TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvoje formuojasi istorinių analogų neturinčios gamtinės sąlygos

2015 10 13 14:04
LŽ archyvo nuotrauka

Kaip Lietuva atrodys po kelių dešimtmečių – ar dar turėsime miškų ir ūkininkavimui tinkamos žemės? Lietuvos mokslo taryba pradeda finansuoti pirmuosius konkurso būdu atrinktus naujos nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektus. 2015–2018 metais 11 mokslininkų grupių tyrimams iš viso skirta per 3,5 mln. eurų.

Mokslininkų teigimu, Lietuvoje plinta intensyvi, į rinkos poreikius orientuota žemdirbystės ir miškininkystės praktika, skatinanti dirvožemio degradaciją, kraštovaizdžio nykimą bei kelianti grėsmę ekosistemų biologinei įvairovei bei tvarumui. Spartėjanti klimato kaita taip pat formuoja naujas, Lietuvos istorijoje analogų neturinčias aplinkos sąlygas, o informacijos ir prognozių, kaip tai pakeis ūkininkavimą, miškininkystę ir vandens ekosistemas – nėra.

Šiems valstybei strategiškai svarbiems klausimams atsakyti Lietuvos mokslininkams formuojami valstybiniai užsakymai bei per nacionalines mokslo programas finansuojami fundamentalūs ir kompleksiniai konkurso būdu atrenkami tyrimai, kurių pagrindu bus galima siūlyti tolimesnes veiklos priemones ir priimti sprendimus.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos, iki šiol Lietuvoje moksliniams tyrimams šiuo klausimu trūko dėmesio: „Situacija keičiasi labai greitai ir mes kol kas negalime prognozuoti, kaip Lietuvos žemės ūkis, miškininkystė ir kitos sritys dėl šių pokyčių atrodys ateityje. Jei to nežinosime, negalėsime ir prisitaikyti, atsakyti į kylančius iššūkius. Intensyvėjantis išteklių naudojimas bei sparti klimato kaita kelia grėsmę ne tik agro-, miško ir vandens ekosistemoms, bet ir visuomenės ekonominei bei socialinei raidai“, – pabrėžė prof. D. H. Pauža.

Naujos nacionalinės mokslo programos tikslas – sutelkti mokslininkų potencialą ir kompleksiniais mokslo tyrimais gauti, išanalizuoti ir apibendrinti naujas mokslo žinias apie klimato kaitos ir ekosistemų išteklių naudojimo poveikį Lietuvos ekosistemoms. Gavus naujų fundamentinių ir empirinių žinių bus siūlomos konkrečios priemones, kaip išvengti grėsmių ir parengti gaires ekosistemų tvarumui kontroliuoti bei atstatyti.

Lietuvos mokslo tarybos administruojamos programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ pirmam konkursui 10 mokslo ir studijų institucijų iš viso pateikė 41 paraišką, finansuojama bus 11 projektų, dar 5 projektai įrašyti į rezervinių projektų sąrašą. Kiekvienam projektui tenkanti suma vidutiniškai siekia 320 tūkst. eurų.

Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ bus įgyvendinama 2015–2021 m., tyrimai finansuojami iš valstybės biudžeto asignavimų.

Lietuvos mokslo tarybos administruojamos nacionalinės mokslo programos yra viena iš konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo priemonių, kurios paskirtis – inicijuoti valstybei būtinus mokslinius tyrimus sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius siekiant išspręsti visuomenei ir valstybei strategiškai svarbias problemas.

Konkurso rezultatai skelbiami Lietuvos mokslo tarybos svetainėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"