TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviškos mokyklos realybė ir ateitis: ką būtina keisti?

2015 08 27 13:45
Organizatorių nuotraukos

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ ir elektroninio dienyno TAMO iniciatyva šią vasarą atliktas tyrimas parodė, kokie yra tėvų ir mokinių lūkesčiai šiuolaikinei mokyklai. Iš tyrime dalyvavusių 626 respondentų kone 72 proc. moksleivių ir beveik 64 proc. moksleivių tėvų teigė, kad šių dienų mokyklose labiausiai trūksta draugiško, pagarbaus, abipusiško, supratingo bendravimo tarp mokytojų ir mokinių. 

Tai, kad santykiai tarp mokinių ir pedagogų galėtų būti geresni pripažįsta ir mokytojai. Kita vertus, tai pakeisti taip pat nelengva. Kaip teigia Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos fizikos mokytojas Vidas Šukys, norint sukurti šiltą, abipusį bendravimą, dėmesį parodyti kiekvienam moksleiviui asmeniškai reikėtų kiekvieną pamoką.

„Paskaičiuokime matematiškai: pamoka trunka 45 minutes, o mokinių klasėje paprastai būna trisdešimt. Kaip suspėti pabendrauti su kiekvienu? Mano nuomone, geriausias sprendimas būtų mažinti mokinių skaičių klasėje, tuomet pati pamoka taptų žymiai vertingesnė. Tačiau ar tai netolimoje ateityje realu?“ – svarstė pedagogas.

Moksleiviams trūksta įkvėpimo?

Retas paprieštaraus, kad moksleivio motyvacija mokytis labai priklauso nuo to, kiek mokytojas geba sudominti ir įkvėpti. Kaip teigia Edvinas Raklevičius, organizacijų valdymo ir tobulinimo kompanijos „Grand Partners“ konsultantas bei antrus mokslo metus pradedančių skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ mentorius, tik vienetai mokyklinio amžiaus vaikų patys trykšta noru mokytis. „Kitai daliai labai reikalingas įkvepiantis mokytojas-lyderis. Tačiau Lietuvoje ši tema opi. Mokytojų, kurie dirba iš pašaukimo ir mėgaujasi savo darbu, galėtų būti ir daugiau“, – pastebėjo pašnekovas.

Remiantis tyrimo duomenimis, panašiai mano ir moksleiviai bei jų tėvai: kad šių dienų mokyklose trūksta mokytojų, kurie būtų atsidavę, mokinius įkvepiantys lyderiai, teigė pusė apklaustų moksleivių ir jų tėvų.

Kalbinta sostinės Žemynos gimnazijoje matematikos mokytoja dirbanti Aistė Ignatavičienė mano, kad įdomus ir įkvepiantis mokytojas moksleiviui atrodys tuomet, kai pedagogas pats nevengs mokytis ir tobulėti. Pasak pašnekovės, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandieninis mokytojas privalo susidoroti – technologijų įvaldymas ir tikslingas jų panaudojimas pamokose. „Į mūsų gimnaziją kiekvienais metais ateina nauji vaikai, kuriuos vadiname Z karta arba IT čiabuviais. Norint neatsilikti, pedagogams taip pat svarbu būti kūrybiškesniems ir išdrįsti naudotis moderniais įrankiais. Tik taip jų vedamos pamokos bus įdomios šių dienų jaunimui“, – teigė A. Ignatavičienė.

Pasigendama modernių ugdymo metodų

Minėto tyrimo duomenimis, beveik 40 proc. moksleivių norėtų dažniau mokytis netradiciniais ar naujoviškais būdais. „Samsung Electronics Baltics“ technologinių sprendimų ekspertas švietimui Vaidas Bielinis pastebi, jog naujoviški mokymo metodai labai glaudžiai siejasi su technologijų taikymu pamokose.

„Sukuriama vis daugiau skaitmeninio edukacinio turinio, o tai gali padėti mokytojams, kurie nori paversti pamokas patrauklesnėmis ir labiau įtraukiančiomis, – teigė jis. – Kita vertus, siekiant tvarių pokyčių mokyklose, svarbūs ne tik skaitmeniniai įgūdžiai, ką supranta vis daugiau pedagogų, tačiau ir pokyčių valdymas, lyderystė, strateginis mokytojų mąstymas. Šiomis aktualiomis temomis papildėme antrųjų metų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ turinį. Penkis mėnesius truksiančių mokymų metu žiniomis apie šiuolaikinius mokymo metodus, informacines technologijas, lyderystę ir pokyčių valdymą dalinsis profesionalūs lektoriai bei mokyklų mentoriais tapę verslo, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai“.

Programoje dalyvauja keistis labiausiai motyvuotos mokyklos. Jas iš 106 pateikusių paraiškas atrinko kompetentinga švietimo ekspertų žiuri. Mokymų laikotarpiu mokyklos rengs skaitmeninių pokyčių savo mokykloje projektus. Mokyklai, programos pabaigoje pristačiusiai didžiausią ir reikšmingiausią poveikį turintį projektą, bus skirtas 10 000 eurų vertės prizas technologijoms mokyklai įsigyti.

Didelis atotrūkis

Tam, kad pamokų ir apskritai švietimo vizija turi būti keičiama pritaria ir verslo konsultantas, dviejų vaikų tėtis E. Raklevičius. Anot jo, reikia, kad pamokų metu mokiniai suvoktų, kodėl jie mokosi tam tikrą dalyką ir kaip tai pritaikys gyvenime. Tam labai reikalingi netradiciniai, vaikus labiau įtraukiantys pamokos vedimo būdai, galimybė teorines žinias pritaikyti praktiškai.

„Didžiausia problema, kad besimokantiems darbo pasaulis atrodo kaip kosmosas. Moksleiviui, pavyzdžiui, patinka matematika, bet jam iš karto kyla klausimai – kas iš to? Kokį darbą galėčiau dirbti? Taip yra dėl per didelio atotrūkio tarp mokyklose mokamos teorijos ir praktikos realiame pasaulyje. Tokia problema puikiai išsprendžiama užsienio valstybėse, kur moksleiviams ar studentams leidžiama atlikti praktiką įmonėse, pasiklausyti verslo ar kitų specialybių atstovų, suprasti, kokie yra realūs poreikiai darbo rinkoje ir ko galima tikėtis iš gyvenimo. To ateityje linkėčiau ir mūsų švietimo sistemai“, – kalbėjo vienos iš programoje dalyvaujančių mokyklų mentoriumi tapęs E. Raklevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"