TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos draugas prof. Michaelas Shuras

2016 02 17 6:00
Prof. Michaelas Shuras daugelį metų bendradarbiauja su Vilniaus universiteto mokslininkais ir gana dažnai atvyksta į Lietuvą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Renselerio politechnikos instituto (JAV) mokslininkui prof. Michaelui Shurui praėjusią savaitę suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Žymus fizikas jau daugelį metų bendradarbiauja su kolegomis Lietuvoje, o to bendradarbiavimo rezultatas – pažangiausi tyrimai ir technologijos, leidžiančios pirmauti pasaulio mastu puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei optoelektronikos prietaisų kūrimo srityse.

„Lietuvoje yra daug talentingų tyrėjų. Labiausiai pažįstu VU mokslininkus. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti kartu su jais“, – sakė prof. M. Shuras.

Mokslinės informacijos instituto ISI duomenimis, prof. M. Shuras yra vienas labiausiai cituojamų savo srities mokslininkų pasaulyje. Jis vadovavo daugeliui tyrimų puslaidininkių ir kietojo kūno fizikos, puslaidininkinių prietaisų, plazminių bangų elektronikos, plonasluoksnių lauko tranzistorių, šviestukų, puslaidininkių lazerių, terahercinių, paviršinių akustinių bangų ir akustooptinių prietaisų kūrimo bei taikymo srityse. Jo vardu pavadintas plazmos paviršinių bangų reiškinys lauko tranzistoriuje – Diakonovo-Shuro efektas. Prof. M. Shuras parašė per tūkstantį mokslinių straipsnių, yra keliasdešimties knygų autorius, bendraautoris ar redaktorius, taip pat per 50 patentų ir patentinių paraiškų autorius. Daugybe apdovanojimų įvertintas fizikas sakė, kad VU garbės daktaro vardas jam turi ypatingą reikšmę, nes liudija ilgą ir vaisingą bendradarbiavimą su lietuvių mokslininkais.

Pastaruoju laiku prof. M. Shuras gana dažnai, beveik kas dvejus metus, atvyksta į Lietuvą. Pirmą kartą lankėsi dar 1969 metais: dalyvavo mokslinėje konferencijoje Trakuose, kai dar dirbo A. Jofės fizikos ir technikos institute tuometiniame Leningrade, Rusijoje. Jau keturis dešimtmečius prof. M. Shuras gyvena JAV. Tačiau ir Vilnių prisimena dar nuo sovietinių laikų. Gali palyginti, kaip jis išgražėjo, tapo moderniu miestu . Prof. M. Shuras žavisi Vilniaus senamiesčiu ir ypač Šv. Onos bažnyčia. Lankėsi taip pat Kaune, Nidoje, Druskininkuose. Pasak mokslininko, kur tik buvo Lietuvoje – visur gražu ir žmonės atrodo laimingi.

Pažymėta žaliai

„Bendradarbiauti su lietuvių mokslininkais pradėjau dar praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį, – pasakojo prof. M. Shuras. – Trise su prof. Juru Požela ir prof. Michailu Levinshteinu parašėme 1973 metais išleistą monografiją „The Gunn effect“ („Gano efektas“). Šio efekto tyrimai tuo metu buvo labai aktualūs. Daug fizikų dirbo šioje srityje.“

1976 metais mokslininkui su šeima pavyko ištrūkti iš tuometinės Sovietų Sąjungos. Vienai dukrai buvo ketveri metai, kitai – tik aštuoni mėnesiai. 34 metų fizikui buvo leista emigruoti, bet atimta sovietinė pilietybė, todėl nebegalėjo lankytis Sovietų Sąjungoje iki pat jos žlugimo.

Tačiau 1989 metais, jau dirbdamas Minesotos universitete, prof. M. Shuras vėl susitiko su prof. J. Požela.

„Mano kabinete kabojo didžiulis gaublys. Prof. J. Požela paėmė žalią žymiklį ir nudažė Lietuvą žaliai raudona spalva pavaizduotoje Sovietų Sąjungoje. „Lietuva turi būti nepriklausoma“, – pasakė mano dideliam džiaugsmui. Buvo labai netikėta išgirsti tokius žodžius iš sovietų piliečio. Ir tai turėjo nutikti“, – apie Lietuvos nepriklausomybę kalbėjo prof. M. Shuras.

Dar anksčiau, 1985 metais, mokslininkas buvo nuvykęs į konferenciją Švedijoje. Ten dalyvavo keturi ar penki mokslininkai iš Sovietų Sąjungos ir gal dvidešimt buvusių sovietinių piliečių, kaip ir jis. Dauguma – iš JAV, taip pat iš Izraelio, Vokietijos. Prof. M. Shuras prisiminė, kad, atrodo, akademikas J. Požela pasakė sovietų kolegoms: „Juk tai kvaila. Pažįstame juos visus, būkime kartu.“

Vilniaus kryptis

„Kai Sovietų Sąjunga griuvo, atsirado bendradarbiavimo su Lietuva kryptis, – pasakojo mokslininkas. – Jau dirbau Renselerio politechnikos institute, kai apsilankė prof. Artūras Žukauskas ir pasiliko JAV vienus metus. Tada kartu parašėme knygą.“

A. Žukausko, M. Shuro ir Remigijaus Gaškos monografija „Introduction to Solid-State Lighting“ („Įvadas į kietakūnį apšvietimą“), išleista 2002 metais Niujorke, buvo pirmoji pasaulyje knyga šia tema. Monografija tapo parankine knyga daugeliui studentų ir mokslininkų Europoje ir JAV, o 2005 metais buvo išversta ir į kinų kalbą.

Vėliau į bendradarbiavimą įsitraukė ir daugiau VU mokslininkų: prof. Daumantas Čiplys, prof. Gintautas Tamulaitis, prof. Edmundas Kuokštis ir kiti, sukaupę didelę patirtį kietakūnių šviesos šaltinių, puslaidininkinių šviestukų, kūrimo ir taikymo srityje. Prof. M. Shuras minėjo ir VU absolventą prof. Saulių Marcinkevičių, KTH karališkojo technologijų instituto Švedijoje mokslininką. Su juo taip pat teko trumpai padirbėti.

Pirmaujant pasaulyje

„Esu fizikas. Man pasisekė, kad galėjau juo būti ir dirbti su protingais žmonėmis“, – apie sėkmingą karjerą JAV sakė prof. M. Shuras.

Mokslininkas pasakojo, kad dirba keliose skirtingose srityse. Viena jų – šviestukinių šviesos šaltinių taikymas. Daugelis Vilniaus vietų, kaip pastebėjo fizikas, jau yra apšviestos šviestukais. O tyrimai šioje srityje vyko dviem kryptimis. Pirmoji – ultravioletinės šviesos technologijų kūrimas. Jos gali būti labai plačiai taikomos: maistui apsaugoti, pavyzdžiui, kad ilgiau išsilaikytų vaisiai ir daržovės, vandeniui ir orui dezinfekuoti, kovoti su hospitalinėmis infekcijomis ligoninėse. Pasak prof. M. Shuro, JAV nuo jų kasmet miršta apie 100 tūkst. žmonių. Nors mastu vėžiui neprilygsta, vis tiek labai svarbu sustabdyti šias ligas.

Kitas šviestukų taikymas – kurti ypatingą apšvietimą. Šviestukai leidžia reguliuoti šviesos savybes. Pavyzdžiui, gaminti įvairios kokybės baltą šviesą, tinkamą skirtingam taikymui: medicinos srityje, auginant daržoves ar apšviečiant muziejų eksponatus tinkamiausia šviesa.

Dar viena prof. M. Shuro tyrimų sritis – ypač spartūs elektronikos prietaisai, kuriami plazminių bangų pagrindu. Tokie prietaisai sudaro sąlygas spartesniam duomenų perdavimui ir geresnei vaizdų kokybei.

Prof. M. Shuras su JAV gyvenančiu VU absolventu dr. R. Gaška dar 2000 metais kartu įkūrė aukštųjų technologijų bendrovę „Sensor Electronic Technology, Inc.“ Veiklą pradėjo kaip elektronikos prietaisų kompanija. Joje sukurti naujos kartos itin galingi tranzistoriai naudojami naujos kartos radarams ir ryšiams. Apie 2002 metus įsitraukė į dar vieną sritį – puslaidininkinių šviestukų gamybą. Sukūrė naują medžiagų technologiją ir pirmavo pasaulyje ultravioletinių šviestukų gamybos srityje.

Šiose srityse iki šiol bendradarbiauja ir su VU mokslininkais. Sukurta unikalių technologijų, leidžiančių, pavyzdžiui, auginti daržoves sumažinant nitratų kiekį jose, sukurti į žmogų orientuotą apšvietimą, padedantį geriau jaustis tamsiuoju metų laiku, arba šviestuvus, leidžiančius valdyti ne tik baltos spalvos tonus, bet ir kontroliuoti spalvų sodrinimą ar blukinimą. Bendradarbiauta ir su JAV kariškiais. Sukurti ultravioletiniai jutikliai biologiniam ginklui aptikti.

Visa šeima

Prof. M. Shuras nuo 1996 metų iki šiol dirba Renselerio politechnikos institute. Čia, Elektronikos menų fakultete, dėsto ir mokslininko žmona dr. Paulina Shur.

„Ieškojome vietos, kad galėtume dirbti kartu. Taip atsidūrėme Renselerio politechnikos institute. Maždaug 230 km nuo Niujorko, šalia Niujorko valstijos sostinės Olbanio“, – pasakojo prof. M. Shuras.

Viena mokslininko dukra, Luba Shur, yra teisininkė, juridinės kompanijos partnerė. Kita, Natasha Shur, tapo genetike.

Kaip sakė prof. M. Shuras, jo žmona dar Rusijoje apsigynė daktaro disertaciją. Darbo tema buvo prancūzų režisieriaus Alberto Lamorisse“o 1956 metų filmas „Raudonas balionas“, pelnęs „Oskarą“ ir daugybę kitų apdovanojimų. Apie šį režisierių dr. P. Shur parašė ir knygą. Kino kritikė JAV baigė dar vieną doktorantūrą. Diplominiam spektakliui pasirinko rusų dramaturgo Jevgenijaus Švarco pjesę „Šešėlis“. Dr. P. Shur išvertė ir pastatė keletą J. Švarco pjesių. 1993 metais, kai šeima gyveno dar Virdžinijos valstijoje, buvo įkūrusi savo teatrą „The Magic Mirror Theater“ („Stebuklingo veidrodžio teatras“). Jis gyvavo trejus metus. P. Shur režisavo daug spektaklių: statė Williamo Shakespere“o, Antono Čechovo, Haroldo Pinterio kūrybą. Ėmėsi net operos. Ir dabar dr. P. Shur yra įsitraukusi į kūrybą. Režisavo ne vieną filmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"