TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvoje patentuojamų išradimų skaičius kasmet didėja po 18 proc.

2013 09 06 11:15
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Keistuolio atsiskyrėlio mokslininko įvaizdis liko praeityje, teigia Valstybinio patentų biuro atstovai. Lietuvoje vis daugiau išradimų patentuoja modernūs mokslo, tyrimų centrai, kurie ypač gali didžiuotis išradimais atsinaujinančių energijos išteklių, aukštųjų technologijų, maisto pramonės, biotechnologijų ir kitose srityse.

„Statistika yra džiuginanti ir įdomi, bet smagu, kad šiandien galime pakalbėti apie patentus per išradėjo prizmę, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys. – Pereinant nuo vienišo, užsidariusio mokslininko įvaizdžio dabar turime mokslo, tyrimų centrus, didžiąją dalį paraiškų teikia juridiniai asmenys“.

Ž.Danio teigimu, nacionaliniu mastu tikrai yra kuo pasidžiaugti. „Patentų sistema yra pribrendusi pokyčiams. Kasmet patentų skaičius auga apie 18 proc. Pirmame dešimtuke vyrauja technologiniai universitetai. Galima pasidžiaugti, kad išradimai tampa vis labiau komerciškai pritaikomi. Atsinaujinantys energijos ištekliai, aukštosios technologijos, maisto pramonė, biotechnologijos – tuo galime didžiuotis“, – kalbėjo Ž.Danys. Tiesa, jis pripažino, kad patentavimo procesą būtų galima supaprastinti, pagreitinti visos Europos Sąjungos lygmenyje. Lietuvoje spalį bus pasirašytas susitarimas, kad nacionaliniai pareiškėjai galėtų atlikti patentų paiešką visoje Europoje.

Išradimų patentavimo ir komercializavimo konsultantas, vienas iš bendrovės „Integrated Optics“ įkūrėjų Evaldas Pabrėža sakė, kad vertinant komercinę patentų pusę, situacija Lietuvoje nėra vienareikšmė. „Skiriasi tie pareiškėjai, kurie paraiškas teikia vien dėl formalumo, kad gautų ataskaitą, ir tie, kurie išties kažko siekia. Visgi šiais laikais pareiškėjai, teikdami paraiškas, gali mokytis, kaip tai daryti, kaip siekti komerciškumo, ir teikdami antrą ar trečią paraišką jiems jau gali pasisekti geriau. Reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais universitetų išradimai yra brangūs, jie investavo į technologijas, laboratorijas“, – pasakojo E.Pabrėža.

Europos patentų tarnybos komunikacijos vadovas Rainer Osterwalder pabrėžė, kad, gyvenant labai globalizuotoje rinkoje, kurioje nėra ribų, išradimų skaičius labai sparčiai auga. „Europa yra šio proceso centre drauge su Azijos valstybėmis ir Jungtinėmis Valstijomis. Matysime, kad bendra situacija keičiasi nuo Vakarų pereinant prie Rytų, nes dauguma valstybių pradėjo vykdyti naują inovacijų politiką. Pavyzdžiui, Kinija nuo pigios darbo jėgos ir gamybos statuso nori pereiti prie intelektinės nuosavybės, išradėjos ir dizainerės statuso – tokia yra kryptinga šalies valdžios politika. Europa siekia žinių ekonomikos statuso“, – pasakojo R.Osterwalder.

Faktai ir įdomybės

Intelektinės nuosavybės apsaugos tikslas yra ne tik užtikrinti finansinį atlygį išradėjui ar autoriui, bet ir skatinti inovacijas. Pavyzdžiui, patentuojant bet kurį išradimą, privaloma atskleisti jo technines detales. Tokiu būdu susijusios srities mokslininkai, įmonės sužino apie naujausius pasiekimus ir gali pritaikyti ar toliau tobulinti esamus išradimus – taip užtikrinama pažanga.

Strategijoje „Europa 2020“, kaip ir jos pirmtakėje Lisabonos strategijoje, numatyta, kad Europa turi pasirengti perėjimui į žinių ekonomiką, grįstą išskirtinėmis žiniomis, gabumais ir itin aukštos pridėtinės vertės prekėmis ir paslaugomis. Tik taip ateityje Europa galės konkuruoti su kitomis pasaulio rinkomis. Kadangi tiek JAV, tiek Azijoje šiuo metu taip pat gaminama labai aukštos pridėtinės vertės produkcija, išteklių kur kas mažiau turinti Europa siekia, kad jos inovacijų rinka būtų konkurencinga.

Paraiškų patentuoti išradimus Lietuvoje kasmet daugėja. Lyginant 2011 ir 2012 m. II pusmečio duomenis, patentavimo aktyvumas Lietuvoje augo netgi 44 proc., kai Latvijoje – tik 1 proc. Estijoje fiksuotas 46 proc. mažėjimas.

Iki šių metų rugsėjo VPB jau gavo 82 paraiškas. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos bus sulaukta 140 paraiškų, t. y. 28 proc. daugiau nei 2012 m. ir net 50,5 proc. daugiau nei 2011 m.

VPB gautų paraiškų ir registruotų patentų statistika

Metai Pateiktų paraiškų skaičius Registruotų patentų skaičius

2008 m. 87 75

2009 m. 91 84

2010 m. 108 84

2011 m 93 96

2012 m. 109 92

2013 m. 82 – iki rugsėjo mėn. Prognozuojama – apie 90

2012 m. iš juridinių asmenų gautos 73 paraiškos. Fiziniai asmenys pateikė 36 paraiškas. Daugiausia paraiškų VPB pateikia mokslo institucijos: 2012 m. jos pateikė 30 paraiškų.

Aktyviausi 2012 m. pareiškėjai

Įstaiga Paraiškų skaičius

VU 12

VGTU 9

KTU 5

Integrated Optics, UAB 4

VMTI fizinių ir technologijos mokslų centras 3

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"