TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviška tekstilė – kosmosui ir žemei

2015 08 31 6:00
Į kūno ir aplinkos temperatūrą reaguojanti bei širdies darbą sekanti aprangos sistema padeda išspręsti problemas, iškylančias ilgai karštyje dirbantiems specialistams. FTMC Tekstilės instituto archyvo nuotraukos

Šarvinės liemenės, apsaugančios nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio, išbandytos JAV bei Vokietijos akredituotuose balistinių bandymų centruose ir atitinkančios visame pasaulyje pripažinto NIJ standarto reikalavimus, – vienas inovatyvių Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės instituto sukurtų gaminių. Tarp prioritetinių Tekstilės instituto darbų – ir išmaniosios tekstilės kūrimas.

Rugsėjį vyksiančio mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginyje „Techninė tekstilė – nuo kosmoso iki žemės“ FTMC Tekstilės instituto mokslininkai pristatys visą spektrą techninės tekstilės medžiagų, naudojamų kosminiuose laivuose, statybose, tiesiant kelius ar medicinos ir kitose srityse, parodys žmogų apsaugančius gaminius bei kaip saugoti gamtą, naudojant bioskaidžius pluoštus ir perdirbant tekstilės atliekas.

Iš kosminės patirties

„Turbūt nedaugelis žino, kad buvusios Sovietų Sąjungos daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Buran“ korpusas buvo padengtas plokštėmis, pagamintomis tuomečiame Lietuvos tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institute, – pasakojo FTMC Tekstilės instituto Tekstilės gaminių eksperimentinės plėtros skyriaus vadovė dr. Laimutė Stygienė. – Institute buvo kuriami ekstremaliomis sąlygomis dėvimi kosmonautų drabužiai, specialios medžiagos kosmonautų skafandrams, audiniai neperšaunamoms liemenėms, armuojančios medžiagos kompozitams gaminti.„

Panaudodami sukauptą patirtį, Lietuvos mokslininkai ėmėsi plėtoti vieną perspektyviausių tekstilės krypčių – techninę tekstilę. Pagrindiniai darbai buvo skirti žmones apsaugantiems gaminiams kurti iš naujausių aukštųjų technologijų tekstilės medžiagų. Sukurti ir komercializuoti drabužiai, apsaugantys ne tik nuo lietaus ar vėjo, bet ir nuo atominio, bakteriologinio, cheminio poveikio, taip pat ugniagesių drabužiai. Tekstilės institute kuriamas šarvines liemenes, apsaugančias nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio, dėvi Lietuvos kariai, policininkai, įvairių saugos tarnybų darbuotojai. Šarvinių liemenių konstrukcija nuolat tobulinama, siekiant suprojektuoti jas kuo patogesnes, lengvesnes. Liemenių balistinis atsparumas tikrinamas Tekstilės instituto balistinių bandymų laboratorijoje.

FTMC Tekstilės instituto kolektyvas: (iš kairės) Laima Lenkauskaitė, dr. Lina Valasevičiūtė, dr. Laimutė Stygienė.

Ekologiška ir apsauganti

„Moksliškai įrodyta, jog tam tikrų dažnių elektromagnetinės bangos neigiamai veikia gyvuosius audinius ir elektronines sistemas. Todėl viena mūsų instituto darbo krypčių – kurti medžiagas, apsaugančias nuo elektromagnetinių bangų bei išsklaidančias elektros krūvį, – sakė Tekstilės gaminių eksperimentinės plėtros skyriaus vadovė. – Projektuojamos ir tiriamos medžiagos su elektrai laidžiais priedais: metalizuotais siūlais, dangomis. Jie suteikia tekstilės medžiagoms elektros laidumą. Norint tinkamai įvertinti tokių medžiagų elektromagnetinės apsaugos efektyvumą reikia įvairių mokslo sričių specialistų – tekstilininkų, chemikų, fizikų – žinių.„

Tekstilės institute kuriamos šarvinės liemenės, apsaugančios nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio.

Tekstilės institute taip pat atliekami ekologinės bei funkcinės tekstilės su apsauginėmis ir barjerinėmis savybėmis tyrimai. Ekologinės tekstilės kūrimo darbai grindžiami, pasak dr. L. Stygienės, naujų bioskaidžių pluoštų taikymu, technologinių procesų intensyvinimu, gamybos ciklo trumpinimu ir sukurto produkto gaminio būvio ciklo analize. Tekstilės medžiagos su suteiktomis apsauginėmis ir barjerinėmis savybėmis gali būti taikomos nuo drabužių (ugniagesių, kariuomenės, policijos, sporto, poilsio ar darbo), avalynės, baldų, medicinos reikmenų gamybos iki aviacijos ir kosmonautikos pramonės ar žemės ūkio.

Daug funkcinių galimybių atveria nanotechnologijos. Tekstilės institute atlikti tyrimai parodė, kad apdailai panaudojus sidabro, vario, organinių laidininkų nanodaleles, tekstilės medžiagoms gali būti suteikiamos ilgalaikio veikimo apsauginės ir barjerinės savybės prieš mikroorganizmus ir bakterijas, elektrostatinio krūvio kaupimąsi bei elektromagnetinio lauko poveikį.

Tarp prioritetinių Tekstilės instituto mokslininkų darbų – ir išmaniosios tekstilės bei gaminių iš jos kūrimas. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su kolegomis iš Belgijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos įmonėmis „Foritas“, „Palemono keramika“ ir „Pakaita“ buvo kuriama į kūno ir aplinkos temperatūrą reaguojanti bei širdies darbą stebinti aprangos sistema, padedanti išspręsti problemas, iškylančias ilgai karštyje dirbantiems specialistams. Esant aukštesnei nei 30 laipsnių temperatūrai atsiranda grėsmė darbuotojų sveikatai, todėl tinkami drabužiai – ypač svarbūs.

Peržengiant tradicines galimybes

Kaip pabrėžė dr. L. Stygienė, kuriamos techninės tekstilės medžiagos ir produktai, leidžiantys keisti žmogaus gyvenimo kokybę, peržengia tradicines tekstilės supratimo ir panaudojimo galimybes. Pavyzdžiui, tekstilė naudojama kosminėms antenoms, lėktuvų ir erdvėlaivių korpusų detalėms, lėktuvų ir raketų radioelektroninę aparatūrą apsaugantiems vibroizoliaciniams elementams, lėktuvų kuro filtrams, specialių savybių kosmonautų aprangai. Vykdant tyrimus Visatos kosminių objektų skleidžiamoms radijo bangoms užfiksuoti ar ryšiui su kosmonautais palaikyti, naudojami radijo teleskopai, kurių daugiamodulinių antenų veidrodinis paviršius formuojamas iš metalinių – plieno, chromo, volframo, molibdeno, nikelio, vario – tinklo sandaros mezginių. Tinklinės struktūros metalinė megztinė medžiaga, padengta aukso sluoksniu, dar 1969 metais buvo panaudota parabolinės kosminės antenos veidrodiniam paviršiui suformuoti per amerikiečių kosminio laivo „Apollo-11“ skrydį į Mėnulį. Antena buvo naudojama ryšiui su astronautais palaikyti.

Ugniagesių drabužiai.

Medicinos srityje tekstilė naudojama įvairiems tvarsčiams, taip pat ir išmaniesiems, nustatytu laiku išskiriantiems reikalingą medikamento dozę; ortopediniams įtvarams, fiksuojantiems pažeistas ar šildantiems amputuotas galūnes, stabilizuojantiems įvairias kitas kūno dalis pooperaciniu laikotarpiu ar po traumų; kompresiniams gaminiams ir įvairiems implantams – pilvo organų išvaržoms operuoti, dirbtinėms kraujagyslėms bei kraujagyslių stentams, širdies vožtuvams, sąnarių sutvirtinimo elementams, chirurginiams siūlams; taip pat ir dializei. Dar reikėtų paminėti nuo pragulų saugančius, gerai skysčius absorbuojančius čiužinius, hipotermijos prevencijai operacinėse bei pacientų intensyviai priežiūrai naudojamus šildančius paklotus bei apklotus, tolimus infrafaudonuosius spindulius sukaupiančius faradoterapinius šilumos diržus.

Geotekstilės medžiagos naudojamos kelių gruntkeliams, armuojant asfaltą, statant hidrotechninius įrenginius, drenažo sistemoms žemei nusausinti, statant sporto arenas bei aikštes, krantines, pylimus, tunelius, užtvankas bei baseinus, taip pat valant baseinus, naudojant bakterijas ir virusus naikinančius tinklus. Tiesiant kelius, jų konstrukcijos pastovumui gerinti naudojamos tokios geosintetinės tekstilės medžiagos kaip geotinklai, geokompozitai, geogrotelės, geomembranos, geokameros, atliekančios armavimo, filtravimo, skiriamojo sluoksnio, hidroizoliacijos, drenavimo funkcijas. Agrotekstilė apima apsauginius tinklus nuo vėjo, saulės, smėlio, paukščių, krušos, šlaitų nuošliaužų bei įvairias medžiagas augalams apšildyti, taip pat skirtas apželdinimui ar derliui nuimti. Geo– ir agrotekstilės gaminiams taip pat plačiai naudojamas gamtinės kanapės pluoštas.

Statybų tekstilės medžiagos skirtos sutvirtinti betoną, fasadus, pastatų kolonas, sijas ar kitas struktūras. Tokie specialiomis medžiagomis sutvirtinti statybos elementai ypač atsparūs smūgiams, padeda sumažinti aukštuminių pastatų svyravimą esant didesniam seisminiam aktyvumui. Statybų tekstilės medžiagos taip pat naudojamos stogams dengti bei stogų vandens izoliacijai, specialioms stogų ar sienų apželdinimo dangoms, triukšmui nepralaidžioms sienoms bei tapetams, oro paskirstymo ir kondicionavimo sistemoms, ventiliaciniams vamzdžiams, tentams ir jų struktūroms, apsauginiams kalnų tinklams, konvejerių juostoms.

Transporto – automobilių, motociklų, traukinių – tekstilė naudojama ne vien sėdynių, salono apmušalams ar įvairioms kišenėlėms. Šiuolaikiniuose automobiliuose tekstilė sudaro daugiau nei 3 proc. jo masės. Kai kuriose transporto priemonėse mezginiai iš metalo vielos naudojami variklių detalėms. Anglies, stiklo ar kanapių pluošto medžiagos naudojamos kėbulo ir apdailos detalių kompozitams gaminti, salonui izoliuoti nuo ugnies. „Formulės1“ sportinių automobilių korpusas gaminamas tik iš anglies pluošto kompozito. Ultralengvų superefektyvių elektrotomobilių kėbulų bioplastikui gaminti naudojamos medžiagos iš jūros dumblių. Mezginiai iš nerūdijančio plieno siūlų naudojami automobilių, skirtų atšiaurioms klimatinėms sąlygoms, salonams apšildyti.

Tekstilės institute pagamintas šarvines liemenes dėvi Lietuvos kariai, policininkai, įvairių saugos tarnybų darbuotojai.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"