TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos mokslininkai mutantų nebijo

2007 03 02 0:00
Lietuviškų rapsų plotus kitą vasarą greičiausiai papildys genetiškai modifikuoti rapsai.

Greičiausiai jau šį pavasarį Klaipėdos rajone, prie Grikštaičių ir Samališkių kaimų, bus pasėta genetiškai pakeistų augalų - vasarinių rapsų

Vakar Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetas balsų dauguma nusprendė leisti pradėti bandymus su genetiškai pakeistais augalais.

Iš trylikos balsuojant dalyvavusių komiteto narių šiam leidimui pasipriešino tik du - Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento kokybės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Vingrienė ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė.

Komitetui pirmininkaujantis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis LŽ sakė, kad minėtas sprendimas - tik rekomendacinis. "Aplinkos ministerija dabar derina šį klausimą su kitomis žinybomis ir maždaug per mėnesį priims galutinį sprendimą", - teigė jis.

Skeptikai nuogąstauja

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) - nauja verslininkų ir jiems talkinančių mokslininkų mada, kurios baiminasi daug eilinių žmonių. GMO sukuriami įterpiant naują geną. Dėl to augalai ar gyvūnai įgyja naujų savybių. Tarkime, įterpus į augalą bakterijos geną, augalas tampa atsparus kenkėjams. Genetikos bandymais siekiama didinti derlingumą, kitokią organizmų naudą, ekonominį pelną iš jų.

Kadangi svetimi genai ne visada veikia taip, kaip tikimasi, skeptikų nuomone, GMO yra pragaištingi vartotojų sveikatai: sukelia alergiją, atsparumą antibiotikams, kenkia biologinei įvairovei gamtoje.

Atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais rapsais Lietuvoje paprašė Vokietijos bendrovė BASF. Šiems darbams ji pasirinko Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialą, nes jo mokslininkai turi nemažai patirties tirdami žemės ūkio augalus.

"Genetiškai pakeisti rapsai būtų pasėti dviejuose sklypuose, kurių kiekvienas - 180 kvadratinių metrų ploto. Įprastiniai rapsai augtų už 800 metrų", - pasakojo filialo direktorius Stasys Bernotas.

Naujuosius rapsus mokslininkai tirtų ketverius metus. Pasak posėdyje dalyvavusio BASF atstovo Andreaso Heiso, daugumą darbų atliktų lietuvių mokslininkai, prižiūrimi kolegų švedų, mat analogiški rapsai jau tyrinėjami Švedijoje. Iš ten būtų atgabenta ir speciali technika. Derlius - rapsų sėklos - būtų vežamos tirti į BASF laboratoriją Vokietijoje.

Genas - iš dumblių

"Norime įsitikinti, kaip šie genetiškai modifikuoti augalai auga Lietuvos sąlygomis", - aiškino Heisas. Jis tikino, kad lietuviams neverta bijoti naujųjų rapsų: esą juose pakeista tik aliejaus sudėtis - jis papildytas polinesočiosiomis rūgštimis, kurios teigiamai veikia žmonių sveikatą.

"Daugelis vaistinėse ieškome žuvų taukų, kuriuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3. Jos stiprina nervus, gerina regėjimą ir t. t. Žuvys šių medžiagų sukaupia, nes minta jų turinčiais jūrų dumbliais. Todėl ir perkėlėme dumblių geną į rapsą", - aiškino Vokietijos bendrovės atstovas.

Pasak jo, šis bandymas nereiškia, kad jau kitais metais tokie rapsai bus auginami masiškai, esą tai įmanoma ne anksčiau kaip po 5-10 metų, nes prieš tai rapsus dar kartą tirtų kiekvienoje šalyje. "Šis bandymas yra ne komercinis, o mokslinis", - pabrėžė svečias.

Bitininkus nuramino

ŽŪM Žemės ūkio ir maisto departamento Kokybės skyriaus vyresnioji specialistė Vingrienė pranešė, kad ši institucija gavo šalies Bitininkų sąjungos raštą, kuriame reiškiamas protestas prieš būsimus bandymus su rapsais.

"Bitininkai nuogąstauja, kad lankydamos šių rapsų žiedus bitės gali susirgti, be to, išplatins žiedadulkes kituose plotuose", - kalbėjo specialistė.

Tačiau posėdyje dalyvavę mokslininkai, ypač Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius Vytautas Rančelis, karštai pritarė vokiečių norui tirti mūsų šalyje naujuosius rapsus. "Bitėms šie rapsai bus net naudingi", - pranašavo Rančelis.

Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros vedėjas Antanas Paulauskas džiaugėsi, kad pagaliau atsirado proga lietuviams mokslininkams patiems įsitikinti, kas yra GMO - baubas ar panacėja.

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovės Gadliauskienės pastaba, kad vokiečių noras tirti Lietuvoje GMO primena danų siekimą pristatyti mūsų šalyje kiaulių fermų, mokslininkams sukėlė juoką. "Automobiliu galima užmušti žmogų. Tai gal uždrauskim ir automobilius?" - klausė vienas mokslo atstovų.

Parduotuvėse - jau gausu

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis priminė, kad Lietuvoje GMO - jau ne naujiena: iš kitų šalių įvežama jų turinčių pašarų ir jais šeriami galvijai, GMO yra kai kuriuose maisto produktuose, kurių gausu parduotuvėse.

"Europos Sąjunga leido ūkininkams auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, rapsus. GMO tiria daug šalių, tarp jų mūsų kaimynės - Lenkija, Baltarusija, Rusija. Tad ar verta mums užsitrenkti duris?" - klausė Lygis.

Jo nuomone, geriau leisti bandymus, juos atidžiai stebėti ir kontroliuoti, negu drausti - tada jie būtų atliekami pogrindyje, o tai dar pavojingiau. "Jei mūsų mokslininkai įsitikins, kad bandymai neperspektyvūs ar net kelia grėsmę aplinkai, Aplinkos ministerija šiuos darbus tuoj pat sustabdys", - tikino Lygis.

Kitą mėnesį gamtos sergėtojai svarstys, ar leisti atlikti panašius bandymus su modifikuotais kukurūzais Dotnuvoje. Tokį pageidavimą pareiškė JAV bendrovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"