TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos biofizikai telkiasi ir pritraukia jaunimą

2014 06 02 6:00
Per pirmąją Lietuvos biofizikų draugijos konferenciją. Rūtos Vosyliūtės nuotraukos

Nanotechnologijos, lazerinių technologijų taikymas tiriant įvairius biologinius objektus, diagnostika, vaistų ir genų pernašos metodų tyrimai ar elektrinių signalų, kurie kyla iš nervinių ląstelių grandinių, registravimas siekiant suprasti, kaip funkcionuoja nervų sistema, - dar ne visos sritys, kuriose dirba Lietuvos biofizikai. Pažangių biofizikos tyrimų Lietuvoje daugėja, ir tai buvo stimulas Lietuvos biofizikams vienytis.

Gegužės pabaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos institute įvyko pirmoji Lietuvos biofizikų draugijos (LBFD) konferencija. Joje dalyvavo mokslininkai iš Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos. Dvylikos grupių atstovai pristatė savo laboratorijose vykdomus mokslinius tyrimus, supažindino su turima infrastruktūra, dalijosi patirtimi bei diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes. Konferencijoje daug dėmesio skirta ir jaunajai kartai, pabrėžtas poreikis į mokslinius tyrimus įtraukti studentus, doktorantus bei jaunuosius mokslininkus.

Gausesnis arsenalas

Modernėjant technologijoms atsiranda vis naujų mokslinių tyrimų įrankių, kuriuos gali taikyti biofizikai. Gausesnis jų arsenalas, kaip pabrėžė LBFD pirmininkas prof. Saulius Šatkauskas, leidžia tirti tuos procesus, kurie buvo įdomūs mokslininkams daugelį metų. Geriau suprantant, kaip vyksta procesai gyvojoje gamtoje, ląstelėje, reikia ir naujų biofizikos žinių. Ląstelės biologijos, molekulinės biologijos, biotechnologijos srityse tyrimus atliekantys biochemikai ar biotechnologai neapsieina be biofizikų, kurie gerai supranta ir fiziką, ir pačias technologijas ir kartu - biologiją.

Pavyzdžiui, prof. S. Šatkausko vadovaujamame VDU Aplinkos tyrimų centre atliekami tyrimai susiję su vaistų ir genų pernašos į ląsteles bei audinius palengvinimu. Kaip pasakojo mokslininkas, ląsteles arba audinius paveikus elektriniu lauku galima indukuoti membranose poras, kurios palengvina paprastai į ląsteles nepatenkančių medžiagų prasiskverbimą. Tai gali būti įvairios molekulės, genetinės medžiagos ar tiesiog dažai, naudojami efektyvumui tirti. Šis metodas jau pritaikytas ir gydymui, nes elektros laukus galima sugeneruoti tiesiog ant audinio arba kokio nors organo uždėjus elektrodus ir srityje tarp jų sukelti elektroporaciją. Taip galima palengvinti vaistų pernašą į navikus ir kartu sumažinti vaistų dozę, reikalingą gydymui. Bendradarbiaujant su VU Onkologijos instituto mokslininkais pavyko šį metodą įdiegti į kliniką. Kol kas jis nėra plačiai taikomas, tačiau tikimasi įgyvendinant naujus projektus šį metodą įdiegti plačiau.

Lyderiai tarp Baltijos šalių

Pirmojoje LBFD konferencijoje buvo pristatyti draugijos įstatai. Slaptu balsavimu LBFD pirmininku išrinktas prof. S. Šatkauskas, valdybos nariais - prof. Aidas Alaburda (VU Neurobiologijos ir biofizikos katedra), prof. Daumantas Matulis (draugijos sekretorius, VU Biotechnologijos institutas), prof. Ričardas Rotomskis (VU Fizikos fakultetas, Onkologijos institutas), prof. Arvydas Skeberdis (LSMU Kardiologijos institutas), prof. Albinas Stankus (Klaipėdos universitetas) bei doktorantė Rūta Vosyliūtė (draugijos finansininkė, LSMU Kardiologijos institutas). Ilgametis Lietuvos biofizikų klubo pirmininkas prof. Mindaugas Venslauskas tapo draugijos garbės pirmininku ir toliau prisidės prie naujai įkurtos draugijos ateities planų įgyvendinimo.

Lietuvos biofizikų draugijos valdyba: (iš kairės) prof. Daumantas Matulis, doktorantė Rūta Vosyliūtė, prof. Albinas Stankus, prof. Vytenis Arvydas Skeberdis, Liudmila Dregval (ankstesnės valdybos sekretorė), prof. Aidas Alaburda, prof. Ričardas Rotomskis, prof. Saulius Šatkauskas (pirmininkas), prof. Mindaugas Venslauskas (garbės pirminikas, ilgametis Lietuvos biofizkų klubo pirmininkas).

Lietuvos biofizikų draugija išaugo iš Lietuvos biofizikų klubo, įsteigto 1999 metais. Siekiant toliau plėtoti Lietuvos biofizikų mokslinę veiklą ir kūrybinius ryšius su Europos Sąjungos biofizikais, Lietuvos biofizikų klubo valdyba kartu su kitais mokslininkais, dirbančiais biofizikos srityje, parengė naujus Europos biofizikų draugijų asociacijos (EBSA) reikalavimus atitinkančius įstatus ir pasivadino Lietuvos biofizikų draugija. Pernai liepos 13-17 d. Lisabonoje vykusiame Europos biofizikų kongrese Lietuvos biofizikų draugija tapo visateise EBSA nare. Tokios draugijos dar nėra įkūrusi nei Latvija, nei Estija.

"Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių pamėgino suvienyti biofizikinius tyrimus ir įkurti biofizikus vienijančią draugiją. Narystė EBSA, be jokios abejonės, duos didžiausią stimulą jaunimui. Europoje rengiamos įvairios mokyklos ir Lietuvos jaunieji biofizikai turės galimybę jose dalyvauti, gauti papildomos informacijos, - sakė LBFD pirmininkas prof. S. Šatkauskas. - Lietuvoje daugelis biofizikų grupių yra stiprios ir turima įranga neatsilieka nuo Europos. Kai geriau pažinsime vieni kitus, geriau susipažinsime su atliekamais tyrimais, galėsime rengti ir Lietuvos biofizikų mokyklas, kad jose augtų ir stiprėtų mūsų jaunieji mokslininkai. Šiuo atžvilgiu bendros pajėgos galėtų prisidėti prie proveržio, kurio visi tikimės."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"