TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvių palydovas rengiamas startui

2016 08 17 6:00
Kompanijos NanoAvionika" vadovas Vytenis Buzas (kairėje) ir komercijos direktorius Linas Sargautis parodoje "SmallSat 2016". "NanoAvionikos" archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę Logane, Jutos valstijoje, JAV, surengtoje parodoje „SmallSat 2016“ buvo pristatytas ir naujasis lietuvių palydovas „LituanicaSAT-2“. Tarptautinė misija „QB50“, per kurią 50 mažųjų palydovų bus iškelta į kosmosą, naujausiais duomenimis, numatyta pirmąjį 2017 metų ketvirtį. Palydovas „LituanicaSAT-2“, kaip tikino jo kūrėjai, bus visiškai parengtas ir iš Lietuvos iškeliaus jau rugsėjo pradžioje.

Kosminių technologijų įmonės „NanoAvionika“ komandos narys Žilvinas Kvedaravičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad „SmallSat 2016“ – viena didžiausių mažųjų palydovų tematikos parodų visame pasaulyje. Per ją pristatomos šios srities tendencijos, rengiamos naujausių technologijų ir atradimų prezentacijos, vyksta įvairūs mokymai. Be to, šioje parodoje kompanijos, gaminančios palydovus ir jų komponentus, turi galimybę prisistatyti galimiems klientams ir su jais pabendrauti.

Kompanija „NanoAvionika“ jau ne pirmus metus dalyvauja „SmallSat“ parodoje. Šiemet – jau antrą kartą pristatė savo stendą. Jame – naujausi produktai ir pats palydovas „LituanicaSAT-2“. Praėjus vos keletui parodos dienų sulaukta nemažai dėmesio iš potencialių klientų, jiems lietuvių siūlomos technologijos atrodo patrauklios ir atitinkančios visus jų misijų reikalavimus. Vienoje iš prezentacijų sesijų „NanoAvionika“ turėjo galimybę pristatyti ir kuriamą prototipinį raketinės traukos variklį. Jis bus išbandytas per „LituanicaSAT-2“ misiją.

Pirmieji pasaulyje

Mažojo palydovo „LituanicaSAT-2“ dydis, kaip patikslino Ž. Kvedaravičius, – 10x10x30 centimetrų. Kosmose jam numatytos dvi misijos. Pirmoji skirta tarptautinei misijai „QB50“, kurioje dalyvauja daug skirtingų šalių atstovų ir institucijų. Tarp jų – Vilniaus universitetas (VU) kartu su VU startuoliu „NanoAvionika“. Šios misijos tikslas – 50 mažųjų palydovų ištirti žemesnįjį termosferos sluoksnį. Toks tyrimas bus pirmasis pasaulyje, atliktas spiečiumi mažųjų palydovų. „LituanicaSAT-2“ per šią misiją atliks molekulinio deguonies matavimus.

Antroji „LituanicaSAT-2“ misija – išbandyti raketinės traukos variklį, kuris yra varomas vienkomponenčio amonio dinitramido pagrindo kuru. Šis bandymas taip pat bus pirmasis pasaulyje, nes tokių integruotų variklių mažiesiems palydovams, kurių masė mažesnė nei 150 kg, rinkoje kol kas nėra.

Jau išmėgintos raketinio kuro savybės kosmose esančiomis sąlygomis. Tyrimus finansavo Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas. Devynis mėnesius trukusį projektą „Orbitinių temperatūros ciklų įtaka mažo palydovo raketinio variklio kuro ir kuro sistemos eksploatacinėms ir termocheminėms savybėms“ vykdė VU mokslininkai dr. Liudas Tumonis ir Vytenis Buzas, kompanijos „NanoAvionika“ vadovas.

„Tuo metu, kai Žemė palydovui užstoja Saulę, jo temperatūra nukrinta iki –40 laipsnių Celsijaus, o kai palydovas būna apšviestas Saulės, jis gali įkaisti iki +60 laipsnių Celsijaus, – aiškino tyrėjai. – Dėl šios priežasties buvo svarbu patikrinti kuro savybes ir įsitikinti, kad esant tokioms sąlygoms jis neužšals ar nesprogs. Žinoma, nuo kuro savybių priklauso ir variklio komponentų savybės. Todėl per projektą nustatyta, kad kuras esant tokiai temperatūrų kaitai yra suderinamas su traukos sistemos komponentais. Šie duomenys buvo naudingi kuriant raketinės traukos variklio prototipą.“

Svarbu mokslui ir verslui

Kompaniją „NanoAvionika“ įsteigė trys pirmojo palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai. „LituanicaSAT-1“ buvo iškeltas į kosmosą 2014 metų sausio 9 dieną bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA. Iš Kenedžio kosminių skrydžių centro į Tarptautinę kosminę stotį palydovą nugabeno raketa nešėja „Antares“. Orbitoje jis praleido maždaug šešis mėnesius. Tarp keltų misijos tikslų – išbandyti Lietuvoje pagamintas silicio saulės baterijas ir palydovinį ryšį, nufotografuoti Žemę.

Šiuo metu kompanijoje „NanoAvionika“ dirba dešimties žmonių komanda. Ji glaudžiai bendradarbiauja su VU mokslininkais ir stengiasi dalyvauti įvairiuose projektuose, kad darbas nesustotų ir kuriami produktai tobulėtų.

„Kosmoso sritis, kaip ir visos kitos aukštųjų technologijų sritys, labai sparčiai plėtojama, todėl labai svarbu nuolat tobulėti, stebėti rinką ir kurti naujus produktus, – sakė „NanoAvionikos“ komandos narys Ž. Kvedaravičius. – Naujasis mūsų eksperimentas bus svarbus ne tik mokslui, bet ir verslui. Sėkmingos misijos atveju įrodysime, kad mūsų sukurta raketinės traukos sistema tikrai veikia. Šio fakto laukia ne vienas potencialus klientas. Projektas tikrai bus komercializuojamas. Visa „NanoAvionikos“ veikla po „LituanicaSAT-1“ misijos buvo skiriama tolygiam judėjimui komercializacijos ir produktų pardavimo link, siekiant išaugti iki tvirtos kompanijos, gebančios finansuoti savo tolesnę veiklą.“

„QB50“ misijos vykdymas šiuo metu vėluoja, atsižvelgiant į anksčiau numatytą planą, nes iškilo problemų ieškant raketų, kurios iškels mažuosius palydovus į kosmosą. Naujausiais duomenimis, pakilimas yra numatytas pirmąjį 2017 metų ketvirtį. Palydovas „LituanicaSAT-2“, kaip patikino jo kūrėjai, bus visiškai parengtas ir iš Lietuvos iškeliaus jau rugsėjo pradžioje, kad būtų integruotas į paleidimo konteinerius, esančius QB50 projekto organizatorių techninėje būstinėje Olandijoje.

Skatinant inovacijas

„Bendradarbiaujant su verslu, inovacijos, kuriamos universitete, turi perspektyvą greičiau būti taikomos ir kartu prisidėti keliant mūsų ekonomikos konkurencingumą, – sakė VU Mokslo ir inovacijų direkcijos Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Lukšienė. – Jau antri metai Dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondas finansuoja VU mokslininkų ir tyrėjų inovacinius projektus, turinčius plėtros ir taikymo galimybių, tokiose mokslo kryptyse kaip chemija, chemijos inžinerija, medžiagų inžinerija, informatika ir ekonomika. Pernai konkursą laimėjo šeši projektai ir jiems įgyvendinti buvo skirta beveik 58 tūkst. eurų.“

Tarp tų projektų buvo ir palydovo „LituanicaSAT-2“ kūrėjų atlikti kuro cheminių ir fizinių savybių tyrimai, leidę taip pat patobulinti pačią kuro sistemą, naudojamą palydovui. Pasak VU atstovės, aiškų taikymą gali turėti ir VU Biochemijos instituto mokslininkų, vadovaujamų dr. Mariaus Dagio, projektas „Amperometrinis greito veikimo metodas, skirtas karbamido koncentracijai pramoninėse terpėse matuoti“. Sukurta biojutiklio sistema leidžia sudėtinėse terpėse nustatyti karbamido koncentraciją. Ši sistema galės būti panaudojama kuriant kompaktišką prietaisą, skirtą greitai ir vietoje matuoti karbamido koncentraciją gamybinėse atliekose, kanalizacijos sistemose ir kitur.

VU Biochemijos instituto projektas „Nuo PQQ priklausomos alkoholio dehidrogenazės katalizuojama stereoselektyvi glicerolio konversija“, vadovaujamas dr. Jonitos Stankevičiūtės, buvo skirtas pigų glicerolį, dar žinomą kaip gliceriną, perdirbti į daug brangesnę glicerolio rūgštį, naudojamą įvairiose srityse – nuo kosmetikos iki plastiko gamybos. Kaip sakė D. Lukšienė, plečiantis biodyzelino pramonei trūksta ekonomiškai palankių būdų, kuriais glicerolis būtų perdirbamas į didesnės pridėtinės vertės produktus.

VU Chemijos fakulteto mokslininkai, vadovaujami doc. Artūro Katelnikovo, per projektą „Fluorescuojančių neorganinių žymeklių sintezė ir tyrimas“, mėgina spręsti prekių apsaugos nuo klastojimo problemą. Dėl jos didelių nuostolių patiria kompanijos visame pasaulyje. Ieškoma įvairių būdų, kaip užkirsti kelią originalių prekių padirbinėjimui. Vienas klastočių prevencijos metodų – prekių žymėjimas fluorescuojančiomis medžiagomis. Dažniausiai naudojami organiniai žymekliai, tačiau jie neretai netenkina keliamų reikalavimų dėl fizinio ir cheminio stabilumo, todėl kaip alternatyvą bandoma naudoti neorganinius liuminoforus, pasižyminčius puikiu fiziniu ir cheminiu stabilumu bei geru našumu. Per projektą ir buvo bandoma sukurti tokius neorganinius žymeklius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"