TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviai traukia į Kembridžą

Kembridžo universiteto doktorantas Andrius Aučinas neabejoja, kad prasimušti galima visur. Vienur lengviau, kitur - šiek tiek sunkiau, ir nebūtinai visi nori eiti tuo sunkiausiu keliu.  

"Reikia dar laiko, kol atsiras noras grįžti į Lietuvą. Iš tikrųjų grįžti nori daugelis, tačiau reikia ir galimybių, kad žmonės būtų vertinami čia. Kiekvienas nori, kad būtų pasakyta: "Esi šaunuolis ir mes tavimi didžiuojamės!" Kur man geriausia terpė, matysiu vėliau. Dar bent treji metai prieš akis. Nėra kur per daug skubėti", - kalbėjo dvidešimt dvejų metų informatikos doktorantūros pirmakursis. 

Jo nuomone, gal protingiau ir naudingiau pačiai Lietuvai, jei žmonės grįžtų įgiję ne tik žinių, bet ir darbo Vakaruose patirties. Turėdami idėjų ar net finansinių išteklių, galėtų steigti ką nors Lietuvoje. Varžytis visada būtų su kuo. Kai kam atrodys: "Va, grįžo, bus užrietę nosį, įsivaizduos, kad yra geresni", ir tas kai kas stengsis įrodyti: "Ne, jūs nesate geresni."

"Jei baigęs universitetą grįžčiau dirbti į kurią nors kompaniją, man būtų gana sudėtinga varžytis su žmogumi, turinčiu didelę darbo patirtį šioje srityje, - svarstė doktorantas. - Universitetas vis dėlto ne profesinė mokykla, suteikia gerokai platesnį išsilavinimą ir daug dalykų galbūt niekada nepritaikysi dirbdamas konkretų darbą. Reikia patirties, kad būtum įvertintas. Daug priklauso ir nuo kompanijos vadovo, administracijos suteikiamų galimybių augti bei tobulėti. Šis aspektas svarbus daugeliui jaunų žmonių. Visada galima pradėti nuo žemesnės pozicijos, paprastesnio darbo, mažesnio atlyginimo, jei žinai, kad už tavo pastangas bus atlyginta ir galėsi kilti aukščiau."

Įvertinti Oksbridže

Andrius prisiminė, kad dar mokydamasis Vilniaus licėjaus devintoje klasėje sužinojo apie galimybę studijuoti Kembridžo universitete, nes į jį įstojo matematikos mokytojo Beno Budvyčio sūnus Ignas. Tais metais į šį vieną prestižiškiausių pasaulio universitetų buvo priimti du studentai iš Lietuvos: I.Budvytis ir Vilius Naudžiūnas. Abu vėliau, baigę informatikos bakalauro studijas, peršoko tiesiai į doktorantūrą. Dabar V.Naudžiūnas dirba "Google" kompanijoje Londone, o I.Budvytis baigia doktorantūrą ir svarsto pradėti savo verslą. Šie pavyzdžiai padrąsino Andrių ir jis pastaruosius ketverius metus mokykloje jau turėjo kryptingą norą patekti į Kembridžą.

2008-aisiais iš Andriaus klasės Vilniaus licėjuje šešiese išvažiavo į vadinamąjį Oksbridžą, Oksfordo ar Kembridžo universitetus. Pasak vilniečio, buvo labai stipri laida ir dar taip sutapo, kad tais metais, galima sakyti, atsivėrė Kembridžo durys lietuviams. Įstojo bent dvylika žmonių iš Lietuvos, kai anksčiau priimdavo tik po vieną ar du. O nuo 2008-ųjų jau kasmet daugiau kaip dešimt Lietuvos abiturientų įstoja į Kembridžo universitetą.  

"Matyt, per tuos kelerius metus Kembridžo universitete žmonės, atsakingi už priėmimą, ar studijų vadovai pamatė gerus lietuvių rezultatus ir pradėjo suprasti Lietuvos švietimo sistemą, - svarstė doktorantas. - Jiems Didžiosios Britanijos švietimo sistema puikiai pažįstama ir gerai žinoma, koks įvertinimas ką reiškia, tačiau studentus ne iš Didžiosios Britanijos sunku atrinkti. Kai pradėjo važiuoti lietuviai, niekas nežinojo, ko galima iš jų tikėtis Kembridže. Patiems pirmiesiems buvo sunkiau ten patekti, nors ir vėliau lengva nebuvo nė vienam."

Užburtu ratu

Devyniolikmečiui nuvykus į Kembridžą viskas pasikeitė iš esmės: kitas kraštas, kalba, žmonės. Anksčiau gyveno pas tėvus, o dabar - visiškai savarankiškai. Priklausomas tik nuo savęs, atsakingas tik sau. Net paskaitų lankyti neprivaloma. Suteikiama laisvė rinktis, kol, aišku, ateina įvertinimo laikas. Tada tos laisvės būna labai nedaug. 

"Keisti gyvenimą visada sunku. Atrodo, nori grįžti atgal, ten buvo gerai, tačiau yra dalykų, kurie skatina eiti į priekį, ir yra tokių, kurie šiek tiek stabdo. Man kol kas sekasi pasirinkti, o teigiami pokyčiai visada panašūs į Kalėdų laukimą", - kalbėjo Andrius.

Jo įsitikinimu, nė vienas nepraleistų galimybės studijuoti Kembridžo universitete. Dėl kitų universitetų gal būtų dar svarstęs, ar likti Lietuvoje, ar važiuoti svetur, tačiau dėl Kembridžo iš esmės nebuvo ko blaškytis. Per daugiau kaip 800 metų universitetas pelnė pripažinimą pasaulyje. Lietuva tokio universiteto tiesiog negali turėti. Vien jo biudžetas toks, kokių išteklių mūsų valstybė paprasčiausiai neturi. 

Kita vertus, Lietuvoje, Andriaus manymu, per daug aukštųjų mokyklų ir per daug studentų jose, todėl studijos tampa tarsi vidurinės mokyklos tęsiniu. Nors vieni universitetai šiek tiek stipresni už kitus, žvelgiant iš šalies, labai didelio skirtumo nėra. Nebent tarp tų, kurie pagal lietuviškus reitingus rikiuojasi aukščiausiai ir žemiausiai. Kitų skirtumai minimalūs. Galbūt vienas stipresnis viena specialybe, kitas - kita, tačiau tos varžybos labiau vietinės reikšmės.

"Mėginimai sakyti, kad esame panašaus lygio kaip geriausi pasaulio universitetai, atrodo labai pritempti. Manau, čia tarsi užburtas ratas ir visos dalys veikia viena kitą. Tarkim, yra daug gerų dėstytojų, tačiau galbūt ne visi. Beveik garantuotai trūksta finansavimo ir jis ne visuomet efektyviai paskirstomas. Jokia staigmena, tačiau norint kuo daugiau išspausti iš sistemos pirmiausia reikia pradėti efektyviau skirstyti finansus, o ne tik didinti studijų kainą. Suprantu ir studentus, kurie nenori mokėti daugiau, jei iš esmės niekas nepasikeitė. Kita vertus, kažkuri šalis turi pradėti pirmoji keistis, o tada automatiškai - kita šalis. Manyčiau, trūksta ir studentų motyvacijos mokytis, daryti ką nors daugiau", - kalbėjo Kembridžo universiteto doktorantas. 

Išsilavinimas svarais

Kažin ar pavyktų Lietuvoje įvesti tokią sistemą kaip Kembridže ar Oksforde, kai universitetas trimestro metu griežtai draudžia studentams dirbti. Nebent darbas būtų susijęs su studijomis, o leidimas - patvirtintas studijų vadovo. Pasak Andriaus, nebūtinai tai teisinga, nes jaunuoliams iš skurdesnių šeimų gali būti kliūtis stojant į universitetą. Kita vertus, skatina susitelkti vien į studijas. 

"Iš tikrųjų net neįsivaizduoju, kaip būtų galima dar dirbti 10 ar 20 valandų per savaitę, kai bakalauro studijų krūvis toks, jog fiziškai neįmanoma", - prisiminė doktorantas.

Bent anksčiau, iki krizės, visi studentai galėdavo gauti lengvatinę paskolą, padengiančią visą studijų kainą. Ją grąžina po studijų pradėję dirbti, kai atlyginimas yra ne mažesnis kaip 15 tūkst. svarų (daugiau kaip 61 tūkst. litų) per metus. Jei gyventų Lietuvoje - 9 tūkst. svarų per metus, nes atsižvelgiama į bendrą gyvenimo lygį. Kitas dalykas, labai mažos palūkanos, susietos su infliacija, nespaudžia studentų per daug skubėti grąžinti paskolą. Pradėjus išsimokėti, nuskaitomi 5 proc. nuo tos sumos, kuri viršija nustatytą atlyginimo dydį, kai jau reikia grąžinti paskolą. Pavyzdžiui, jei gautum 20 tūkst. svarų per metus atlyginimą, nuskaitytų 5 proc. nuo 5 tūkst. svarų per metus. Tiesa, nuo ateinančių metų, kaip pasakojo Andrius, už studijas reikės mokėti trigubai daugiau - 9 tūkst. svarų per metus. Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė skirti mažiau lėšų aukštajam mokslui, todėl universitetai, priversti labiau patys išsilaikyti, didina studijų kainą. Buvo daug protestų, net riaušių, tačiau viskas taip ir liko.

"JAV universitetuose studijų kaina dar didesnė ir vis tiek žmonės stoja. Vis dėlto išsilavinimas daug reiškia, - kalbėjo doktorantas. - Nors vertinant finansiškai yra įvairių nuomonių ir sunku nuspręsti, apsimoka ar ne mokėti tokius pinigus už studijas. Ar tokia kaina įgytas aukštasis mokslas vertas tiek, kiek, tarkim, galbūt padidėjęs  atlyginimas."

Per bakalauro studijas Andrius gavo ir dalinę stipendiją. Atsižvelgta į lietuviškus tėvų atlyginimus. Daugelis pažįstamų tautiečių gavo tokias stipendijas. Jų dydis priklausė ir nuo to, kaip vertinami studentų gabumai. 

Kembridžo universitetas, kaip pasakojo doktorantas, yra tarsi skėtinė organizacija, jungianti per 30 autonominių vienetų - koledžų, turinčių savo finansus, žemes, pastatus, studentus. Koledžai moka ir stipendijas, nes nemaža lėšų dalis į Vakarų universitetus ateina iš juos baigusių žmonių. Tapę sėkmingais verslininkais, milijonieriais ar milijardieriais, jie jaučia gavę naudos iš savojo universiteto ir nori prisidėti prie jo gerovės.

Andrių taip pat rėmė viena Lietuvos kompanija, dirbanti informacinių technologijų srityje. Nors buvo sutarę dėl vasaros praktikų, į studento įsipareigojimus žvelgta geranoriškai. Vieną vasarą Andriui leista dirbti Kembridžo universiteto, kitą - vokiečių "Telekomo" laboratorijoje Berlyne, todėl Lietuvos įmonėje padirbėti liko tik mėnuo. Galiausiai, kai studentas nusprendė dar stoti į doktorantūrą, grąžinti reikėjo labai mažą dalį gautos stipendijos.

Mokslas ar verslas

Andrius įstojo į doktorantūrą iš karto po bakalauro studijų. Toks atvejis, pasak jo, nėra išimtis. Informatikos magistro studijos Kembridžo universitete ganėtinai naujos, įsteigtos prieš kelerius metus, ir gabesnius studentus dėstytojai sutinka priimti tiesiai į doktorantūrą. Tais metais iš 75 bakalaurų į doktorantūrą perėjo penki. Buvo gana stiprus kursas - bent keli studentai išvažiavo į JAV toliau mokytis geriausiuose pasaulyje Masačusetso technologijos institute, Harvardo, Jeilio ar Berklio universitetuose. Nemažai žmonių buvo priimti dirbti "Google" ir panašiose kompanijose.

"Man įdomus tokio pobūdžio darbas kaip dabar per doktorantūros studijas. Treji doktorantūros metai, palyginti su keturiais darbo dešimtmečiais prieš akis, neatrodė daug, kad galėčiau įsigilinti į tai, kas man įdomu. Ar liksiu tęsti akademinės karjeros, ar vis dėlto eisiu į verslą, ar dirbsiu didelėje kompanijoje, dar negaliu pasakyti", - prisipažino Andrius.

Jis ne kartą diskutavo su kolegomis, kuo mokslinis darbas šioje srityje skiriasi nuo informacinių technologijų verslo. Esminiai dalykai labai panašūs. Reikia sukurti ką nors nauja ir išbandyti, kad žinotum, jog veikia. Pavyzdžiui, mokslininkų darbas laboratorijose didele dalimi lemia, kodėl internetas juda į priekį ir toliau auga, nors verslas šioje srityje taip pat nemažai deda pastangų, nes naujos technologijos reiškia didelius pinigus. Kita vertus, mokslinės laboratorijos daugeliu atvejų labiau panašios į paprasčiausias įstaigas: darbo stalai, kompiuteriai, kelios knygos ir krūva straipsnių. Jei reikia didesnių skaičiavimų, mokslininkai dirba nuotoliniame duomenų centre.

"Nereikėtų pamiršti, kad tokie dalykai kaip internetas iš tikrųjų atsirado universitete, kuriant tam tikrą prototipą, įgyvendinant idėją. Buvo kaip tyrimų projektas. Visa vadinamoji debesų kompiuterija kaip idėja nėra labai nauja, tačiau būdai pasiekti tokį lygį, kokio ji yra dabar, buvo kuriami universitetuose ir didele dalimi - Kembridže, tinklų ir operacinių sistemų tyrimų grupėje, kurioje dabar dirbu ir aš, - kalbėjo informatikos doktorantas. - Postūmis į priekį dažniausiai ateina iš akademinės visuomenės, nes čia mažiau baimės eksperimentuoti. Būna nemažai ir tokio darbo, kuris, atrodytų, tiesiogiai verslui nenaudingas. Tarkim, programavimo kalbų analizavimas ar programų teisingumo įrodymai. Tokie projektai duos naudos galbūt po 10, 15, 20 ar dar daugiau metų ir verslo daugeliu atvejų jau netenkina."

Andrius šiuo metu dirba prie kelių skirtingų projektų, susijusių su mobiliosiomis technologijomis, mobiliaisiais tinklais, debesų kompiuterija. Ieškoma būdų, kaip visa tai aprėpti dėl didesnio efektyvumo tiek energijos, tiek išteklių, tiek vartotojų patogumo požiūriu. Doktorantūrai vadovauja pasaulinio garso profesorius Jonas Crowcroftas, laikomas vienu svarbiausių interneto žmonių. Laisva darbo atmosfera, kaip pasakojo doktorantas, skatina kūrybingumą ir bendradarbiavimą. Galima bet kada užeiti pas dėstytojus paprašyti pagalbos ar patarimo. Arba jie patys užeis, paliks ant stalo straipsnį, kurį, jų manymu, vertėtų perskaityti. 

Prisidėti nebūnant

"Mano mokslinėje grupėje dirba ispanų, italų, graikų, prancūzų, vokiečių ir, žinoma, britų. Tokia aplinka, kai vyrauja ne kurios nors vienos valstybės, nesvarbu - Lietuvos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos, atstovai, man labiausiai patinka, - pabrėžė Andrius. - Kai žmonės aplinkui vos ne iš viso pasaulio ir kiekvienas turi savo požiūrį, pranašumų ar trūkumų, bendrauti kur kas įdomiau, maloniau būti kartu ir dirbti."

Nors lietuvių bendruomenė Kembridžo universitete nėra tokia gausi kaip, pavyzdžiui, rusų ar vokiečių, maždaug penkiasdešimt žmonių - didelė grupė, palyginti su pačios Lietuvos dydžiu. Kembridžo lietuviai rengia susitikimus kartą per mėnesį ar porą kartų per trimestrą, tačiau visada - Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai paminėti. Bendravimas dažniausiai neformalus, susirenkama tiesiog pabūti kartu, pakalbėti lietuviškai. Kartą per metus organizuojami Kembridžo ir Oksfordo universitetų lietuvių mainai. Oksfordiečiai atvažiuoja į Kembridžą, o kembridžiečiai - į Oksfordą, kad pabendrautų, pavakarieniautų kartu, galbūt liktų nakvoti pas draugus. Pernai Kembridžo universitete kartu organizuota konferencija "Lietuviškų idėjų forumas" buvo pastebėta ir akademinės, ir miesto visuomenės. Atvyko nemažai svečių tiek iš Londono, tiek iš Lietuvos.

"Vis dėlto suprantame, kad daugelis, baigę studijas, į Lietuvą negrįš, bet buvimas Lietuvoje nebūtinai lemia, ar prisidėsi prie jos gerovės. Galima nemažai nuveikti ir būnant užsienyje, ypač šiais laikais. Tik reikia, kad kam nors Lietuvoje ta nuomonė ar patirtis iš svetur rūpėtų, - vardijo Andrius svarbiausias konferencijos idėjas. - Kita vertus, laikas pradėti rodytis tiek Kembridžo, tiek Didžiosios Britanijos visuomenei. Konferencija rengta anglų kalba, kad būtų prieinama kuo platesnei auditorijai. Lietuviams sau rengti konferenciją nėra didelės prasmės. Geriau lietuviškų idėjų sklaida ir sulaukti naujų idėjų iš aplinkos. Kai ryšiai užmegzti, toliau organizuoti panašų renginį Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje bus kur kas paprasčiau."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"