TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviams senti gali padėti krepšinis

2015 12 25 14:28
Jau įrodyta, kad fizinis aktyvumas yra geriausias vaistas kognityvinėms funkcijoms išlaikyti. Flickr nuotrauka

Daugelyje pasaulio visuomenių vidutinė gyvenimo trukmė per praėjusį šimtmetį pailgėjo maždaug 30 metų, tačiau senėjimo keblumas, pasak Mičigano universiteto (JAV) psichologijos profesoriaus Lino A. Bieliausko, kad silpnėja pagrindinės kognityvinės (pažinimo) funkcijos ir dauguma kitų gebėjimų.

Mičigano universiteto mokslininkas tyrinėja regimosios ir erdvinės informacijos apdorojimą smegenyse, kodėl jis taip smarkiai, palyginti su verbalinės informacijos apdorojimu, menkėja senstant. Psichologas taip pat dirba Mičigano veteranų ligoninėje, turi dvidešimties metų bendrosios praktikos patirtį. Šiemet prof. L.Bieliauskas už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva apdovanotas Mokslo premija, skiriama užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams.

Prof. L. Bieliauskas vadovauja Amerikos klinikinės neuropsichologijos akademijai, aktyviai bendradarbiauja mokslo asociacijų veikloje. Daugiau nei 20 metų bendradarbiauja su Baltijos šalių psichologais. Lietuvoje tęsia savo tėvo – taip pat psichologijos profesoriaus, buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Vytauto Bieliausko – tradiciją: skaito paskaitas, konsultuoja psichologinio įvertinimo priemonių kūrimo srityje, dalyvauja bendruose tyrimuose.

Ilgiau gyvenant

Vilniaus universitete Mokslo premijos laureatas prof. L. Bieliauskas skaitė viešą paskaitą visuomenei „Naujausi duomenys apie pažinimo pokyčius senstant“. Pasak mokslininko, Amerikoje pagyvenusių žmonių procentas nuolat auga. 1987 metais septyniasdešimtmečiai ir vyresni sudarė 8 proc., 1997 metais – 9 proc. visos visuomenės. 2010 metais 13 proc. JAV gyventojų buvo vyresni nei 65 metų.

Lietuvoje skaičiai dar didesni. 2004 metais – 14,9 proc., 2014 metais – net 18.2 proc. gyventojų buvo vyresni nei 65 metų. Šalyje gyveno 394 šimtamečiai.

Daugumoje pasaulio visuomenių vidutinė gyvenimo trukmė išaugo nuo maždaug 45 metų 1900 metais iki maždaug 75 metų 1990 metais. JAV , naujausiais Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 68,5, moterų – 76,1 metų.

„Nors socialinės ir medicinos priemonės padeda žmonėms ilgiau gyventi, jos neturi iš tikrųjų įtakos senėjimo procesui. Intelekto koeficientas, palyginti su 25–34 metų amžiaus grupe, senstant krenta. Labai sulėtėja informacijos, ypač regimosios, apdorojimas, atmintis, erdviniai ir kiti gebėjimai, – vardijo prof. L. Bieliauskas. – Silpsta regėjimas ir reikia akinių skaitymui. Taip pat silpnėja klausa. O sensoriniai pokyčiai, kaip rodo tyrimai, susiję su kognityvinėmis funkcijomis.“

Mokslo premijos laureatas Mičigano universiteto psichologijos profesorius Linas Bieliauskas./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Svarbus rezervas

Tačiau galimybę padėti smegenims, patyrusioms kokius nors praradimus, suteikia vadinamasis kognityvinis rezervas. Jis padeda atkurti smegenų funkcijas. Tie asmenys, kurie turi didelį kognityvinį rezervą, gali išvengti senatvinės demencijos. O tie, kurių kognityvinis rezervas mažesnis, anksčiau ją patiria.

Amerikoje buvo atliktas vienuolių tyrimas, trukęs daugelį metų nuo įstojimo į vienuolyną iki pat mirties. Stojančioms į vienuolyną merginoms reikėjo raštu išdėstyti motyvus, kodėl renkasi tokį kelią. Gana sudėtingus atsakymus parašiusios vienuolės turėjo, kaip manoma, didesnį kognityvinį rezervą. Viena vienuolė, vardu Marija, sulaukė 101 metų ir net gilioje senatvėje jos kognityviniai gebėjimai buvo puikūs. Tačiau po sesers Marijos mirties buvo aptikti smegenų pakitimai, būdingi sergant Alzheimeriu. Pasirodo, net ir esant patologijai, sąmonė gali išlikti šviesi. Padeda kognityvinis rezervas.

Kaip jį būtų galima stiprinti? Turi įtakos mokymasis. Tačiau labiau tiems, kurių smegenys yra mažesnės. Nustatytos sąsajos tarp išsilavinimo, didesnių, sunkesnių, sudėtingesnių smegenų ir mažesnės demencijos tikimybės. Tai, atrodo, taip pat susiję ir su kognityviniu rezervu.

Kaip atskleidė 1 tūkst. gydytojų tyrimas Amerikoje, geriausiai testų užduotis atlikusių tiriamųjų kognityviniai gebėjimai kur kas mažiau menko ir senstant, palyginti su prasčiausiai į testų klausimus atsakusių kolegų.

Pasak prof. L. Bieliausko, smegenys metams bėgant mažėja ir sveria mažiau. Devyniasdešimtmečių smegenys turi apie 10 proc. mažiau neuronų nei dvidešimtmečių. Kaip tai atsiliepia gebėjimams senatvėje, taip pat daugiausia priklauso nuo turimo kognityvinio rezervo.

Atminties vėduoklė

Senstant sunkiau ką nors greitai išmokti. Mokymosi procesas lėtėja. Tačiau labiau nei pažintiniai gebėjimai nusilpsta atmintis. Menkiau atsimenama tai, kas išmokta. Kuo daugiau dalykų vienu metu reikia atsiminti, tuo mažiau jų tiksliai atsimenama. Tyrimais įrodyta, kad senstant vadinamoji atminties vėduoklė vis labiau susiglaudžia. Mažėja trumpalaikės atminties arba dėmesio apimtis. Gebėjimas atsiminti menkėja skirtingai: kur kas nors išmokta, kokiomis aplinkybėmis ir kas bus reikalinga ateityje, pavyzdžiui, ką privalu nusipirkti nuėjus į prekybos centrą. Tačiau vadinamoji blykstės atmintis, susijusi su labai stipriais emociniais išgyvenimais, atrodo, išlieka nepakitusi.

„Nors iš pradžių manyta, kad su amžiumi susijęs atminties praradimas yra anksti pasireiškianti Alzheimerio liga, naujausių tyrimų duomenys parodė, kad tai – kitas procesas, – kalbėjo mokslininkas. – 2013 metais Nobelio premijos laureatas neurologas Ericas R. Kandelis nustatė, kad atminties praradimas senstant reikšmingai susijęs su baltymo, pavadinto RbAp48, trūkumu smegenyse. Ir šis procesas yra grįžtamasis. Jei smegenys trūkstamo baltymo gauna, atmintis vėl pagerėja. Tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad bus sukurti vaistai, padėsiantis išlaikyti gerą atmintį senatvėje.“

Gera žinia

Senstant menkėja ir smegenų regimosios bei erdvinės informacijos apdorojimas. Prof. L. Bieliauskas neatmetė galimybės, kad su tuo taip pat susijęs kurio nors baltymo trūkumas.

Dėl silpstančio dėmesio senatvėje mokslininkas pabrėžė, kad specifinis dalykas, nutinkantis seniems žmonėms, – darosi sunku perkelti dėmesį nuo vieno dalyko prie kito. Tai didelė problema, pavyzdžiui, vairuojant automobilį.

Naujausiais duomenimis, senstant daugėja jungčių tarp įvairių smegenų sričių, atsakingų, pavyzdžiui, už regą, klausą, kalbėjimą. Ir dėl to turbūt nukenčia informacijos apdorojimo efektyvumas. Taip nutinka, nes pačiose smegenų srityse neuronų jungtys silpnėja. Jos stiprėja tarp atskirų smegenų sričių ir, atrodo, priekinės sritys padeda kitoms atlikti savo funkcijas. Susidaro alternatyvios neuronų jungtys. Įvyksta vadinamasis priekinis – užpakalinis poslinkis, kai kitų sričių menkėjimą senatvėje kompensuoja priekinės smegenų sritys.

Tačiau ne viskas senatvėje menkėja. Nors regimosios ir erdvinės informacijos apdorojimas nebe toks efektyvus ir greitas, silpsta analoginis mąstymas ir vykdymo funkcijos, sensoriniai gebėjimai, dėmesio perkėlimas ir atmintis, – išmintis išlieka. Senas žmogus dar daug atsimena, žino ir gali net senatvėje daug išmokti.

„Gera žinia ta, kad fizinis aktyvumas, kaip jau įrodyta, yra geriausias vaistas kognityvinėms funkcijoms išlaikyti, – sakė prof. L. Bieliauskas. – Mano tėvas buvo tikras lietuvis: net 91 metų dar žaidė krepšinį. Reikia sportuoti ir nesustoti visą gyvenimą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"