TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lietuvos pramonei reikia kompetentingų specialistų

2015 02 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Ar Lietuvai reikia inžinierių? Prieš keletą metų šis klausimas dažnai mirgėjo žiniasklaidoje. Keistas, ko gero, sugalvotas tų, kurie tikėjosi sėkmingai gyventi tik pirkdami, parduodami, patys nieko negamindami ir netikėjo Lietuvos pramonės ateitimi. Laimei, taip galvojo ne visi.

Inžinieriai Gintautas Kvietkauskas ir Artūras Mrazauskas 1991 metais įkūrė lietuviško kapitalo metalo apdirbimo įmonę „Arginta“. Ji per daugiau nei 20 metų išaugo į didžiulę, rinkoje lyderiaujančią ir pelningai dirbančią didžiulę įmonių grupę, kuri orientuojasi tik į kokybiškų produktų gamybą ir aukščiausio lygio paslaugų teikimą metalo apdirbimo, vandentvarkos bei atsinaujinančios energetikos ir automatikos srityse.

UAB „Arginta Group“ direktorius Gintautas Kvietkauskas - Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas. Labai svarbu tai, kad į šią asociaciją susivienijusios įmonės, kurių yra per 80, tarpusavyje nekonkuruoja, nes beveik visą savo produkciją eksportuoja. Inžinerinė pramonė sukuria beveik penktadalį Lietuvos BVP, todėl būtų logiška ją pripažinti prioritetine šalies ūkio šaka ir visokeriopai remti. „Linpra“ aktyviai bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), skatindama jaunimą domėtis techniškais mokslais, siekdama populiarinti moderniosios inžinerijos profesijas. Organizuojamos bendros mokslinės konferencijos, seminarai, atvirų durų dienos įmonėse mokiniams, pokalbiai ir verslumo programos mokyklose, su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiaujama tobulinant studijų programas, atnaujinant laboratorijų ir praktikų bazę, skatinant mokslo ir mokymo įstaigų bei verslo įmonių kooperaciją ir klasterizaciją.

Keturi iš dešimties – geras rezultatas

- Lietuvos pramonės įmonės technologijų modernumu nenusileidžia užsieniui ir gamina pasaulio rinkose vertinamą produkciją. Kokių specialistų joms reikia? Daugelį metų aukštasis mokslas ir verslas stokojo susikalbėjimo: universitetai priekaištavo, kad verslas neremia mokslo, o verslininkai teigė, jog absolventams trūksta kompetencijos. Kas, jūsų nuomone, teisūs? - teiraujamės Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidento, UAB „Arginta Group“ direktoriaus Gintauto Kvietkausko.

- Mūsų įmonė kad ir dabar priimtų bent 30 aukštos kvalifikacijos darbininkų, tačiau kur jų gauti? Su ta pačia problema susiduria ir kitos pramonės įmonės. Lietuvos aukštosios mokyklos išleidžia daug absolventų, bet jiems trūksta kompetencijos.

Viena pusė tiesos, kad verslas moka mokesčius ir turi teisę tikėtis, jog aukštasis mokslas parengs kompetentingų specialistų. Tačiau akivaizdu, kad be bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo gero rezultato nebus. Priekaištus, kuriais buvo svaidomasi prieš keletą metų, pakeitė diskusijos ir bendradarbiavimas. Lietuvoje yra du inžinierius rengiantys universitetai: Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetai. Nors esu VGTU tarybos narys, tenka pripažinti, jog KTU turi senesnes inžinierių rengimo tradicijas ir parengia geresnių specialistų. Kaip lyginame? Ateina žmogus pas mus į darbą, duodame jam elementarų brėžinį ir klausiame, ką jis tame brėžinyje mato. Iš 10 vieno universiteto absolventų tik 2-3 žmonės gali perskaityti brėžinyje pateiktą informaciją - nesakau, kad teisingai, bet perskaito, kito – 4-6. O juk brėžiniai – inžinierių duona... Kiekviena įmonė turi savo specifiką, ir mes nesitikime, kad universitetai parengs tą specifiką išmanančių specialistų, tačiau iš jų tikimės tvirto bazinio pasirengimo, drąsos pasižiūrėti į žinynus, ryžto ir mokėjimo visą gyvenimą mokytis ir gilintis. Mūsų įmonėje yra specialistų rengimo sistema: darbininkas mokomas tris mėnesius, o inžinierius – metus. Pradėjome aiškintis, kodėl jauniesiems inžinieriams stinga bazinio pasirengimo, pasirodė, jog dalis priežasčių siekia net vidurinę mokyklą: jau joje per menkai dėmesio buvo skiriama matematikai, braižybai ir kitiems tiksliesiems mokslams. Mokyklų ir universitetų programos dažnai nesuderintos. Inžinieriui, kuris nesimokė taikomosios braižybos, moka dirbti tik su kompiuterinėmis programomis, akivaizdžiai stinga šiai profesijai būtinų įgūdžių.

Gintautas Kvietkauskas: „Esu įsitikinęs, jog inžinieriaus profesija – reikalinga ir labai perspektyvi.“

- Tiksliųjų mokslų populiarumas tarp jaunimo bent porą dešimtmečių menkėjo, ir universitetai nuleido kartelę, studijuoti priimdami ne pačius geriausius abiturientus... Ar nemanytumėte, kad stojantiesiems į inžinerinės krypties studijas vertėtų įvesti tam tikrus testus arba pereinamąjį balą?

- Prieš porą dešimtmečių inžinierių Lietuvoje niekam nereikėjo, o dabar susikūrė naujos modernios įmonės, reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriems siūlomos ir gero uždarbio, ir profesinio tobulėjimo, karjeros galimybės, tačiau tokių rimtų spragų taip greit neužlopysi. Problema ta, kad universitetai kovoja dėl krepšelių, dėl išgyvenimo. Jeigu abiturientas, bet kaip baigęs vidurinę, gali įstoti į aukštąją mokyklą, net gerai nesuvokdamas, kas ta inžinerija, tai ko tikėtis? Verslui reikia ne kiekybės, o kokybės, todėl universitetuose būtų prasminga įvesti tam tikrą pereinamąjį balą, kad studentais taptų tik geriausieji. Jo neįveikę galėtų mokytis reikalingų darbininkiškų profesijų, kurių irgi yra labai įdomių: programinių staklių operatorių, robotų operatorių, sistemų technikų ir kt. Bėda ta, kad universitetams neapsimoka pašalinti net ir blogai studijuojančiųjų. „Linpra“ deda daug pastangų, kad ši situacija keistųsi. Baigiame derinti sutartį su su ŠMM dėl bendradarbiavimo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir studijų srityse, dalyvaujame rengiant STEAM (santrumpa iš anglų k. – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir pramoninio dizaino) vidurinių mokyklų programos koncepciją. Planuojama atrinkti daugiau kaip 10 mokyklų, kuriose bus įgyvendinamas bandomasis projektas, tai yra mokiniai sustiprintai mokysis šių dalykų, bendraudami su verslininkais, susipažindami su pramonės įmonių veikla, turės galimybių susipažinti su inžinerija. Tikime, kad ne vienas ją atras ir suvoks, jog šios krypties profesija užtikrins sėkmingą jų ateitį Lietuvoje. Apie profesinį orientavimą reikia galvoti labai anksti, nuo vaikystės. Mūsų asociacija planuoja padėti kai kuriems vaikų darželiams ugdyti vaikų susidomėjimą skaičiavimu, konstravimu, technologijomis. Tuo tikslu „Linpra“ pasiūlė ŠMM kelis inžinerinių profesijų populiarinimo projektus: vieną – moksleiviams ir darželinukams, kitą – studentams.

Į meistrus - per pameistrystę

- Kodėl, jūsų nuomone, diplomuotam universiteto absolventui trūksta praktinių įgūdžių (per trumpas praktikos laikas, nesusiklostę verslo ir aukštojo mokslo santykiai, jų reglamentavimo trūkumai ir t. t.)?

- Prie išvardytų priežasčių dar reikėtų pridurti ir akademiškumą. Pastaruoju metu teorinės žinios labai greitai sensta, todėl norint parengti gerus specialistus būtina kurti prielaidas integruotam jų rengimui. Kad ir kaip eretiškai tai skambėtų, tai būtų kai kas panašaus į pameistrystę aukštajame moksle. Daugelio verslininkų nuomone, tai - vienas geriausių būdų jaunam žmogui tapti geru specialistu: teorijos mokytis mokymo įstaigoje, o praktikos – įmonėse. Tik susipažinęs su gamybos procesu (nuo brėžinio iki realaus gaminio), dirbdamas šalia prityrusio meistro, žmogus geriausiai gali suvokti profesijos prigimtį. Teorijos žinias taikydamas praktiškai jis ištobulina įgūdžius ir tampa aukštos kvalifikacijos specialistu. Nemažai mūsų įmonės inžinierių savo karjerą pradėjo kaip cecho darbininkai. Tai – privalumas.

- “Arginta“ garsėja tuo, kad daug investuoja į darbuotojų rengimą...

- Mūsų įmonės specifika diktuoja, kad net suvirintojas, dirbęs tą darbą kitoje įmonėje, iškart pradėti dirbti negali. Po konsultacijos su įmonės meistru siunčiame jį trims mėnesiams mokytis į Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą, kurio dalininkai esame, ten jis mokomas pagal mūsų parengtą mokymo metodiką. Praktika atliekama įmonėje. Rengiame ir inžinierius, konstruktorius, tik jiems reikia daugiau laiko – apie metus. Stengiamės bendradarbiauti su aukštuoju mokslu, nes norime gauti gerų specialistų, turinčių tvirtą bazinį pasirengimą. Skatiname žmones mokytis. Kadangi dirbama pamainomis, yra nemažai studijuojančiųjų. Džiugu, kad jaunimas yra smalsus ir greitai mokosi. Daug Lietuvos įmonių investuoja į specialistų rengimą: AB „Vakarų laivų gamykla Klaipėdoje, „Baltec CNC Technologies“ Kaune, UAB „Frilux“ Šiauliuose ir kitos. Nes tik taip galime gaminti kokybišką produkciją.

Daugelis šiuolaikinių Lietuvos pramonės įmonių aprūpintos moderniomis technologijomis, o jų produkcija pripažinta pasaulio rinkose.

- Kas skatina žmones mokytis: didesnis atlyginimas, galimybė kilti karjeros laiptais?

- Šiomis dienomis kaip tik aptarėme įmonės klimato tyrimo rezultatus. Iš jų aiškėja, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja įmonės teikiamos galimybės mokytis, kelti kvalifikaciją, tobulėti. Tie dalykai kolektyvui, kurio amžiaus vidurkis apie 29 metai, tokie pat svarbūs kaip ir geras atlyginimas.

Pasirinkimas – inžinerinės studijos

- Kokie inžinieriaus profesijos pranašumai?

- Iš savo patirties sakau, kad inžinieriaus darbas yra tikrai kūrybingas ir įdomus. Juk viskas, ką matome aplinkui, sukurta pritaikius inžinierių mintis. Esu įsitikinęs, jog tai ne tik dabar reikalinga, bet ir labai perspektyvi profesija. Kaip „Linpra“ prezidentas dažnai lankausi daugelyje Lietuvos pramonės įmonių. Džiaugsmą ir pasididžiavimą kelia moderni jų įranga, šiuolaikinės technologijos ir gaminamos produkcijos kokybė. Gaila, kad apie tai mažai žinoma Lietuvoje, nes daugumą produkcijos tos įmonės eksportuoja. Inžinieriaus darbas reikalauja techninių kompetencijų, šiuolaikinių medžiagų ir medžiagotyros, techninių matavimų įgūdžių, projektinės dokumentacijos tvarkymo, produkto kūrimo koncepcijos išmanymo, gebėjimo kūrybiškai dirbti savarankiškai ir komandoje, noro nuolat mokytis ir tobulėti. Deja, daug jaunų žmonių turi tik tų dalykų pradmenis. Darbštūs ir tobulėjantys jaunuoliai gali siekti sėkmingos karjeros.

Pavasariais mūsų įmonę aplanko labai daug moksleivių, kai kurie – ir drauge su tėvais. Keletas tėvų paskambino ir padėkojo, kad po apsilankymo įmonėje sūnūs pasirinko rimtą profesiją – studijuoja inžineriją. Daugelis tėvų nori, kad vaikai trūks plyš studijuotų universitete. Tačiau jeigu vaikui nelabai gerai sekėsi mokykloje, gal nebūtina siekti aukštojo mokslo. Lietuvos pramonė laukia ir aukštos kvalifikacijos darbininkų, ir inžinierių, galinčių kurti naujus produktus, dirbti su moderniomis technologijomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"