TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos medikai – UNICEF ekspertai ir mokytojai Kirgizijoje

2016 01 21 10:40
UNICEF ekspertų komanda: prof. R. Kėvalas, V. Gurskis, T. Kondratas, S. Kostyliovienė, V. Maceikienė ir N. F. Woolfieldas. LSMU nuotrauka

Pasiekę pavyzdinių rezultatų Lietuvoje, mūsų šalies medikai pagalbos ranką tiesia kolegoms iš Kirgizijos Respublikos. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Kėvalo, kūdikių mirtingumo bei vaikų ir visuomenės sveikatingumo rodikliai daug ką pasako apie šalį, atskleidžia visuomenės brandą.

Kalbant apie kūdikių mirtingumo statistiką, Lietuvos medicina didžiuojasi pažangiais rezultatais. Gimstančio kūdikio gyvybės, jo ir gimdyvės sveikatos laidavimo prioritetą atspindi perinatalinės medicinos, neonatologijos ir akušerijos sritys. Šiuo metu Lietuvoje kūdikių mirtingumas siekia 3,9 1000-iui gimusių naujagimių, o Kirgizijos Respublikoje kūdikių mirtingumas Lietuvą lenkia net dešimčia kartų: 1000-iui gimusių kūdikių konstatuojamos 44 mirtys. Neramina šios šalies vaikų iki penkerių metų mirtingumo statistika. Ypač daug vaikų miršta jau pirmąją patekimo į ligoninę dieną. Apie 9 proc. mirčių sukelia nelaimingi atsitikimai, kurių didžioji dalis įvyksta vaikystėje. Statistika atskleidžia, kad Kirgizijos Respublikoje dalis vaikų hospitalizuojami dėl ūminės infekcijos ir karščiavimo, tačiau ligoninėje atlikti (arba neatlikti) veiksmai vaikams sukelia nuolatinius neurologinius pokyčius.

„Prieš pusantrų metų aplankiau keturias ligonines Kirgizijos Respublikos šiaurinėje dalyje ir keturias – pietinėje. Vizito tikslas – nustatyti problemas ir pasiūlyti sprendimą joms pašalinti“, – bendravimo su kolegomis iš Kirgizijos pradžią prisimena LSMU profesorius R. Kėvalas. Problemų identifikuota pakankamai daug – pradedant nuo skubios vaikų hospitalinės pagalbos trūkumų, stebėjimo ir transportavimo sistemos nebuvimo, skurdžios stacionarinės paslaugos iki protokolų, metodikų nebuvimo. akivaizdu, kad ne visi gyvybes gelbėjantys asmenys yra susipažinę su įranga, kuri yra būtina vaikams gaivinti, ir ne visi buvo anksčiau ja dirbę. Kolegoms iš Kirgizijos trūko žinių ir kvalifikacijos atlikti skubios pagalbos procedūras, todėl vienas svarbiausių prioritetų – skubios specializuotos pagalbos vaikams kursų įdiegimas šioje šalyje.

Kovojant su itin dideliu kūdikių ir vaikų mirtingumu, Kirgizijos Respublikoje įdiegti Amerikos širdies asociacijos mokymo kursai „Skubi specializuota pagalba vaikams“, kuriuos pravesti patikėta gydytojų profesionalų komandai iš Lietuvos. Du programos žingsniai žengti 2015-ųjų metų pabaigoje, kiti trys – 2016 metais. Lietuvių delegaciją sudarė keturi LSMU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos atstovai bei kolegė iš Respublikinės Panevėžio ligoninės. Visi Lietuvos specialistai yra Amerikos širdies asociacijos sertifikuoti instruktoriai.

Lietuvių delegaciją auditavo kolega iš Australijos, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas daktaras N. F. Woolfieldas, taip pat – tarptautinis UNICEF konsultantas, bei finansavo – UNICEF organizacija, remiama Japonijos Vyriausybės. Mokymų tikslas – pagerinti Kirgizijos Respublikos gydytojų, dirbančių su sunkiai sergančiais ir kritinės būklės mažaisiais pacientais gebėjimų valdymą, suteikti jiems svarbius gaivinimo ir skubios specializuotos pagalbos pagrindus ir parodyti, kokių specialių priemonių būtina imtis, kad būtų pagerinti tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai rezultatai. Dar prieš tarptautinę mokymo programą buvo vykdomi kruopštūs parengiamieji darbai, įkurta mokymo bazė Kirgizijos sostinės Biškeko Nacionaliniame kvalifikacijos kėlimo institute, derinamas reikalingos medicininės mokymo įrangos įsigijimas. „Mūsų komandos tikslas – ne tik pravesti kursus kolegoms, bet ir parengti vietos instruktorius, kurie galės tęsti sėkmingą mokymą ateityje“, – pastebėjo profesorius R. Kėvalas, Kirgizijos Respublikoje vykusių mokymų vadovas, atsakingas už šios programos įgyvendinimą. Pasak profesoriaus, tik nuolatos besitęsiantis ir nenutrūkstamas mokymo ir mokymosi procesas gali duoti tobulų rezultatų.

Lietuvių gydytojų delegacijai teko išlaikyti egzaminus, kad galėtų atstovauti kaip UNICEF ekspertai, taip pat – laimėti tarptautinį konkursą. Kaip pastebi profesorius, konkursą galėjo laimėti bet kurios šalies tarptautiniai ekspertai, bet lietuviams puikiai pavyko įrodyti savo medicininius gebėjimus ir kompetencijas.

Kirgizijos Respublikoje buvo apmokytos dvi skirtingos asmenų grupės. Viena jų buvo iš šiaurinės šalies dalies, kita – iš pietinės. Kiekvienas kursas truko po dvi dienas. Kurso metu buvo vedamos paskaitos, parodyta demonstracijų, pravesti mokymo scenarijai. Kirgizijos Respublikos gydytojai turėjo mokytis dirbti komandoje – tai, ko dažniausiai prireikia gaivinimo metu. Kurso turinys pagrįstas bet kokio amžiaus vaiko gaivinimo pagrindu. Pagrindinis dėmesys sutelktas į oro cirkuliavimo kvėpavimo takais sutrikimus. Pradinė pagrindinė (bazinė) reanimacija – tai veiksmai, kurių reikia imtis, radus nesąmoningą vaiką, kai reikia pasirūpinti kvėpavimu ir kvėpavimo takais. Vėliau pereita prie tolesnių gaivinimo veiksmų mokymosi, pacientui jau esant ligoninėje: intubacijos būtinybės įvertinimo, pulso įvertinimo, specifinio anomalaus širdies ritmo atpažinimo, šoko būtinybės, širdies ir plaučių reanimacijos atlikimo, gaivinimo metu vartojamų vaistų parinkimo ir kt. Šių mokymų metų buvo pabrėžiamas komandinis darbas, kalbėta apie naudojamus intraveninius skysčius, jų tūrį, intraveninio skysčio palaikymo greitį ir kt.

Gyvybes saugantis kursas sulaukė puikių įvertinimų tiek iš Kirgizijos Respublikos, tiek iš UNICEF organizacijos bei Japonijos Vyriausybės. „Instruktoriai iš Lietuvos buvo vieni geriausių ir profesionaliausių, su kokiais man yra tekę dirbti. Jų gebėjimas dirbti su tokiomis skirtingomis grupėmis buvo neįkainojamas“, – savo ataskaitoje rašo visą programos laiką lietuvius stebėjęs daktaras N. F. Woolfieldas. Pasak jo, tai buvo puiki programa, duosianti džiugių vaisių. Tikėtina, kad šioje šalyje dėl šios programos gali pasikeisti kai kurie pagrindiniai medicinos mokymo metodai.

„Nors dirbome beveik po dvylika valandų ir teko gerokai pervargti, tačiau grįžome su milžinišku emocijų pozityvumu“, – pripažįsta profesorius R. Kėvalas. Kolegos iš Kirgizijos Respublikos pasirodė esantys labai motyvuoti, norintys mokytis ir puikiai priimantys žinias. „Nuoširdžiai tikiu, kad kartu dirbdami pasieksime aukštų rezultatų ir labai sumažinsime kūdikių bei vaikų mirtingumą šioje šalyje, tai padarėme ir Lietuvoje“, – šviesias viltis ateičiai dėlioja profesorius, žodžius pagrįsdamas savo komandos darbais ir laimėjimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"