Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Lietuviai kuria svarstykles, kurios praneš apie pavojų gyvybei

 
ktu.edu.lt nuotrauka

Įsivaizduokite – jūs atsistojate ryte ant svarstyklių, o jos ne tik parodo, kiek pakito jūsų svoris nuo tada, kai svėrėtės paskutinį kartą, bet ir atsiunčia įspėjamąjį signalą: „Užsiregistruokite pas gydytoją“. Tai – ne mokslinė fantastika. Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos institute kuriamos svarstyklės, kurios galės ne tik matuoti svorį, bet ir perspėti apie galimai sveikatai pavojingas būkles – kraujagyslių aterosklerozę, prieširdžių virpėjimo aritmiją.

KTU mokslininkų patobulintos kūno kompozicijos svarstyklės matuoja ant jų užlipusio žmogaus pulsą prie rankų ir padų besiliečiančiais jutikliais. Pagal tai, kokiu greičiu kraujas atkeliauja nuo širdies iki pėdų, galima nustatyti besitiriančio žmogaus arterijų būklę.

„Ligoninėse yra labai daug įrangos skirtos diagnozuoti ligoms ir kritinėms būklėms, tačiau ją naudoti sveikatos stebėsenai namuose yra per brangu. Tuo tarpu, asmeninės sveikatos prietaisų namuose, kurie netrukdančiu būdu galėtų stebėti sveikatos būklę, nėra daug, ir jie labai reikalingi“, – teigia KTU Biomedicininės inžinerijos instituto vadovas Vaidotas Marozas.

Pasak jo, jei šiandien vyresnio amžiaus žmonės šiek tiek prisibijo technologijų ir yra linkę visas ligas gydyti saujomis tablečių, ateityje mes būsime labiau įpratę naudoti įvairius prietaisus ir stebėsime savo sveikatą jų padedami. Pavyzdžiui, tokiu prietaisu galėtų tapti svarstyklės, kurios yra daugelio namų atributas, o svertis ryte tapo dažno kasdienos ritualu.

KTU tyrėjų komanda jau turi daugiafunkcinių svarstyklių prototipą, kuris šiandien yra tobulinamas, pridedant naujų funkcijų ir parametrų.

Stebi kraujagyslių būklę

KTU mokslininkų patobulintos kūno kompozicijos svarstyklės matuoja ant jų užlipusio žmogaus pulsą prie rankų ir padų besiliečiančiais jutikliais. Pagal tai, kokiu greičiu kraujas atkeliauja nuo širdies iki pėdų, galima nustatyti besitiriančio žmogaus arterijų būklę.

„Matuojame kraujo pulsinės bangos sklidimo greitį – kuo jis didesnis, tuo kraujagyslės yra standesnės, o tai jau gali būti susiję su aterosklerozės pradžia, kuri gali sukelti ir padidintą kraujospūdį, ir kitus sutrikimus“, – teigia Birutė Paliakaitė, KTU studentė, su inovaciją kuriančia tyrėjų komanda dirbanti nuo pat projekto pradžios.

Už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ biomedicininės inžinerijos magistrantei buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. Šis tyrimas taip pat yra Europos Komisijos finansuoto projekto CARRE, kuriame buvo tiriama pacientų, sergančių kardiorenaliniu (inkstų ir širdies veiklos sutrikimas) sindromu, dalis.

Ateityje fiksuos ir gyvybei pavojingas būsenas

„Kai žmogus serga inkstų nepakankamumu ir jo liga yra pasiekusi paskutiniąją, penktąją stadiją, keletą kartų per savaitę jam atliekama dializė. Inkstai patys nebegali palaikyti mikroelementų balanso organizme, o ypač pavojingas yra kalio kiekio kraujyje padidėjimas. Jis sutrikdo normalią širdies veiklą, o tokia būsena yra potencialiai grėsminga gyvybei“, – teigia B.Paliakaitė.

Pasitarę su gydytojais, KTU mokslininkai į kuriamas svarstykles siekia integruoti dar vieną funkciją – jos galėtų neinvaziniu būdu atpažinti kalio kiekio kraujyje padidėjimą. Aptikus šią patologinę būseną, svarstyklės siųstų signalą pacientą prižiūrinčiam gydytojui, kuris galėtų paankstinti paskirtą dializės seansą.

„Daugiafunkcinių svarstyklių matuojamų parametrų skaičių nuolat plečiame. Pavyzdžiui, be arterijų būklės stebėjimo, esame integravę ir prieširdžių virpėjimo aritmijos atpažinimo funkciją. Tikiu, kad ateity šios svarstyklės, žmogui neįdedant papildomo darbo, matuos kelias dešimtis įvairių jo sveikatos būklės parametrų“, – teigia V. Marozas.

Sveikatos prietaisus į rinką įvesti sudėtinga

Pasak neinvazinius sveikatos būklės stebėsenos technologijas kuriančių mokslininkų, medicinos prietaisus komercinti – labai sudėtinga. Jų veikimas testuojamas su pacientais, o tam reikia gauti specialius įvairių instancijų leidimus. Mokslininkų teigimu, į rinką įvesti su medicina ir sveikatos priežiūra nesusijusias inovacijas yra daug paprasčiau.

Bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), KTU tyrėjai pateikė paraišką abiejų universitetų mokslo fondų finansavimui gauti. Jie tikisi artimoje ateityje galėsiantys skirti daugiau dėmesio inovacijų licencijavimui ir produktų komercializavimui.

Sveikatos būklės stebėsena – būtinybė senstančiai visuomenei

Tyrėjai primena, jog daugelis pacientų, kurie yra persirgę sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, išgyvenę insultą, ir kurių būklę reikia stebėti, yra vyresnio amžiaus. Turint omenyje, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, ši problematika ir Lietuvoje, ir Europoje bus vis aktualesnė.

„Kuriame tokį produktą, kurį pati galėčiau naudoti, jei prireiks. Jeigu šiandien pagyvenę žmonės dar atsargiai žiūri į technologijas, mūsų karta, manau, bus jau kitokia. Poreikis stebėti sveikatos būklę ateityje tikrai išliks ir augs. Nebent, žmonės pradėtų labai sveikai gyventi, tačiau esu linkusi tuo abejoti“, – šypsosi B. Paliakaitė.

Įpirks kiekvienas

V.Marozas mano, jog buitinis sveikatos būklės stebėjimo prietaisas tikrai būtų įperkamas paprastam žmogui.

„Pavyzdžiui, išmaniojo telefono „iPhone“ savikaina yra apie 150 eurų, nors rinkoje jis kainuoja apie 700. Tai – daug sudėtingesnė technologija, prietaisas, reikalaujantis daug daugiau brangių detalių ir medžiagų nei mūsiškis. Mes, pagrinde, kuriame duomenų apdorojimo algoritmus, labiausiai naudojami mūsų ištekliai yra protas“, – teigia V.Marozas.

Pasak jo, siekdami išsiaiškinti Biomedicininės inžinerijos institute kuriamų prietaisų veikimo principą į mokslininkus yra kreipęsi globalių elektros ir elektronikos prietaisus kuriančių bendrovių atstovai.

Ne vieną sveikatos būklės stebėsenos technologiją sukūrę instituto tyrėjai siekia tobulinti savo kuriamas inovacijas, jos testuojamos su rizikos grupėmis, pacientais, bendradarbiaujant su LSMU ir Santariškių klinikų medikais.

„Mūsų kuriamos technologijos paskatina žmones save stebėti. Juk, pavyzdžiui, svertis kasdien ir taip stebėti savo būklę jau savaime yra geras įprotis“, – įsitikinusi B.Paliakaitė, KTU biomedicininės inžinerijos magistrantė, jaunoji tyrėja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"