiau moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, skyrėsi dažniau nei tos, kurių išsilavinimas buvo vidutinio ar žemiausio lygmens. Jaunesnių kartų situacija apsivertė.

Kaip parodė Lietuvoje atliktas tyrimas, tarp vyrų tokia tendencija dar radikalesnė. Moterų atveju yra visokių niuansų, o vyrų žemesnis išsilavinimas, iš karto susijęs su prastesnėmis pozicijomis darbo rinkoje ir atitinkamai mažesniu socialiniu bei ekonominiu stabilumu, labai stipriai, iki kelių kartų, didina ištuokos riziką.

Galimybė palyginti

Jau prieš kelis dešimtmečius Demografinių tyrimų centras, vadovaujamas prof. Vlados Stankūnienės, pradėjo bendradarbiauti su Talino universiteto Demografinių tyrimų institutu tiriant šeimos ir gimstamumo pokyčius bei mirtingumo skirtumus Lietuvoje ir Estijoje. Kai praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį daugelyje pasaulio šalių buvo atliekamas šeimos ir gimstamumo sociodemografinis tyrimas, jame dalyvavo ir Lietuva, ir Estija. Kiekvienoje šalyje buvo apklausiama iki 5 tūkst. žmonių. Tada paskelbta ir pirmų bendrų publikacijų su estais šeimos ir gimstamumo tema.

Kaip pasakojo prof. A. Maslauskaitė, itin stiprų postūmį bendradarbiauti su estų kolegomis bent jau šeimos tyrimų srityje davė didelis tarptautinis lyčių tyrimas, 2006 ir 2009 metais vykdytas daugiau nei 20 šalių. Lietuvoje tada buvo apklausta atitinkamai 10 tūkst. ir 8 tūkst. gyventojų. Vienoda metodika surinkti duomenys suteikė galimybę kelti lyginamuosius klausimus, kurie labai įdomūs tyrėjams ir kartu turi svarbų pritaikomąjį dėmenį.

Aušra Maslauskaitė/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tyrimai atskleidė, kuo skiriasi šeimos demografinė ir socialinė situacija Lietuvoje ir Estijoje. Žvelgiant į tokį demografinį portretą, pasak prof. A. Maslauskaitės, ryškėjo, kad, pavyzdžiui, Estijoje mažiau tuokiamasi nei Lietuvoje, šiek tiek dažniau gyvenama neregistruotoje partnerystėje. Rodikliai panašūs, kaip ir Skandinavijos šalyse. Tačiau santuoka tikrai nenyksta. Dauguma žmonių vis dėlto tuokiasi, tik šiek tiek vyresni nei anksčiau.

Tiek Lietuva, tiek Estija išgyveno labai didelį gimstamumo rodiklių kritimą apie 2000 metus. Nors Estija pradėjo šiek tiek anksčiau atsigauti, dabar Lietuva ją lenkia suminiu gimstamumo rodikliu.

Demografinė būklė dėl ištuokų Lietuvoje ir Estijoje panaši. Lietuvoje kai kurie demografiniai ištuokų rodikliai būtų aukštesni, bet Estijoje, kaip patikslino tyrėja, mažiau tuokiamasi, todėl mažiau ir skyrybų.

„Kalbant apie šeimos pokyčius taip pat svarbu įvertinti, kaip pradedamos partnerystės – santuokoje ar nesusituokus, – pabrėžė prof. A. Maslauskaitė. – Jau ir Lietuvoje apie 70 proc. visų pirmųjų partnerysčių sudaromos ne santuokoje. Estijoje šis rodiklis dar didesnis. Beveik visos pirmosios partnerystės pradedamos nesusituokus.“

Nesantuokinio gimstamumo rodikliai Estijoje taip pat gerokai aukštesni nei Lietuvoje – 58 proc. visų vaikų gimsta ne santuokoje. Lietuvoje – apie 30 proc., beveik perpus mažiau. Estijoje nesantuokinio gimstamumo augimas taip pat prasidėjo anksčiau ir sovietmečiu buvo didesnis nei Lietuvoje. Tačiau nuo 2000 metų iki dabar didelių pokyčių nėra. Kaip ir Lietuvoje. Didžioji dalis tokių vaikų gimsta nesusituokusiems tėvams, mažesnė dalis (7 proc. Lietuvoje) – vienišoms motinoms

Paskui estus

Daugybė pokyčių, susijusių su šeimos kūrimu ir gyvenimu, Estijoje prasidėjo gerokai anksčiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, gyvenimas kartu nesusituokus Estijoje ėmė plisti dar sovietmečiu. Jau tada, pasak prof. A. Maslauskaitės, buvo socialinių, visuomeninių, kultūrinių jėgų, kurios skatino netradicines šeimos gyvenimo formas. Kaip matyti iš sovietmečio demografinės statistikos, Estijoje taip pat anksčiau nei Lietuvoje pradėjo plisti ištuokos. Įtakos tokiems procesams turėjo ir ankstesnė Estijos istorija, tarpukario situacija.

Prof. Zenono Norkaus bei kitų mokslininkų lyginamieji tyrimai rodo, kad Estija tarpukariu buvo labiau industrinis, urbanizuotas kraštas, daugiau žmonių gyveno miestuose, dirbo fabrikuose, ne žemės ūkyje. Kaimo vietovėse, kur gyvenimas formuojamas kitokių jėgų, stipriau veikia bendruomenė, įvairūs socialinės kontrolės mechanizmai. Kai žmonės išsikelia gyventi į miestus, daugybė tradicinių saitų, kurie lemia sprendimus ir galimybes, ką pasirinkti, sutrūkinėja.

Kitas dalykas, Lietuvoje tarpukariu šeimos teisė buvo reglamentuota bažnytinės teisės normų. Estijoje situacija buvo šiek tiek kitokia. Kaip sakė prof. A. Maslauskaitė, yra ir kitų gilesnių istorinių veiksnių, kurie turėjo įtakos šeimos situacijai. Pavyzdžiui, XIX amžiuje galėjo prisidėti Estijoje anksčiau nei Lietuvoje panaikinta baudžiava. Anksčiau pradėta pereiti į kapitalistinę visuomenę, kai laisva darbo jėga, žmonės laisvai gali judėti ir parduoti savo darbą. Tai kartu skatino miestų augimą ir šeimos pokyčius.

„Turime suprasti, kad šeimos gyvenimas visą laiką keičiasi ne todėl, kad žmonės staiga tampa geresni ar blogesni. Keičiasi daugybė gyvenimo sričių, kurios turi įtakos šeimos gyvenimui“, – pabrėžė tyrėja.

Be aistrų, ieškant sprendimų

Estija pirmoji iš posovietinių šalių įteisino ir vienos lyties asmenų civilinę partnerystę, sulygino vienos lyties asmenų sąjungos ir sutuoktinių teises. Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų.

„Tai irgi svarbus žingsnis, rodantis, kaip visuomenė priima žmonių pasirinkimo, susijusio su šeimos gyvenimu, pokyčius, – sakė prof. A. Maslauskaitė. – Kol Lietuvoje aršiai kariaujame vertybinius karus, grumiamės, kad įtvirtintume vieną šeimos apibrėžimą, susiedami būtinai su santuokos institutu, Estija nukeliavo toliau. Ten, kur yra daugelis kitų išsivysčiusių pasaulio šalių.“

Kita vertus, mus skiria ir daugybė šeimos gyvenimo kokybės, pirmiausia ekonominės, rodiklių. Lietuvoje jie yra prastesni negu Estijoje. Pavyzdžiui, vienišų motinų ir tėvų, auginančių nepilnamečius vaikus, skurdo rizikos rodikliai. Lietuvoje, 2014 metų duomenimis, 46 proc. visų šio tipo šeimų gyveno žemiau skurdo rizikos. Estijoje – 32 proc., labai arti Europos Sąjungos vidurkio. Lietuva ir Malta išsiskiria blogiausiais rodikliais. Daugiavaikių šeimų, kuriose abu tėvai augina tris ir daugiau vaikų, skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje taip pat kur kas prastesni nei Estijoje.

„Lyginant įvairius duomenis, svarbi išvada būtų mažiau laiko skirti idėjiniams debatams ir daugiau – svarbių praktinių sprendimų paieškai. Tiek daug energijos ir aistrų sudėdami į diskusijas, kas yra šeima, apleidžiame kitus labai svarbius klausimus, susijusius su šeimų gyvenimo kokybe, galiausiai su visuomenės ateitimi, – įsitikinusi prof. A. Maslauskaitė. – Gerai žinome apie skurdo perdavimą iš kartos į kartą. Labai didelė tikimybė, kad dabartinis skurdas atsikartos vėlesnėse kartose, nes vaikai iš skurdesnių šeimų turi prastesnes išsilavinimo galimybes, kad pakeistų tėvų situaciją, padarytų kokybinį gyvenimo šuolį.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"