TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ švęs šimtmetį

2013 01 24 16:05
1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 dieną 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje vyks konferencija, skirta pažymėti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, o 16 val. Naujajame arsenale atidarytoje parodoje bus eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. 

Pateiktą istorinę medžiagą papildo edukacinis vaizdo siužetas apie draugijos veiklą.

Kaip pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Inga Berulienė, prieš 100 metų, 1913 metų sausio 31 dieną, Vilniuje įsteigta Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ sunkiomis karo ir okupacijų sąlygomis atkakliai vykdė kilnią ir labai reikalingą misiją. Jos tikslas buvo vaikų ir suaugusiųjų švietimas, švietimo darbuotojų rengimas, lietuviškų mokyklų organizavimas ir išlaikymas. Į pirmąją draugijos valdybą buvo išrinkti Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Kukta, kun. Vladas Mironas, Liudas Gira, Juozas Kairiūkštis, pirmininku – kun. Jonas Steponavičius. „Ryto“ valdyba įgaliojo pirmininką steigti draugijos skyrius ir pradžios mokyklas. Jau po metų Vilniaus krašte veikė 37 „Ryto“ draugijos skyriai ir skaityklos. Tačiau rusų valdžia neleido „Ryto“ draugijai steigti lietuviškų pradžios mokyklų, leista steigti tik vienklases ir dviklases mokyklas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, „Ryto“ veikla sumenko, bet nenutrūko. Vokiečių valdžia uždarė draugiją. Tik pateikus naują draugijos statutą, davė leidimą tolesnei veiklai, bet neleido steigti naujų skyrių. Pasitraukus kun. J.Steponavičiui, draugijos pirmininku buvo išrinktas kun. Mečislovas Reinys. 1915 metų lapkričio 12 dieną  buvo įsteigti pedagoginiai kursai liaudies mokytojams rengti. Jų vedėju paskirtas Aleksandras Stulginskis. Draugija apsiėmė globoti dr. J. Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio įsteigtus lietuvių gimnazijos kursus ir kun. J.Kuktos vedamus vakarinius kursus mergaitėms. Karui pasibaigus, Lietuvai trumpam atgavus Vilnių, krašto švietimo reikalus ėmėsi tvarkyti Švietimo ministerija. Dėl lėšų stygiaus „Ryto“ draugija nepajėgė tinkamai pasirūpinti gimnazijos reikalais. Todėl draugijos valdybos sprendimu ji buvo perduota Švietimo ministerijai.1921 metų rugpjūčio 22 dieną gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Vilnių užėmus bolševikų kariuomenei ir Lietuvos Vyriausybei išsikėlus į Kauną, rūpintis gimnazija vėl teko „Ryto“ draugijai. Jos globoje ji buvo iki 1939 metų. 1919 metų sausio 9 dieną lietuvių gimnazija buvo atidaryta ir Švenčionyse. Ten nuo 1920 metų savarankiškai darbavosi Švenčionių „Ryto“ draugija.

Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, į pateiktą prašymą dėl draugijos įteisinimo 1920 metų balandžio 20 dieną buvo gautas palankus valdžios atsakymas. Tačiau „Ryto“ statutas buvo keičiamas ir tvirtinamas dar ne kartą. Pagal 1928 metų lenkų administracijos patvirtintą statutą „Ryto“ draugija turėjo teisę veikti lietuvių gyvenamose vietovėse visoje Lenkijoje. Jose „Rytas“ steigė savo skyrius, pradžios mokyklas, skaityklas, organizavo vakarinius mokytojų kursus. Lenkų valdžia įvairiais būdais kenkė ir trukdė draugijos švietėjiškai veiklai. Nepaisant sunkumų, 1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas: Vytauto Didžiojo gimnaziją, Lietuvių mokytojų seminariją, pavyzdinę pradžios mokyklą prie Mokytojų seminarijos, dvi pradžios mokyklas ir kt. 1927–1928 mokslo metų pradžioje Vilniaus krašte veikė per 100 „Ryto“ draugijos lietuviškų mokyklų. Daugelis jų turėjo savo knygynėlius, rengė mokinių vaidinimus. Tais pačiais mokslo metais lenkų valdžia uždarė net 47 kaimo mokyklas, Lietuvių mokytojų seminariją. Buvo suimti jos direktorius kun. Kristupas Čibiras ir „Ryto“ draugijos pirmininkas kun. Petras Kraujalis bei 15 mokytojų. Nuolatinėmis represijomis prieš „Ryto“ draugiją lenkų valdžia stengėsi sužlugdyti jos veiklą. Tai buvo įvykdyta 1938 metų vasario 25 dieną. Draugijos veikla atnaujinta 1939 metais, prieš pat Lietuvai susigrąžinant Vilniaus kraštą, ir buvo tęsiama iki sovietinės okupacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"