TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvoje mokyklas anksti palieka mažiau jaunuolių nei ES

2013 11 18 13:20
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuva pagal anksti mokyklą paliekančių asmenų rodiklį yra tarp geresniųjų Europoje, tačiau situaciją dar reikia gerinti, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Tai ji teigė pirmadienį Seime prasidėjusioje Europos švietimo tarybų tinklo (EUNEC) narių konferencijoje "Anksti paliekantys mokyklą", kurios metu aptariama anksti paliekančiųjų mokyklą problema.

Skaičiuojama, kad per 6 mln. jaunų žmonių Europos Sąjungoje palieka mokyklas, geriausiu atveju įgiję pradinį išsilavinimą, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

"Tokie asmenys patiria rimtų sunkumų ieškodami darbo, dažniau nedirba ir yra priklausomi nuo socialinių išmokų. Tai stabdo ekonomikos augimą ir visuomenės raidą", - konferencijoje sakė ŠMKK pirmininkė A.Pitrėnienė.

EUNEC pirmininkas Adrie van der Restas pažymėjo, kad Europos Sąjungoje (ES) nebaigusių mokyklos asmenų skaičius pernai buvo 12,8 procento. Jis atkreipė dėmesį, kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp pačių Europos Sąjungos valstybių narių.

A.Pitrėnienė nurodė, kad Lietuva pagal anksti mokyklą paliekančių asmenų rodiklį yra geresnėje situacijoje nei ES vidurkis - šiuo metu tokie asmenys sudaro apie 7 procentus. "Vis dėlto turime atidžiai stebėti situaciją ir ieškoti būdų, kaip šią padėtį dar gerinti. Lietuva - nedidelė šalis, todėl tie 7 proc. nelankančiųjų mums yra skaudus rodiklis. Ne kartą teko dalyvauti susitikimuose, kur Lietuvos anksti paliekančių mokyklą rodiklis minimas kaip pavyzdinis. Esu įsitikinusi, kad jį įmanoma ir būtina pagerinti", - pabrėžė A.Pitrėnienė.

Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė tvirtino, kad Lietuvoje nepakankamai taikomos informacinės technologijos lankomumo ir ankstyvojo iškritimo problemai spręsti.

"Pritariu idėjai, kad mokyklos nebaigimo problemą galima spręsti modernizuojant mokyklas ir mokymą, į švietimo dialogą įtraukiant plačiąją visuomenę. Be bendruomenės, mokyklos ir socialinių tarnybų "globėjiškų" pastangų ar kontrolės priemonių, manau, dar turėtume labiau plėtoti ir institucijų, ir asmenų kompetencijas: ieškoti formų skatinti mokinių motyvaciją, siekti mokymosi krūvio subalansavimo, geresnio vaikų poreikių pažinimo, konfliktų valdymo įgūdžių pažinimo", - sakė ŠMKK pirmininkė A.Pitrėnienė.

EUNEC pirmininkas akcentavo, kad situacija dėl nebaigusių mokyklos asmenų skiriasi ne tik tarp Europos Sąjungos valstybių narių - analizuojant duomenis išaiškėjo, kad esami nemaži skirtumai tarp lyčių: mergaičių, nebaigusių mokyklą, skaičius yra 24 proc. mažesnis nei berniukų.

EUNEC pirmininkas priminė Europos Komisijos iškeltą tikslą - iki 2020 metų mokyklos nebaigusių asmenų skaičių sumažinti iki 10 procentų. "Turime pasiūlyti lankstesnes sąlygas mokymuisi ir tokiu būdu sumažinti metančiųjų mokyklą procentą", - pabrėžė jis.

Europos švietimo tarybų tinklas vienija nacionalines Europos Sąjungos valstybių narių Švietimo tarybas, kurios bendradarbiauja su savo šalies Vyriausybėmis ir konsultuoja jas švietimo klausimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"