TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuviškumas svetur: kalba plius savimonė

2008 04 19 0:00
Seimo pirmininkas Č.Juršėnas ir TMID generalinis direktorius A.Petrauskas kvietė išeivius grįžti namo.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų balandžio 16-18 dienomis surengė užsienio lietuvių ugdymo įstaigų mokytojų forumą "Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos", į kurį sukviesta per 100 dalyvių iš 30 užsienio valstybių. Forume taip pat dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos ir šios valdybos Švietimo reikalų komisijos atstovai, Lietuvos valdžios, švietimo, kultūros bei kitų institucijų atstovai. Tai pirmasis tokio didelio masto renginys, skirtas lituanistinio švietimo problematikai.

Kvietė giminiuotis.

"Jau trečią šimtmetį lietuviai vyksta ieškoti laimės svetur, tad šiuo metu už gimtinės ribų gyvena apie milijoną lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Betikslės yra diskusijos, ar dėl to kalta valdžia. Svarbu, kad neatitrūktume vieni nuo kitų, išsaugotume vaikus, kurie patenka į svetimą ir dažnai agresyvią aplinką, - sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. - Galima džiaugtis, kad tautiečiai neblogai uždirba, tad gali skirti lėšų švietimui, tautiškumui išlaikyti, pagal išgales prisideda ir valstybė." Įvairiems projektams kasmet iš biudžeto skiriama apie 2 mln. litų. Dar 4 mln. litų valstybė skiria lituanistinių mokyklų mokytojų atlyginimams.

Č.Juršėnas siūlė po visą pasaulį išsibarsčiusiems lituanistinio švietimo židiniams giminiuotis su Lietuvos mokyklomis - aktyvesnis bendravimas, keitimasis informacija padėtų išeivijai neprarasti ryšio su Tėvyne. "Dauguma išeivių paliko šalį dėl nedarbo, tačiau atėjo laikas, kai darbo rankų Lietuvoje jau trūksta. Mūsų namuose kuriasi atėjūnai", - turėdamas galvoje atvykstančius iš užsienio darbininkus, sakė Č.Juršėnas, ragindamas lietuvius grįžti į Tėvynę.

Galvoti apie visus

"Turime galvoti ir apie tuos, kurie į Lietuvą nebegrįš, bet užkariaus naująsias tėvynes savo intelektu, karjeros laimėjimais, - provokavo auditoriją diskusijai prof. Egidijus Aleksandravičius, vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutui. - Nereikia lituanistinio švietimo turinio suvesti į tautinių juostelių pynimą ar vien lietuvių kalbos mokymą. Lietuviškajam suvokimui neužtenka ir kalbų apie Vytauto pulkų žygius. Turime suvokti, kad jau esame tauta, kuri gyvena visame pasaulyje."

E.Aleksandravičius siūlė kurti naujus vaizdinius. Kad ir tokį - Lietuvoje gyvenantys lietuviai yra tokie patys pasaulio lietuviai, kaip ir gyvenantieji Londone, Čikagoje ar Madride. "Kalba - ne vienintelis lietuviško tapatumo pamatų akmuo, - tvirtino profesorius, siūlydamas neužmiršti ir Pensilvanijos kasyklose dirbusių lietuvių palikuonių, kurie jau seniai nekalba lietuviškai, bet savo kilmės nepamiršta. "Neturime jų ignoruoti. Tai žmonės, turintys dvigubą tapatybę, tačiau viengubą pilietybę", - tvirtino E.Aleksandravičius, vildamasis, kad nesusipratimai dėl Lietuvos pilietybės greitai baigsis.

Tam, kad lietuvaičiai svetur galėtų vaikščioti iškėlę galvą, E.Aleksandravičius siūlė išeiviams ieškoti ir garsinti tuos lietuvius, kurie prisidėjo prie naujųjų tėvynių garsinimo. Remdamasis JAV pavyzdžiu, E.Aleksandravičius priminė, kad amerikiečiai iki šiol pagarbiai mini Tadą Kosčiušką, kuris buvo artimas trečiojo JAV prezidento Thomo Jeffersono draugas. Ne gėda prisiminti ir garsius Holivudo aktorius Charlzą Bronsoną ar Rūtą Lee. "Gal net nenujaučiame, kiek dar lietuvių užkariavo JAV ar kitų šalių žmonių protus", - tvirtino E.Aleksandravičius.

Lituanistinio švietimo užsienyje apžvalga

Spartūs globalizacijos procesai, integracija į euroatlantines struktūras, asmenų judėjimo laisvės užtikrinimas, taip pat ir ekonominės priežastys paskatino lietuvių tautos emigracijos bangą. Tai Lietuvos valstybei kelia naujų iššūkių ir uždavinių, kurie susiję su migracijos procesų kontrole ir valdymu bei valstybės santykiais su užsienio lietuviais. Taip mano TMID direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė.

Iš viso užsienyje gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės asmenų. Dalis jų (Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) yra autochtonai, turintys senas tautiško gyvenimo tradicijas. Kita dalis - tremtiniai ir jų palikuonys bei išeiviai. Per pastarąjį dešimtmetį kilus naujosios emigracijos antplūdžiui į atskirą grupę galimą išskirti naująją išeiviją. Ypač daug lietuvių išvyko į Airiją, Ispaniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę. Įsikūrę šiose užsienio valstybėse, lietuviai buriasi į visuomenines organizacijas, steigia užsienio lietuvių bendruomenes, kurios siekia išlaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.

Pasaulio lietuvių bendruomenę šiuo metu sudaro įregistruotos 38 valstybių lietuvių bendruomenės. Dešimtmečius veikusios Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje bei Australijoje užsienio lietuvių bendruomenės sukūrė nuoseklią tautinio tapatumo puoselėjimo sistemą, lituanistinių mokyklų tinklą, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, savišalpos fondus, archyvus, periodinės spaudos ir knygų lietuvių kalba leidybą, tautinių šokių ir dainų, sporto švenčių organizavimą, vaikų ir jaunimo poilsio ir laisvalaikio organizavimą. Lietuvius telkti ir Lietuvos įvaizdį kurti padeda užsienio lietuvių spauda, leidžiama lietuvių ir dažnai gyvenamosios šalies valstybine kalba. Užsienyje gyvenantiems lietuviams vis labiau populiarios tampa lietuvių kalba transliuojamos radijo ir televizijos laidos.

TMID yra Lietuvos valstybės politikos užsienio lietuvių atžvilgiu vykdytojas ir santykių su jais palaikymo būdas. Kasmet įgyvendinamos įvairios priemonės siekiant išlaikyti Lietuvos valstybės ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį. Vykdydamas politiką užsienio lietuvių atžvilgiu, TMID siekia įgyvendinti šiuos tikslus: padėti užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva; dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybinę ryšių su užsienio lietuviais politiką.

Vienas tautinės kultūros išlaikymo garantų - lituanistinis švietimas. Jis palaiko lietuvių kultūrinę ir kalbinę tapatybę, ugdo lietuvybės perėmėjus ir tęsėjus, formuoja patrauklų Lietuvos, kaip šiuolaikiškos, demokratiškos valstybės įvaizdį užsienyje, suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos istorija bei sociokultūros realijomis, sudaro sąlygas besidomintiems lietuvių kalba ir kultūra patenkinti savo poreikius, teikia informaciją apie galimybes mokytis Lietuvoje.

Šiuo metu pasaulyje veikia platus tinklas užsienio lietuvių švietimo įstaigų, kurių pagrindinė veikla - lietuvybės palaikymas ir švietimas lietuvių kalba.

Užsienio šalyse veikia bendrojo lavinimo lietuvių švietimo įstaigos, plečiamas neformalaus ugdymo mokyklų tinklas, iš Lietuvos siunčiami mokytojai ir dėstytojai. Lietuvos valstybė teikia finansinę ir metodinę paramą užsienio šalyse veikiančioms bendrojo lavinimo bei lituanistinėms mokykloms, kasmet rengia mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius, organizuoja vaikų švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovyklas, aprūpina mokyklas tautine atributika, mokymo priemonėmis, tarpininkauja perduodant Lietuvoje užsakytus vadovėlius.

Daug dėmesio švietimui skiria ir pačios užsienio lietuvių bendruomenės. Tai tampa vienu svarbiausių prioritetų saugant ir puoselėjant lietuviškąją tapatybę. Dauguma bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio savitumo palaikymo sistemą, turi lietuvių švietimo įstaigų.

2008 metais 31 pasaulio valstybėje veikia 179 lietuvių švietimo įstaigos. Iš jų 7 bendrojo lavinimo mokyklos: Pelesos privati bendrojo lavinimo vidurinė mokykla, kurioje mokomoji kalba yra lietuvių (Baltarusijos Respublika), Rimdžiūnų vidurinė mokykla, mokomoji kalba - lietuvių (Baltarusijos Respublika), Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvijos Respublika), Seinų lietuvių "Žiburio" mokykla (Lenkijos Respublika), Punsko mokyklų kompleksas, kur mokomoji kalba - lietuvių (Lenkijos Respublika), Maskvos Jurgio Baltrušaičio vardo lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykla Nr. 1247 (Rusijos Federacija), Vasario 16-osios gimnazija (Vokietija).

Įvairaus tipo lietuvių švietimo įstaigose pasaulyje mokosi apie 7 tūkst. mokinių.

Parengta bendradarbiaujant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"