Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Lietuvos istorikei suteikta prestižinė premija

 
2012 10 25 14:13

2012 m. spalio 18 d. Magdeburge (Vokietija) šių metų Aikės fon Repgov premija (Eike-von-Repgow-Preis) įteikta Lietuvos istorikei, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei. Tai pirmasis šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, pripažinimas tarptautiniu mastu.

Magdeburgas viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo vienas žymiausių centrų Europoje, o dabar yra Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto sostinė. Saksų-Magdeburgo teisė, kurios istoriją ir sklaidą Vidurio Rytų Europoje jau šešiolika metų tyrinėja dr. J.Karpavičienė, yra plačiai žinomas miestų savivaldos raidos, teisės, socialinės ir kultūros istorijos fenomenas ne tik vokiečių žemėse, bet ir į rytus nuo jų.

Nuo XIII a. per penkis šimtmečius šią teisę, kuri sinonimiškai buvo vadinama ir vokiška teise, buvo gavę tūkstančiai miestų šiandieninėse Europos valstybėse – Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir kt. Nuo XIV a. pabaigos saksų-Magdeburgo teisė plito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: ji buvo suteikta Vilniui, vėliau Trakams, Brestui, Kaunui. Lietuva tapo šio miestų savivaldos reiškinio tiltu iš Europos į Rytus: Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją. Iki XVIII a. pabaigos ikimodernią savivaldą buvo gavę virš 250 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, 70 iš jų yra šiandieninėje Lietuvoje.

Aikės fon Repgov – XII a. pab.–XIII a. pr. gyvenęs vokiečių riteris, teisės rinkinio „Saksų veidrodis“ sudarytojas. Šis teisynas, vėliau išplėtotas ir patobulintas, buvo vienas iš saksų-Magdeburgo teisės šaltinių. Jis taikytas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savavaldžių miestų juridinėje praktikoje. Aikės fon Repgov vardu pavadinta premija nuo 1998 m. skiriama Vokietijos ir užsienio mokslininkams, kurių tyrimai prisideda prie Elbės regiono kultūros ir istorijos gilesnio pažinimo, Vidurio Vokietijos praeities ryšių su kitomis Europos dalimis atskleidimo. 1998–2010 m. ją yra gavę 10 profesorių iš Vokietijos, Lenkijos ir Vengrijos.

Sprendimą apie premijos skyrimą priima Magdeburgo miesto ir Oto fon Guerikės (Otto-von-Guericke) vardo universiteto bendra komisija. Magdeburgo senamiestyje esančioje Šv. Jono bažnyčioje įvykusios iškilmingos premijos įteikimo ceremonijoje lietuvių istorikė skaitė paskaitą „Saksų veidrodis ir Magdeburgo miesto teisė: istoriniai-kultūriniai ryšiai tarp vidurio Vokietijos ir Lietuvos“.

Premiją docentei dr. Jolantai Karpavičienei įteikė miesto vyriausias burmistras dr. Lutzas Trümperis ir minėtojo universiteto rektorius prof. dr. Jensas Strackeljanas.

Nacionalinio muziejaus "LDK Valdovų rūmai" informacija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"