TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviški produktai visada sveikesni

2015 06 03 6:00
Dr. Justina Gineikienė tyrinėjo, kaip suvokiamas vietinių ir užsienio produktų sveikumas, kodėl žmonės labiau linkę pirkti savo šalies prekes.  Asmeninio albumo nuotrauka

Kodėl turguje prekiaujančiai močiutei pasakius, kad obuoliai yra lietuviški, visi mieliau jų perka? Kaip suvokiamas vietinių ir užsienio produktų sveikumas, kodėl žmonės labiau linkę pirkti savo šalies prekes, tyrinėjo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto podoktorantūros stažuotoja dr. Justina Gineikienė.

Tyrimų rezultatai jau pristatyti Lietuvoje, taip pat prestižinėje Amerikos rinkodaros asociacijos konferencijoje JAV, kasmet sutraukiančioje per tūkstantį geriausių pasaulyje rinkodaros tyrėjų, ir didžiausioje Europos rinkodaros akademijos (EMAC) konferencijoje Liuvene, Belgijoje. Vilniaus universiteto absolventės dr. J. Gineikienės podoktorantūros stažuotei vadovavo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prodekanė prof. Viltė Auruškevičienė ir Vienos ekonomikos universiteto dekanas prof. Bodo B. Schlegelmilchas. Į Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą taip pat buvo įtraukta Vienos ekonomikos universiteto tyrėja dr. Rūta Ruževičiūtė.

Savos, artimos, mūsiškės

"Vartotojų elgsena - viena plačiausiai nagrinėjamų temų tarptautinės rinkodaros srityje per pastaruosius tris dešimtmečius. Kodėl žmonės linkę pirkti vietines prekes, anksčiau dažniausiai aiškinta vartotojų etnocentrizmu, t. y. žmonių patriotiniais ir ekonominiais motyvais nepirkti užsienyje pagamintų prekių, kad nepakenktų savo šalies ekonomikai ir artimieji neprarastų darbo vietų", - sakė dr. J. Gineikienė.

Tačiau tyrėja dar per doktorantūros studijas suabejojo, ar tikrai ši sąvoka gali paaiškinti ir vietinių prekių pirkimą. Pavyzdžiui, kodėl Lietuvos parduotuvių lentynose, ypač maisto produktų, nepaisant globalizacijos, vyrauja lietuviškos prekės. Galbūt yra papildomų veiksnių, kurie lemia, kodėl perkame lietuviškas prekes.

Ieškant atsakymo, aptiktas įdomus reiškinys - kolektyvinė psichologinė nuosavybė. Dr. J. Gineikienės manymu, ji gali paaiškinti, kodėl pirmenybė teikiama būtent vietinėms prekėms.

Tokią prielaidą patvirtino tyrimo duomenys, surinkti Lietuvoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje ir Austrijoje, apimant iš įvairių šalių atvykusius žmones. Tyrimo dalyviai, klausiami, kodėl perka savo šalies prekes, dažniausiai atsakydavo, kad tos prekės yra artimos, savos, "mūsiškės".

"Mes jaučiame, kad vietinės prekės tarsi mums priklausytų, yra savos, artimos, todėl dažniau jas ir renkamės. Toks pasirinkimas, kaip parodė tyrimas, nebūtinai susijęs su neigiamu nusiteikimu dėl užsienio prekių, - pabrėžė tyrėja. - Tas pats žmogus gali mėgti ir vietines, ir užsienio prekes, tačiau dėl psichologinės nuosavybės jausmo bus labiau linkęs rinktis vietines."

Kolektyvinė psichologinė nuosavybė dėl vietinių prekių iki šiol nebuvo apibrėžta ir tirta. Dr. J. Gineikienė, remdamasi kokybinio tyrimo duomenimis ir taikydama sudėtingas statistines procedūras, sukūrė naują kolektyvinės psichologinės nuosavybės vietinių prekių atžvilgiu matavimo skalę. Ji skirta nustatyti vartotojų polinkį geriau vertinti savo šalyje pagamintas prekes.

Tyrimas atskleidė, kad vietinių prekių savumo aspektas būdingas tiek lietuviams, tiek kitų šalių gyventojams, tačiau išsamesni aiškinimai, kodėl perkama vietinė produkcija, skiriasi. Pavyzdžiui, austrai dažniausiai pridurdavo, kad perka austriškas prekes, nes taip mažiau kenkiama aplinkai. Vietinių produktų nereikia transportuoti, todėl mažiau važinėja krovininių automobilių ir mažiau teršiama visa planeta. Kita vertus, Austrija yra maža šalis, todėl gerai žinoma, kaip viskas daroma. Nedidelės įmonės gamina labai geros kokybės produktus. Vokiečiai įsitikinę, jog jų dideli ir patikimi koncernai garantuoja gaminių kokybę, ir taip pat pabrėždavo, kad perkant vietines prekes mažinamas krovininio transporto srautas, todėl ne taip teršiama aplinka. Lietuviai aiškindavo, kad mūsų aplinka dar nesugadinta, nesuteršta, mes nenaudojame tiek chemikalų, kiek naudoja užsieniečiai, todėl mūsų produktai sveikesni, natūralesni.

Sveikumo stereotipas

Mokslininkė taip pat tyrinėjo, kaip vartotojai suvokia vietinių ir užsienyje pagamintų prekių sveikumą. Tyrimui surinkta labai daug duomenų Lietuvoje ir Šveicarijoje. Duomenys iš Šveicarijos turėjo ir didelę tarptautinę imtį.

Žmonėms rodyti tie patys pomidorai, pasakant skirtingas kilmės šalis, ir klausta apie jų sveikumą. Jei klausiamasis manė, jog pomidorai užauginti jo šalyje, sakė, kad jie kur kas sveikesni nei iš svetur atvežtieji. Tokiu pat principu aiškintasi ir dėl kitų prekių: obuolių, duonos ir jogurto. Efektas atsikartojo. Pavyzdžiui, Lietuvoje manyta, kad lietuviški obuoliai, pomidorai, duona ar jogurtas yra sveikesni, natūralesni nei kitų šalių, taip pat ir tokių labiau pažengusių kaip Vokietija ar Prancūzija.

"Toks suvokimas nėra racionaliai pagrįstas. Mūsų tyrimas taip pat atskleidė, kad sveikumo suvokimui neturi įtakos produkto kokybės vertinimas, jautrumas dėl kainos ir kiti veiksniai, - sakė dr. J. Gineikienė. - Kaip skelbia socialinio identiteto teorija, žmonės galvoja apie reiškinius per savo ir išorinės grupės stereotipus. Tarkime, lietuviai visada vertins geriau tai, kas lietuviška, austrai - kas austriška. Tačiau įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad tie stereotipai gali būti sumažinti, jei sukuriama nauja - nebe išorinės ir savo grupės - suskirstymo kategorija".

Dr. J. Gineikienė atliko tyrimą, kaip žmonės suvokia produkto sveikumą, jei pakeičiama jo kilmė. Pavyzdžiui, tyrimo dalyviams Lietuvoje vienu atveju sakyta, kad duona yra lietuviška, iškepta pagal šimtametį lietuvišką receptą. Kitu atveju, kad duona - vokiška, iškepta pagal šimto metų vokišką receptą. Trečiu atveju - vokiška duona, iškepta pagal šimto metų lietuvišką receptą.

"Lietuviai vertina lietuvišką duoną kaip sveikesnę nei vokišką, tačiau pakanka pasakyti, kad vokiška duona yra iškepta pagal senovinį lietuvišką receptą, ir sveikumo stereotipas išnyksta. Jei produktas turi tam tikrą lietuviškumo aspektą, nors ir pagamintas užsienyje, sveikumo požiūriu vertinamas kaip lietuviškas, - aiškino tyrėja. - Būtent tokios strategijos laikosi daugelis gamintojų, nes supranta, kad prekės lietuviškumas labai svarbus. Net ir močiutės turguje iš patirties žino: jei pasakys, kad obuoliai yra lenkiški, ne lietuviški, jų mažiau pirks."

Ir vietinis, ir globalus

Dr. J. Gineikienės tyrimas atskleidė, kad vietinių ir užsienyje pagamintų prekių sveikumo suvokimo skirtumų yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Su sveikumu susiję stereotipai dėl vietinių prekių iki šiol nebuvo tirti. Jau atliktas darbas yra reikšmingas toliau tyrinėjant priežastis, kodėl perkamos vietinės prekės.

Tarkime, ar visada pasiteisina daugelio gamintojų pasaulyje pasirenkama globalios ir vietinės rinkos derinimo strategija, angliškai vadinama "glocal" ("global" - globali ir "local" - vietinė). Kodėl pasitaiko tokių nesėkmių, kokia ištiko lėlių barbių gamintoją "Mattel". Prieš kelerius metus pristatytos juodaodės barbės sulaukė labai didelio pasipriešinimo. Norėta prisiderinti prie vartotojų, kad daugiau barbių pirktų juodaodžiai, tačiau lėlės sukritikuotos kaip netikroviškos: nepakankamai garbanoti jų plaukai ar per siauros lūpos. Produkto laukė nesėkmė, nes neapgalvoti visi niuansai, galintys iškilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"