Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Lietuvių laimėjimai ir – paleistas universitetų džinas

 
2017 07 12 11:55
Išplaukiant iš Argentinos uosto ekspedicijos laivu prie Antarktidos: trečias iš kairės dr. Darius Čeburnis, greta - dr. Jurgita Ovadnevaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

„Visada jaučiau pasididžiavimą savo šalimi, kad mes, lietuviai, pasiekiame gerų mokslo rezultatų, ar būtume Lietuvoje, ar užsienyje. Žinoma, užsienyje sąlygos geresnės ir atsiskleisti yra lengviau“, – sakė dr. Darius Čeburnis, jau septyniolikti metai dirbantis Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje ir patenkantis į 1 proc. labiausiai pasaulyje cituojamų geomokslininkų.

Taip sutapo, kad beveik vienu metu Lietuvą pasiekė dvi džiugios žinios: lietuvių mokslininkų darbai publikuoti prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose „Science“ ir „Nature“. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro tyrėjų Miglės Kazlauskienės, Georgijaus Kostiuko, Česlovo Venclovo, Gintauto Tamulaičio ir Virginijaus Šikšnio straipsnis apie atrastas unikalias signalines molekules, sintetinamas bakterijų apsaugos nuo virusų sistemų CRISPR-Cas, padėsiančias geriau suprasti bakterijų signalus ir komunikaciją, išspausdintas žurnale „Science“.

Iš Lietuvos kilę Airijos nacionalinio universiteto Golvėjuje mokslininkai Jurgita Ovadnevaitė ir D. Čeburnis yra net ant „Nature“ viršelio patekusio straipsnio apie atskleistus debesų formavimosi procesus, leisiančius patikslinti klimato kaitos prognozes, bendraautoriai.

Atmosferos mokslininkai dr. D. Čeburnis ir dr. J. Ovadnevaitė yra VU absolventai. Dr. D. Čeburnis 2011 metais buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija už grynai „lietuviškus“ darbus, atliktus Lietuvoje, kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro kolegomis. 2015 metais jam paskirta ir Lietuvos mokslo premija užsienio lietuvių mokslininkams.

Airijos nacionalinio universiteto tyrėjas nuolat bendradarbiauja su kolegomis Lietuvoje, aktyviai dalyvauja lietuvių mokslininkus visame pasaulyje vienijančios asociacijos „Futura Scientia“ veikloje. Daug metų buvo šios asociacijos valdybos pirmininkas, pastaruosius dvejus metus – valdybos narys.

Dr. Darius Čeburnis atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus.

Iš debesų – apie klimatą

– Jau ne pirma jūsų publikacija „Nature“ žurnale. Kuo ypatingi atliekami tyrimai?

– Visi trys straipsniai, publikuoti „Nature“ 2004 metais, pernai ir šiemet, susiję su aerozoliais, tik su skirtingomis jų egzistavimo fazėmis. 2004 metais parodyta, kad jūrinis aerozolis, susidarantis virš jūros paviršiaus dėl bangų sąveikos, turi daug organinių medžiagų, galinčių turėti įtakos klimatui. Šių metų straipsnyje aprašomos kitokio pobūdžio dalelės, susidarančios ne virš jūros paviršiaus ir sudėtingesniu būdu – iš dujinės fazės.

Tačiau vis tiek kalbama apie organines medžiagas ir poveikį klimatui per debesų susidarymą. Svarbiausi aerozolių tyrimų aspektai yra du. Pirmasis labiau susijęs su atmosferos užterštumu ir poveikiu žmonių sveikatai. Kita, fundamentalesnė, priežastis, kodėl tiriami aerozoliai, – jų poveikis debesims ir debesų procesų įtaką klimatui.

– Naujausiam darbui „Nature“ parodė išskirtinį dėmesį – jis iškeltas net ant žurnalo viršelio.

– Publikuoti darbą „Nature“ reikia šiek tiek sėkmės, nes šis žurnalas atmeta 96 proc. pateikiamų straipsnių. Tokia milžiniška yra konkurencija, ir net geri straipsniai atmetami, nes nėra vietos visus išspausdinti.

Universitetai Lietuvoje egzistuoja taip, kaip jiems leidžiama egzistuoti. Buvo paleistas džinas suteikiant universitetams per daug autonomijos ir visiškai nekontroliuojant proceso.

O dėl viršelio – irgi tam tikra loterija. „Nature“ žurnalas sprendžia, ką pasirinkti. Šį pasirinkimą lėmė, pirmiausia, poveikis klimatui ir debesų efektai. Kitas dalykas, straipsnis išsprendė jau ilgai trunkančią diskusiją, kas iš tikrųjų lemia debesų procesus, tiksliau, kaip organiniai junginiai gali juos paveikti.

Tinkamu laiku – tinkamoje vietoje

– Kaip manote, kodėl būtent jūsų grupei pavyko tai atskleisti?

– Pirmiausia, turime unikalią atmosferos tyrimų stotį tiek Europoje, tiek pasaulyje. Ji yra tokioje puikioje geografinėje pozicijoje, ir esame sukaupę tiek daug ir tokių gerų duomenų, kokių vargiai ar kita stotis turi. Daugelį metų atlikti matavimai ir viena specialiai surengta intensyvi matavimų kampanija leido gauti duomenų, kurie parodė esant tuos unikalius debesų procesus. Kitas dalykas, turime labai gerų bendradarbių.

Mūsų tarptautinėje grupėje yra ir Italijos, ir JAV mokslininkų. Būtent amerikiečių termodinaminis modelis padėjo išsiaiškinti, kaip viskas vyksta teoriniu lygiu. Ir tai puikiai derinasi su matavimų rezultatais. Tokia modelio ir matavimų sinergija lėmė, kad straipsnis buvo priimtas į „Nature“. Ne paskutinis, žinoma, veiksnys, kad turime tokį lyderį, kaip mūsų grupės vadovas Colinas O’ Dowdas, gebantis viską gražiai aprašyti.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad straipsnio pirmoji autorė, atlikusi didžiąją darbo dalį, yra lietuvė J. Ovadnevaitė. Ji prieš aštuonerius metus atvyko į Airiją, pradėjo dirbti mūsų grupėje, ir per tą laiką tapo solidžia mokslininke.

– Jūs pats jau septyniolikti metai Airijoje. Kiek buvimas šioje šalyje, Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje, lėmė, kad patekote į 1 proc. labiausiai cituojamų pasaulyje geomokslininkų?

– Tai turėjo absoliučiai lemiamos reikšmės. Kaip sakoma, reikia tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje. Pastangos ir gebėjimai, žinoma, svarbūs, bet dar geriau, jei patenki į produktyvią aplinką.

– Anksčiau dar svarstydavote grįžti ar negrįžti į Lietuvą. Dabar turbūt esate galutinai apsisprendęs likti Airijoje?

– Gal taip griežtai nereikėtų sakyti, nes niekada negali žinoti, kaip viskas pasisuks. Tačiau jau šešiolika metų esu Airijoje ir dirbu produktyviai, prisidėdamas prie reikšmingų straipsnių ir atradimų, – esant tokiai situacijai turbūt niekas nesvarstytų nubraukti viską ir užtrenkti duris. Tačiau nors grįžimas, bent šiuo metu, nėra mano svarstymų objektas, darbai vyksta ne tik čia, Airijoje. Ir anksčiau, ir dabar nemažai bendradarbiauju su kolegomis Lietuvoje.

Tiesiog skandalinga, kad į universitetą gali įstoti žmogus, kurio egzaminų balų vidurkis yra du, trys ar panašiai balų.

Nepagrįstai išsiplėtoję

– Ne kartą esate pareiškęs ir griežtesnę poziciją dėl mokslo padėties mūsų šalyje kaip asociacijos „Futura Scientia“ atstovas.

– Asociacija generuoja įvairias nuomones dėl Lietuvos švietimo reformos. Aišku, malonu, kad mūsų veikla nėra beviltiška, nes matome, kad tos vertybės ir principai, kuriuos afišuojame, iš tikrųjų nemaža dalimi įgyvendinami. Tame procese ir aš dalyvauju neakivaizdiniu būdu, labiausiai – per Lietuvos mokslo tarybos ekspertinę veiklą.

– Kaip vertinate universitetų jungimąsi Lietuvoje ir kokia yra asociacijos „Futura Scientia“ pozicija?

– Asociacijos vardu gal taip iš karto neatsakyčiau, nes tam reikėtų parengti dokumentą, bet mano asmeninė pozicija, kuri mažai skiriasi nuo asociacijos, yra tokia, kad Lietuvoje universitetų skaičius pasiekė protu sunkiai suvokiamą skaičių. Kad jį reikia mažinti ir universitetus stambinti, nėra jokių abejonių. Nė vienas asociacijos narys ir turbūt nė vienas sveikai mąstantis mokslininkas dėl to nemėgintų ginčytis. Ir atsakymas, kodėl atsirado tiek daug universitetų, būtų labai paprastas. Nes visiems abiturientams, kad ir kokie būtų gebėjimai ir egzaminų rezultatai, suteikiama teisė stoti į universitetą. Tiesiog skandalinga, kad į universitetą gali įstoti žmogus, kurio egzaminų balų vidurkis yra du, trys ar panašiai. Kol nebus sugriežtinta atranka pagal balus ir kol liks tokia situacija, kad beveik kiekvienas norintis gali studijuoti universitete, pažangos nebus.

Kitas dalykas, be reikalo ir nepagrįstai išsiplėtoję universitetai sunaudoja didžiulę dalį lėšų, kurios galėtų būti skiriamos moksliniams tyrimams. Problema yra daug didesnė nei vien universitetų atsakomybė. Kaip sakoma, universitetai egzistuoja taip, kaip jiems leidžiama egzistuoti. Jei suteikiama per daug autonomijos ir procesas tampa nekontroliuojamas, bet kokia sistema, bet kokia institucija turi tikimybę nepamatuotai išsiplėsti. Taip ir atsitiko Lietuvoje. Buvo paleistas džinas suteikiant universitetams per daug autonomijos ir visiškai nekontroliuojant proceso.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"