TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos miestų Babilone vyrauja blaivus požiūris

2011 04 13 0:00
Tomo Lukšio nuotrauka

Lietuvių kalba, kaip rodo naujausi Lietuvos miestų tyrimo duomenys, akivaizdžiai įsitvirtinusi visose viešojo gyvenimo srityse, tačiau žmonės supranta ir anglų kalbos bei apskritai daugiakalbystės vertę.

Vilniaus universiteto (VU) Lituanistinių studijų katedros docentė dr. Meilutė Ramonienė įsitikinusi, kad miestų kalbų tyrimai įdomūs ir naudingi ne tik kalbininkams. Visuomenei jie gali parodyti tikrąją padėtį, kurios pagrindu vertėtų kurti valstybės kalbų politiką. Kai ji formuojama nežinant, kokia yra tikroji padėtis, labai neaišku, ar iš viso pavyks ją įgyvendinti.

"Kalbinis elgesys nepriklauso nuo kalbininkų ar politikų, - pabrėžė mokslininkė. - Žmonės patys kuria kalbą, patys ją taiko ir nebūtinai žiūri į tuos, kurie moko, kaip reikia ar nereikia daryti."

Miestuose - kitaip

Lietuvoje, 2001 metų surašymo duomenimis, miestuose gyveno beveik 70 proc. visų gyventojų, tačiau nelabai buvo žinoma, kaip juose žmonės kalba, ką mano apie kalbą, ką pasirenka. Kalbos vartojimo tyrimų, kaip iš tikrųjų mokamos ir vartojamos kalbos, kokios yra kalbinės nuostatos, atlikta palyginti nedaug, nes tokie sociolingvistiniai darbai anksčiau, ypač sovietmečiu, nebuvo populiarūs. Pagaliau ir mūsų lituanistinė ar istorinės kalbotyros tradicija, pasak doc. M.Ramonienės, buvo tirti labiau kalbos sandarą, kalbą, kaip ženklų sistemą, idealizuotą, atitrauktą nuo vartotojo. Dabartiniai kalbų vartojimo tyrimai priskiriami Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančios taikomosios kalbotyros mokslo darbams.

Kitas dalykas - mūsų dienomis įvykęs virsmas, kai daugiau negu pusė pasaulio žmonių ėmė gyventi miestuose. Kaimuose yra uždaros bendruomenės, žmonės vieni kitus pažįsta, labiau prisitaiko vieni prie kitų kalbėsenos. Miestiečiai kasdien daugiau bendrauja ar susitinka su nepažįstamais, niekada nematytais žmonėmis nei su artimiausiais ir tais, kuriuos pažįsta, žino. Bendravimas kitokio pobūdžio aplinkybėmis veikia ir kalbinę elgseną. Pastebima, kad miestuose žmonės bendrauja kitaip, todėl visuose žemynuose miestiečių kalbinis elgesys aktyviai tiriamas.

Lietuvių, rusų, anglų

Įgyvendinant projektą "Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose" visose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valstybinėse mokyklose buvo atlikta didžiulė apklausa. Beveik 24 tūkst. antrokų, trečiokų ir ketvirtokų moksleivių atsakė į klausimus apie kalbas, kurias vartoja namie. Iš viso paminėtos net 37 kalbos. Dažniausiai - lietuvių ir rusų. Trečia populiariausia būtų anglų kalba.

"Dažnai girdime ir kartais patys manome, kad lietuvių kalbai didelę žalą daro į įvairias sritis ateinanti anglų kalba. Tyrimas aiškiai parodė vyraujančias lietuvių kalbos pozicijas, - sakė projekto vadovė. - Taip pat ir tautinių mažumų, pavyzdžiui, rusų ar lenkų, bendruomenėse pabrėžiamas lietuvių kalbos prestižas ir svarba. Ji nurodoma kaip reikalingiausia."

Kita vertus, klausiami, kuri kalba yra prestižiškiausia pasaulio kalbų kontekste, daugelis respondentų nurodė anglų kalbą. Tiek aukštesnio, tiek menkesnio išsilavinimo žmonės nori, kad jų vaikai mokytųsi ir mokėtų anglų kalbą, nes mato, kad ji atveria daugiau galimybių, ją mokantis žmogus gali daugiau pasiekti.

Tyrimo duomenimis, anglų kalba reikalinga, ją labiau moka ir vartoja, pirmiausia, žinoma, jaunesni, aukštesnio socialinio sluoksnio, didesnes pajamas gaunantys ir geresnį išsilavinimą turintys žmonės.

Kalbų mokėjimą, apskritai daugiakalbystę labai teigiamai vertina visos tautinės grupės. Kaip kur kas mažiau mokanti ir vartojanti anglų kalbą negu, pavyzdžiui, lietuviai, rusai ar kitų tautybių žmonės, išsiskyrė lenkų bendruomenė. Tik labai nedidelė išsilavinusio lenkų jaunimo dalis sakė, kad moka ir kalba angliškai.

Lietuvos gyventojų viena labiausiai mokamų, be gimtosios kalbos, yra rusų kalba. Ją daug kas dar prisimena iš sovietmečio. Nors jauni žmonės dažnai rusiškai nebemoka, rusų kalba yra antroji pagal vartojimo dažnumą Lietuvoje po lietuvių kalbos. Žmonės žiūri televiziją, klauso radijo, skaito ar pasako ką nors rusiškai.

Žinoma, rusų kalba iš mūsų kalbinio repertuaro, pasak mokslininkės, traukiasi, bet vis dar yra labai populiari ne tik tarp rusakalbių. Ją ir lietuviai gana plačiai vartoja įvairiose srityse, net ir darbo aplinkoje. Mažiau, žinoma, Kaune. Šis miestas lietuviškumu išsiskiria iš kitų didžiausių Lietuvos miestų. Kaune net ir nelietuviai dažniau vartoja lietuvių kalbą negu Vilniuje ar Klaipėdoje.

Politikai ir žmonės

Tyrimas atskleidė labai teigiamas Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės nuostatas dėl lenkų kalbos. Nors ne visi Vilniaus lenkai ją moka, kai kurie yra rusakalbiai, daugelis sakė, kad lenkų kalba yra gražiausia, pabrėžė ne tik kalbos grožį, bet ir ryšį su tautiniu tapatumu.

Tyrimo duomenimis, lenkų kalbą moka, nebūtinai skaityti ir rašyti, bet gali lenkiškai suprasti, taip pat ir kitų tautybių žmonės. Tokių daugiausia Vilniuje ir kur kas mažiau Kaune ar Klaipėdoje.

Klausiami, pavyzdžiui, kuri kalba, respondentų manymu, geriausiai tinka, tarkim, verslui, mokslui, viešajai vartosenai, viešiesiems užrašams, tik palyginti nedidelis procentas lenkų sakė, kad jiems reikia lenkų kalbos.

"Politikai mėgsta kartais garsiai šaukti, o žmonės supranta, kad lietuvių kalba turi būti pirmiausia. Taip mano ir lenkai. Tokių politinių šauksmų, kurie kartais pasigirsta iš tikrųjų be jokių argumentų, nepatvirtino ir mūsų tyrimas, - sakė doc. M.Ramonienė. - Jo duomenys taip pat nerodo, kad žmonės jaustųsi diskriminuojami, pavyzdžiui, dėl kalbos, kalbinio elgesio."

Į klausimus, ar yra patyrę kokių nors sunkumų dėl kurios nors kalbos nemokėjimo, gal buvo nepriimti į darbą ar trūko kurios nors kalbos žinių, 56 proc. respondentų atsakė, kad jokių problemų šiuo požiūriu neturėjo, 32 proc. patikino, kad tiesiog nebuvo tokių aplinkybių, ir 12 proc. pripažino patyrę sunkumų. Daugiausia jų būta dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Kai kurie sakė, kad turėjo problemų dėl anglų kalbos, ir buvo nesmagu, kai reikėjo prašyti kolegų pagalbos.

"Galėtume sakyti, kad kai kuriems žmonėms, priklausantiems tautinių mažumų grupėms, trūksta lietuvių kalbos kompetencijos, kad galėtų gerai jaustis, pavyzdžiui, darbo aplinkoje. Būna nesmagu, nejauku, jeigu trūksta ir anglų kalbos kompetencijos. Tačiau bet kuriuo atveju dėl to respondentai nepatyrė jokios diskriminacijos, - pabrėžė tyrėja. - Apskritai daugeliu atvejų pasireiškė labai pozityvios nuostatos."

Pavyzdžiui, į klausimyną buvo įtrauktas klausimas, adresuotas respondentams, kurie sakė, kad yra nelietuviai ir jų gimtoji kalba nėra lietuvių, ar jie kalbėdami lietuviškai jaučia, kad turi akcentą. Tų, kurie sakė, kad lietuviškai kalba su akcentu, dar buvo klausta, ar yra patyrę dėl to kokių nors sunkumų. Daugelis patvirtino, kad jokių problemų nėra buvę.

"Kalbų politikos kūrėjams tikrai būtų naudinga susipažinti su tyrimo rezultatais. Tikiuosi, kad dauguma tų, kurie yra įtakingi šioje srityje, bent jau peržiūrės išvadas, - sakė projekto vadovė. - Galėtų būti pravartu ir kitiems politikams, nes labai dažnai nesiremiant jokiais konkrečiais duomenimis, skelbiama savo nuomonė vos ne kaip pagrįsta moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui, kad ir dėl anglų kalbos, kad ji užgoš lietuvių kalbą. Visiškai aišku, kad daugiakalbystė žmonių yra vertinama, ir jokios grėsmės, kad anglų kalba išstumtų lietuvių kalbą, iš tyrimo duomenų nematyti."

Norėdami geriau atskleisti kalbų vartojimą ir kalbines nuostatas švietimo erdvėje, tyrėjai į klausimyną įtraukė hipotetinį pasirinkimą, į kokią mokyklą, vienakalbę ar dvikalbę, respondentai norėtų leisti savo vaikus. Nustebino, kad maždaug pusė respondentų atsakė, kad rinktųsi dvikalbę mokyklą, ir dažniausiai tokią, kurioje būtų mokoma lietuvių ir anglų kalbomis.

"Vadinasi, nesame tokie provincialai, kaip kartais atrodo, kad pasaulis nerūpi ir tik patys sau įdomūs žmonės, - sakė doc. M.Ramonienė. - Lietuvos žmonės, visos tautinės grupės, vertina lietuvių kalbą, tačiau gerai supranta ir kitų kalbų vertę. Toks blaivus žmonių požiūris - labai ryškus mūsų tyrimo rezultatas."

SMS žemaitiškai

Surinkus duomenis apie trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojų kalbinį elgesį, reikėjo žengti toliau. Pernai pradėtas projektas "Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis" ir jau atlikta visų Lietuvos miestų ir miestelių apklausa. Išnagrinėti jos duomenys bus pateikiami vaizdžiu būdu - žemėlapiais parodant kalbų ir tarmių vartojimą.

"Labai gaila, kad šiam projektui gavome tik trečdalį prašytų lėšų. Neturėdami kitos išeities, sumažinome klausimyną dviem trečdaliais klausimų, pateiktų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per pirmąjį projektą, - pasakojo M.Ramonienė. - Be to, turėsime labai mažą žmonių imtį, todėl duomenys bus labiau reprezentatyvūs savivaldybėmis, o ne žvelgiant į vieną miestą ar miestelį, nes kiekviename apklausėme tik po keliasdešimt respondentų, atrinktų pagal keliapakopę atsitiktinę atranką. Svarbiausia, kad bus sukurtas modelis. Kai kada nors kas nors gaus didesnį finansavimą, galės apklausti didesnes respondentų imtis."

Mokslininkai nori parengti metodologinį kalbinio elgesio ir kalbinių nuostatų tyrimo modelį, kuris galėtų būti tam tikras pagrindas daryti reguliarius tyrimus. Dėl spartėjančios urbanizacijos ir globalizacijos kintant mūsų gyvenimui, labai greitai keičiasi ir kalbinė padėtis. Nuoseklus metodologinis modelis leistų nuolat fiksuoti, kokie pokyčiai vyksta, atlikti pirminiai tyrimai - lyginti su ankstesne padėtimi.

Tęstinis projektas apima visą vadinamąjį kalbinį repertuarą, t.y. visas Lietuvos miestuose ir miesteliuose vartojamas kalbas bei kalbines atmainas. Pasak projekto vadovės, dar prieš kelis dešimtmečius kai kurie kalbininkai nuogąstavo, kad tarmės niveliuojasi ir greitai išnyks. Akivaizdu, kad jos neišnyko, nors, kaip ir visos gyvos kalbos ar kalbinės atmainos, tarmės keičiasi. Tik mirusios kalbos nesikeičia. Žmonių nusiteikimas dėl tarmių ar kai kurių kalbų (pavyzdžiui, Lietuvos lenkų vartojama lenkų kalba skiriasi nuo Lenkijos lenkų ar Lietuvos rusų - nuo rusų kalbos Rusijoje), ką mano apie tas kalbines atmainas, kartais gali parodyti ir jų gyvybingumą.

Tyrimo duomenimis, net ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose tarmės kartais vartojamos, nes dar dauguma miestiečių yra atvažiavę iš rajonų, kaimų. Jie tarmiškai bendrauja su savo artimaisiais ar žmonėmis iš tos pačios aplinkos. Toks kalbinis elgesys, kaip sakė mokslininkė, įprastas, nes tarmės yra labiau namų konteksto kalbinė atmaina. Nerimą kelia tai, kad nemažai respondentų abejojo, ar verta mokyti tarmių jaunimą, nes jos vis tiek labiau susijusios su kaimo žmonėmis.

"Žinoma, buvo galima tikėtis tokios išvados, tačiau ji labiausiai nuliūdino, nes rodo, kad tarmės nėra vertinamos, - apgailestavo tyrėja. - Nors dažnai žmonės pabrėžia, kad jiems labai svarbu tarmė, ši kalbinė atmaina vis dėlto neretai siejama su menkesniu išsilavinimu, kaimu, prastesne socialine padėtimi. Tokios sąsajos verčia susimąstyti ir galvoti apie kalbinės tolerancijos, kalbinio sąmoningumo ugdymą, nes tarmė nėra nė kiek menkesnė už bendrinę kalbą. Ji yra regioninio mentaliteto, regioninės kultūros išraiška ir labai svarbi mūsų tapatybei. Jei jauniems žmonėms tarmės atrodo nevertingos, galima prognozuoti jų mirtį."

Mažesniuose miesteliuose tarmių padėtis gana skirtinga. Kaip parodė Žemaitijoje praėjusią vasarą surengta ekspedicija, miesteliuose, kurie yra arčiau kurorto ar didesnio miesto, pavyzdžiui, Kretingoje, nuostatos dėl žemaičių tarmės yra kur kas prastesnės nei, tarkim, Salantuose. Šiame miestelyje įvairių socialinių sluoksnių žmonės sakė, kad jiems labai svarbu išlaikyti ir perduoti vaikams žemaitišką tapatumą. Tarmė čia tvirtai laikosi ir net SMS žinutes vaikai rašo žemaitiškai, norėdami pabrėžti grupinį savitumą.

Nežinoma žemė

2007-2009 metais įgyvendinto mokslo tiriamojo projekto "Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose" pagrindu šiemet išleista kolektyvinė monografija "Miestai ir kalbos". Greitai turėtų pasirodyti ir VU docentės M.Ramonienės kartu su Tilburgo universiteto (Nyderlandai) profesoriumi Guusu Extra parašyta knyga anglų kalba "Multilingualism in Lithuanian Cities. Languages at home and school in Vilnius, Kaunas, Klaipėda" ("Daugiakalbystė Lietuvos miestuose. Kalbos namie ir mokyklose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje"). Angliškas leidinys, kaip pabrėžė užsienio valstybių recenzentai, leis matyti visai kitokį Europos kontekstą, nes kol kas rytinė Europos dalis tebėra nežinoma žemė kalbinės elgsenos, žmonių tapatybės, sąsajų su kitomis vartojamomis kalbomis požiūriu.

Tilburgo universiteto profesorius G.Extra vadovavo "Daugiakalbių miestų projektui" Europoje. Pirmiausia tyrimai buvo atlikti Geteborge, Hamburge, Hagoje, Briuselyje, Lione, Madride. Ne per seniausiai jie baigti ir Dubline, Madride, Sienoje. Norėta panašius tyrimus atlikti visose Baltijos valstybių sostinėse. Estai jį pradėjo, tačiau laikėsi ne visai tos pačios metodologijos. Latviai kol kas nedarė nieko. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų bei Lietuvių kalbos instituto mokslininkai ištyrė tris didžiausius Lietuvos miestus.

Pasak doc. M.Ramonienės, dalyvavusios jau ne vienoje tarptautinėje konferencijoje, kai buvo pradėtas tęstinis Lietuvos miestų projektas, užsienyje šiais tyrimais labai domimasi. Vertėtų daugiau rašyti, propaguoti, kas daroma, kad būtų galima įsiterpti ir į pasaulinį sociolingvistikos tyrimų kontekstą. Neseniai mokslininkė skaitė pranešimą prestižiniame sociolingvistikos simpoziume Southamptone Didžiojoje Britanijoje. Kalbininkės pranešimas apie Lietuvos miestų ir miestelių kalbų tyrimus priimtas ir į pasaulinės taikomosios kalbotyros asociacijos AILA kongresą, šią vasarą rengiamą Pekino užsienio studijų universitete Kinijoje.

Trumpai

M.Ramonienė VU Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, klasikinės filologijos specializaciją. 1987 metais apgynė filologijos daktaro (baltų kalbos) laipsnį. Nuo 1990 metų - VU Lituanistinių studijų katedros docentė, 1990-1995 metais ir 1999-2010 metais buvo šios katedros vedėja. Dirbo Helsinkio universitete, skaitė paskaitas Tartu, Helsinkio, Ciuricho, Bazelio, Sietlo, Vašingtono universitetuose, stažavo Oslo, Krokuvos, Tartu, Bazelio universitetuose. Mokslinių interesų sritys - taikomoji kalbotyra, sociolingvistika, lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas, lietuvių onomastika. Mokslininkė yra kelių lietuvių kalbos kaip svetimosios vadovėlių (tarp jų - ir išleistų Londone bei Niujorke), praktinės lietuvių kalbos gramatikos, kitų lietuvių kalbos kaip svetimosios mokomųjų knygų, daugelio mokslo straipsnių, publikuotų Lietuvoje ir užsienyje, autorė bei bendraautorė, tarptautinių ir Lietuvos mokslo bei švietimo projektų vadovė ir dalyvė. 2006 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"