TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvių kilmės astronomų žvaigždynas

2015 04 22 6:00
Arizonos universiteto profesorė, Arizonos radioastronomijos observatorijos direktorė Lucy Marie Ziurys prie 12-m radioteleskopo Kit Pyke 2013 metais. Asmeninio albumo nuotrauka

Daugiau kaip trisdešimt - tiek lietuvių kilmės astronomų pavyko surasti ir pakalbinti dr. Stanislavai Bartašiūtei. Vieni ne kartą buvo Lietuvoje, moka lietuviškai. Kiti - tik iš lietuviškų pavardžių atpažįstami. Tačiau Lietuva visiems išlikusi svarbi.

Vilniaus universiteto (VU) Astronomijos observatorijos vyresnioji mokslo darbuotoja docentė dr. S. Bartašiūtė prieš daugelį metų susidomėjo lietuvių kilmės astronomais. Mokslinėje literatūroje vis pastebėdavo lietuviškų pavardžių. Vienus susirasdavo laiškais, kitus sutikdavo per astronomų simpoziumus ar konferencijas. Kai kurie iškilūs išeivijos mokslininkai lankėsi Lietuvoje.

JAV avangarde

Dauguma lietuvių kilmės astronomų gyvena ir dirba JAV. Labiausiai žinomos ir daugiausia iš moterų pasiekusios prof. Lucy Marie Ziurys pagrindinė tyrimų sritis - gyvybei svarbių elementų paieška tarpžvaigždinėje medžiagoje.

"Visiems rūpi gyvybė kosmose. Kad ten pilna organinių molekulių - seniai žinoma ir daug jų rasta, kuo toliau, tuo daugiau, - kalbėjo dr. S. Bartašiūtė. - Tačiau ir Žemėje žinome dar ne visas organines molekules. Kosmose randama daug junginių, kurių Žemėje dar nežinojome. Dr. L. M. Ziurys vadovaujami tyrėjai, milimetrinės ir submilimetrinės radioastronomijos metodais stebėdami tarpžvaigždinius debesis, kartais aptinka tokių požymių, todėl laboratorijoje pirmiausia išbandomi visi galimi molekulių junginiai, kad pastebėjus neatpažįstamų kosmose būtų galima identifikuoti."

Prof. L. M. Ziurys daug metų dirba Arizonos universitete, yra Radioastronomijos observatorijos direktorė, Laplaso astrobiologijos centro astrochemijos grupės vadovė. Mokslininkė aptiko nemažai svarbių tarpžvaigždinių molekulių, kurių sudėtyje svarbiausi gyvybei rastis elementai, pavyzdžiui, glikolaldehidas (cukrus), fosforo oksidas ir nitridas, natrio chloridas (valgomoji druska). 2005 metais astronomė kartu su vyru prof. Peteriu Strittmatteriu, Stiuardo observatorijos direktoriumi, bei 95 metų tėvu ir dviem broliais lankėsi Lietuvoje. Su Stiuardo observatorijoje dirbančiais tyrėjais glaudžius ryšius palaiko Lietuvos astronomai, vos ne kasmet važiuoja ten atlikti stebėjimų.

Dar viena moteris JAV avangarde, pasak dr. S. Bartašiūtės, - Saulės tipo žvaigždžių tyrinėtoja dr. Sallie Baliunas iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Kembridže, Masačusetse. Mokslininkė ypač išgarsėjo savo pozicija, kad dėl klimato atšilimo yra kalta Saulė. Tokios išvados ji priėjo daug tyrinėjusi pastarųjų 400 metų Saulės ciklus. Buvo labai kritikuojama ir pačioje Amerikoje. Sulaukė net kaltinimų, kad skelbia tokias idėjas, nes yra George'o C. Marshallo instituto, suinteresuoto pramonės plėtra, ekspertė. Bet kuriuo atveju mokslininkė pripažino, kad klausimas dėl Saulės įtakos Žemės klimato kaitai išlieka atviras, nes nėra labai patikimo modelio, kaip Saulės magnetinis aktyvumas veikia Žemę per šimtmečius ar tūkstantmečius.

Dr. Stanislava Bartašiūtė nuo 2009 metų lietuvių kilmės astronomus pristato leidinyje "Lietuvos dangus". / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Astrofizikė dr. Rose Maria Baltrusaitis jau išėjusi į pensiją. Jos senelis Edvardas Baltrušaitis XX amžiaus pradžioje emigravo į Ameriką ir vedė iš Vilniaus kilusią Johaną. Senelė J. Baltrusaitis tapo garsia medike ir kovotoja už moterų teises. Ji pirmoji Amerikoje moteris, gavusi medicinos mokslų daktaro laipsnį. Astrofizikė R.M. Baltrusaitis tyrinėjo kosminius spindulius. Teleskopu iš 67 sferinių veidrodžių, kad aprėptų visą dangaus pusrutulį, gaunamas vaizdas kaip musės akis ir užregistruojamas kosminių spindulių, susiduriančių su Žemės atmosferos atomais, pėdsakas. Mokslininkė taip pat dirbo slaptuose kariniuose projektuose kaip branduolio fizikė. Laisvalaikiu mėgstanti sklandyti dr. R.M. Baltrusaitis žino ir apie Lietuvoje gaminamus sklandytuvus, tik dar nėra išbandžiusi.

Nenutrūkę ryšiai

Dažnai į gimtąjį kraštą atvykdavo dr. Arvydas Kliorė (1935 - 2014) iš JAV, Saulės sistemos planetų tyrinėtojas, Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) vyriausiasis mokslo darbuotojas, ankstesnių NASA tarpplanetinių misijų "Mariner", "Pioneer" ir "Galileo" bei dabartinės "Cassini" radiometrinių eksperimentų vadovas. Dr. A. Kliorė buvo Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. Vienas iniciatorių rengti Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus.

Lietuvoje kasmet lankosi kosminės ir tarpplanetinės erdvės fizikos bei planetų magnetosferų tyrėjas (taip pat ir vargonininkas) prof. Vytenis Marija Vasyliūnas, kilęs iš muzikų Vasiliauskų giminės. Kaune gimęs, mokslininko karjerą pradėjo JAV. Iki 1975 metų dirbo Masačusetso technologijos institute. Buvo NASA kosminių misijų "Voyager" ir "Galileo" projektų dalyvis. Prieš ketvirtį amžiaus atskleidė ir paaiškino plazmos srautų tėkmę didžiųjų Saulės sistemos planetų magnetosferose, pavadintą Vasyliuno ciklu. Persikėlęs į Vokietiją, tris dešimtmečius iki 2007-ųjų buvo Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto direktorius. Dabar - šio instituto direktorius emeritas.

Ne kartą į Lietuvą buvo atvykęs žvaigždžių tyrinėtojas, Vakarų Ontarijo profesorius emeritas Romas Mitalas iš Kanados. Jis dovanojo didžiąją dalį Molėtų observatorijos bibliotekos knygų ir žurnalų. Iš Kauno kilusio mokslininko kvietimu dar nepriklausomybės pradžioje Kanadoje stažavosi Lietuvos astronomas dr. Edmundas Meištas.

Jau gerai žinomas Lietuvoje Kalifornijos technologijos instituto profesorius Jonas Zmuidzinas. NASA astrofizikas, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiasis technologas koordinuoja ir prižiūri daugelį kosminių misijų. Vienas submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje tyrinėja lengvųjų hibridų ir kitokias molekules bei cheminių elementų gausą tarpžvaigždiniuose debesyse, taip pat kuria labai jautrius submilimetrinių bangų registravimo prietaisus. Prieš dvejus metus apdovanotas Lietuvos mokslo premija, skiriama lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams.

Lietuvoje gimęs dr. George'as Paulikas didžiąją karjeros dalį dirbo "Aerospace" korporacijoje, atsakingoje už visų kosminių misijų saugumą. Daugelį metų buvo jos viceprezidentas. Vienaip ar kitaip dalyvavo kuriant ir vykdant visas su kosmosu susijusias JAV nacionalinio saugumo programas.

Atrandant Lietuvą

JAV nacionalinio mokslo fondo Radioastronomijos programų direktorius dr. Richardas Barvainis pirmą kartą apie Lietuvą išgirdo iš senelės, ragaudamas jos patiekalų su silke. Planuoja su broliu atvykti į Lietuvą.

Teksaso universiteto astronomas dr. Kevinas Krisciunas, kintamųjų žvaigždžių, Ia tipo supernovų ir Visatos plėtros pagreičio tyrėjas, daugelį metų dirbęs Jungtiniame astronomijos centre Havajuose, Cerro Tololo ir Las Campanas observatorijose Čilėje, yra vienintelis iš senosios išeivijos palikuonių, publikavęs bendrą darbą su Lietuvos mokslininku. Su dr. Juliumi Sperausku tyrinėjo tą pačią žvaigždę.

Alabamos universiteto profesorius Williamas Paciesas, gama spindulių astronomijos ekspertas, per vieną konferenciją kaip jos organizatorius pasirinko pristatytus darbus publikuoti žurnale "Baltic Astronomy". Tada ir parašė Lietuvos astronomams, kad yra pirmosios lietuvių emigrantų bangos palikuonis, domisi protėvių šalimi.

Dr. Algis Kucinskas tyrinėjo planetas, Veneros ir Mėnulio gravitacinius laukus, tačiau metė astronomiją ir iš JAV persikėlė gyventi į Prancūziją, kur prieš emigruodamas į JAV gyveno tėvas. Dabar dirba Jungtinėse Tautose ir pasiryžęs visada padėti Lietuvai, jei reikėtų kokios nors pagalbos.

Vašingtono Karnegio instituto observatorijų (Pasadena, Kalifornija) astronomas dr. Povilas Palunas, šio instituto Magelano teleskopų „dvynių“ Las Campanas observatorijoje (Čilė) atsakingasis mokslininkas, tyrinėjantis tolimas galaktikas ir jų spiečius, kvazarus, gimstančius planetinius ūkus, žvaigždes su planetiniais diskais, pirmą kartą Lietuvoje lankėsi 1991 metais. Jo brolis Julius Palunas pagal studentų mainų programą buvo atvykęs dar 1990 metais ir dirbo savanoriu Aukščiausiosios Tarybos spaudos tarnyboje vertėju. Abu kalba lietuviškai. Tėvas Viktoras Palubinskas kilęs iš Kretingos, mama Aldona - iš Kauno rajono. Šeima aktyviai remia lietuvišką veiklą JAV.

Dr. S. Bartašiūtės duomenimis, Rusijoje yra keli lietuvių kilmės astronomai. Saulės astrofizikas prof. Juozas Žiugžda dirba Žemės magnetizmo, jonosferos ir radijo bangų tyrimų institute IZMIRAN Maskvoje. 2009 metais po penkių dešimtmečių pertraukos apsilankė Lietuvoje ir jau kasmet atvažiuoja pailsėti į Druskininkus. Planetologas Georgijus Burba, V. Vernadskio Geochemijos ir analizinės chemijos instituto (Maskva) mokslininkas, Saulės sistemos planetų ir jų palydovų geologijos ir kartografijos ekspertas, parinkdavo kosminėms stotims "Luna" tinkamas pagal reljefą vietas nusileisti Mėnulyje. Nemažai bendradarbiavo su Brauno universitetu Rod Ailando sostinėje Providense. Mokslininko sudaryti Veneros bei kitų planetų paviršiaus atlasai išleisti ir JAV. Kaip "deimantų atradėjas" išgarsėjo Viktoras Masaitis iš Sankt Peterburgo - astroblemų, kadaise į Žemę nukritusių asteroidų pėdsakų, tyrinėtojas. Žinomas pasaulio mastu, dirbęs įvairiose šalyse. Lietuvoje gimęs radioastronomas Juozas Berulis studijavo Maskvos M. Lomonosovo universitete. Jo mokytojas buvo garsusis Josifas Šklovskis. Mokslininkas visą gyvenimą dirbo Astrokosminiame centre Puščine. Išėjęs į pensiją, grįžo į Kauną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"