TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos mokslininkai: „Taivano mokslininkai – idealūs bendradarbiavimo partneriai“

2014 01 15 11:23
Juozas Vidas Gražulevičius su kolegomis iš nacionalinio Taivano universiteto KTU archyvo nuotraukos

„Mažų šalių tyrėjams be tarptautinio bendradarbiavimo bent kiek geresnių rezultatų pasiekti neįmanoma“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas profesorius Juozas Vidas Gražulevičius. Bendrus produktus mokslininko vadovaujama komanda kuria net ir su tokiomis tolimomis šalimis kaip Taivanas.

Mokslininkai, bendradarbiaujantys su Taivanu teigia, kad esame panašūs ne tik mokslo tyrimų interesais, bet ir kultūriškai. Azijos tigru dėl staigaus ekonomikos šuolio vadinamos šalies sugretinimas su Lietuva stebina. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.

Neseniai Taivano nacionaliniame Tsing Hua universitete paskaitas skaitęs KTU Marketingo katedros profesorius Rimantas Gatautis mano, kad ir Taivanas, ir Lietuva vakariečiams yra vartai į kitas rinkas. „Pavyzdžiui, apsukresnės amerikiečių kompanijos, norėdamos patekti į Kinijos rinką, pirmiau užmezga santykius su Taivanu. Juk tai – ta pati Kinija, tik ne socialistinė, o kapitalistinė“, – teigia profesorius. Jo nuomone, Lietuva padeda vakarų valstybėms pasiekti buvusių sovietinių šalių rinkas: Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją.

Rytų šalių mokslininkai net ir miega laboratorijose

Lietuvos ir egzotiškos Tolimosios Azijos šalies mokslininkus vienija ir bendri moksliniai interesai. „Vykdome tyrimus, susijusius su organine elektronika, kurioje Taivano mokslininkai yra vieni iš pasaulinių lyderių“, – teigia J.V.Gražulevičius. Mokslininkas prisimena, kad bendradarbiavimas prasidėjo nuo jo laiško žinomam organinės elektronikos specialistui iš nacionalinio Taivano universiteto. „Profesorius ne tik sutiko dalyvauti bendrame Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslinių tyrimų projekte, bet ir atsiuntė beveik visiškai parengtą keliolikos puslapių paraišką“, – prisimena KTU mokslininkas. Panaudojant prof. J.Gražulevičiaus vadovaujamos komandos sukurtas medžiagas, Nacionalinio Taivano universiteto laboratorijose buvo sukurtas fosforecuojantis organininis šviesos diodas. Jie naudojami apšvietimui bei televizorių ir kitokių vaizduoklių ekranams gaminti. Bendradarbiavimas išsiplėtė iki keleto bendrų projektų, jų rezultatai pritaikomi realiuose prietaisuose, spausdinami prestižiniuose leidiniuose, tokiuose, kaip mokslo žurnalas „Advanced Materials“.

Taivano mokslininkai yra idealūs bendradarbiavimo partneriai, ypač elektronikos, kuri šioje šalyje labai aukšto lygio, srityje. Dauguma Taivano universitetų dėstytojų yra įgiję išsilavinimą geriausiuose JAV arba Vakarų Europos universitetuose, tad mokslo ir studijų lygis toje šalyje labai aukštas. „Nepamirškime ir to, kad jie dar ir labai darbštūs – net valgo ir miega laboratorijose, o ką bekalbėti apie savaitgaliais organizuojamus mokslo grupių seminarus“, – pagyrų tolimiesiems kolegoms negaili KTU chemijos profesorius.

Prof. Rimantą Gatautį Tsing Hua universitetas priėmė ypač draugiškai.

Lietuvių studentai klausinėja mažiau

Taivano ir Lietuvos mokslininkai atranda bendrą kalbą, o kaip yra su studentais? Kokie iššūkiai lauktų jų, nusprendusių lankyti paskaitas kuriame nors Taivano universitete? Pirmiausia, kultūrinė įvairovė. „Dar niekada neteko skaityti paskaitų tokiai „margai“ auditorijai. Mano paskaitoje sėdėjo tik trys-keturi taivaniečiai. Visi kiti studentai buvo iš Mongolijos, Kinijos, Afrikos, Pietų Amerikos“, – pasakoja R.Gatautis.

Kitas aiškus skirtumas tarp Taivano ir Lietuvos universitetų studentų yra tas, kad taivaniečiai klausia daug daugiau klausimų. „Pas mus po paskaitos paprastai niekas neturi klausimų. Ten į juos atsakinėjau gerą valandą – kone kiekvienas studentas turėjo, ko paklausti“, – teigia paskaitą apie socialinės žiniasklaidos panaudojimą marketinge Taivano Tsing Hua universitete skaitęs profesorius. Tarptautinė patirtis, ypač bendraujant su tokios tolimos kultūros atstovais, labai praturtina.

Globaliame pasaulyje atstumai neegzistuoja

„Mažų šalių tyrėjams, dirbantiems tiksliųjų, ypač eksperimentinių mokslų srityse, bent kiek geresnių rezultatų be tarptautinio bendradarbiavimo pasiekti tiesiog neįmanoma. Tačiau globalaus pasaulio sąlygomis, esant šiuolaikinėms susisiekimo galimybėms, atstumai beveik nevaidina jokio vaidmens“, –įsitikinęs J.V.Gražulevičius.

Mokslininko vadovaujama Polimerų chemijos ir technologijos katedra tarptautiškumu nenusileidžia Tsing Hua universiteto auditorijoms – iš 9 joje dirbančių podoktorantūrinių tyrėjų, net 7 yra užsieniečiai (iš Prancūzijos, Indijos, Tadžikistano, Ukrainos ir Baltarusijos). Šiuo metu katedra vykdo šešis tarptautinius mokslo projektus. „Neseniai mūsų katedroje viešėjo ir nacionalinio Tsing Hua universiteto atstovai, domėjosi mūsų vykdomais projektais. Panašu, kad atsiveria tikrai geros perspektyvos bendradarbiauti su šio universiteto optoelektroninių prietaisų kūrėjais bei medžiagotyrininkais“, – džiaugiasi KTU chemijos profesorius J.V.Gražulevičius.

Žalia šviesa uždegta, ar prasidės eismas?

„Bendradarbiavimas stovi ant konkrečių žmonių pečių, – šypsosi R.Gatautis, džiaugdamasis, jog pavyksta rasti projektų, dominančių abiejų šalių mokslininkus, – tikrai pateiksime bendrą paraišką apie socialinių tinklų pritaikymą skirtingoms kultūroms, matau perspektyvą bendradarbiauti ir dar dviejuose vadybą ir technologijas vienijančiuose mokslo tyrimuose.“

Kauno technologijos universitetas turi savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo sutartį net su dviem Taivano universitetais – nacionaliniu Taivano ir nacionaliniu Tsing Hua universitetu. Tad bendriems moksliniams tyrimams, dėstytojų ir studentų mainams, jungtinėms doktorantūros programoms uždegta žalia šviesa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"