TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Linas Jonauskas: „Lietuvoje pastebimai mažėja brakonierių“

2013 07 19 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kiekvienas turime savo idealių atostogų scenarijų. Neretam iš mūsų idealios atostogos, savaitgalis ar tiesiog kelios poilsio dienos neatsiejamos nuo vandens telkinio. Be visų vandens teikiamų malonumų, svarbi ir žvejyba.

Net ir neprisiekę žvejai vasarą prisimena šią pramogą. Valdžios priimami vis nauji įstatymai ar jų pakeitimai neretai pasėja nerimą. O gal ko nors nežinau, gal ramiai sau žvejodamas darau nusižengimą ir dėl to galiu būti nubaustas? Ką reikia žinoti žvejui mėgėjui, ar privalau turėti leidimą, kur galima žvejoti?.. Apie vandens pramogas ir ne tik kalbamės su Aplinkos ministerijos viceministru Linu Jonausku.

- Žvejyba – malonus užsiėmimas. Bet ar jo negali apkartinti įstatymų pasikeitimų nežinojimas? Ar kiekvienam žvejui mėgėjui reikia turėti leidimą?

- Visiems norintiems žvejoti Lietuvoje išties reikia įsigyti žvejo mėgėjo leidimą, metams jis kainuoja 50 litų. Leidimas suteikia teisę žvejoti visuose Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose – upėse, ežeruose, mariose, tam tikruose tvenkiniuose... Vaikams iki 16 metų, neįgaliesiems ir pensininkams leidimo pirkti nereikia - jie gali žvejoti visus metus nemokamai. Tereikia laikytis žvejo mėgėjo taisyklių. Žvejo mėgėjo leidimą galima įsigyti beveik kiekvienoje parduotuvėje, kurioje yra „Perlo“ terminalas, arba internetu. Bendra leidimų įsigijimo tvarka ir drausmė vienija visus žvejus mėgėjus. Tad tų taisyklių privalu laikytis kiekvienam.

- Garsiai nuvilnijo Aplinkos ministerijos siekis kovoti su neteisėta žvejyba. Uždrausta nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Kokių dar priemonių buvo imtasi kovai su brakonieriais?

- Iš vienos pusės gal ir per skambiai pasakyta – kova su brakonieriais, tačiau, kita vertus, šis žodis itin tinka. Užsibrėžėme ambicingą tikslą. Šiais metais vienas Aplinkos ministerijos prioritetų – gyvosios gamtos kontrolė, apsauga. Siekiame patikrinti kuo daugiau žvejų mėgėjų ir įsitikinti, ar jie žvejoja turėdami leidimą. Lig šiol labai daug žvejų nėra nė karto susitikę su gyvosios gamtos inspektoriumi ir vyravo nuomonė, kad nebūtina pirkti žvejo mėgėjo leidimą, nes vis tiek niekas nepatikrins. Tad šiais metais užsibrėžtas tikslas (ir mano skambiai duotas pažadas per žiniasklaidos priemones) – jeigu ne kiekvieną žveją mėgėją, bent kas antrą tikrai patikrinsime! Rodos, šį pažadą inspektoriai tesi, žvejų mėgėjų kontrolė tikrai sustiprinta. Iš kitos pusės, kodėl žodis „kova“ labai tinka? Paskelbtas karas brakonieriavimui ir, mano vertinimu, mes tą karą laimime. Daug priemonių, tokių kaip padidinti įkainiai už gamtai padarytą žalą - už tam tikras žuvis - net iki dešimties kartų! Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą anksčiau tekdavo mokėti 200 litų, šiandien už šios žuvies neteisėtą sugavimą bauda sieks daugiau kaip 2 tūkst. litų. Bauda už neteisėtai tinklu pagautą lydeką siekia daugiau kaip 500 litų. Tai, mano manymu, yra didžiulis prevencinis žingsnis ir ne vienas pažeidėjas pagalvoja, kad geriau žuvų nusipirkti parduotuvėje, kainuos kur kas pigiau, nei neteisėtai pasigauti.

Vieną ambicingą žingsnį lydėjo kiti. Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais. Atkreiptas dėmesys ir į valčių konfiskavimą. Puikiai žinome, kad vadinamieji etatiniai pažeidėjai be valties nesugebėtų užtempti tinklų ežeruose. Tad jei padarytas toks šiurkštus pažeidimas, turėtų būti besąlygiškai konfiskuojama ir valtis. Iš vienos pusės, tai prevencija, iš kitos - gamtos saugojimas.

Prevencinių priemonių yra ir daugiau. Šiais metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su policija. Skatiname neetatinius inspektorius. Norime, kad jų Lietuvoje būtų ne 500, o 5000. Tie pakeitimai, kurie dabar vyksta Lietuvoje, siekiant apsaugoti gyvąją gamtą, žvejybą, medžioklę, iš esmės yra perversmas, jo reikėjo jau labai seniai.

- Gal jau pastebėjote kokių pasikeitimų?

- Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai mažėja brakonieriaujančių žmonių. Tai sustiprintos kovos su gamtos apsaugos reikalavimų pažeidėjais rezultatas. Nors šiemet aplinkosaugininkai surengė pusšimčiu daugiau reidų nei per tą patį laiką pernai, brakonierių sulaikyta keliomis dešimtimis mažiau. Jų tiesiog sumažėjo. Budri aplinkos apsaugos pareigūnų akis, stebinti ne tik darbo metu, bet ir naktį, poilsio bei švenčių dienomis, grėsmė už kelias neteisėtai sugautas žuvis sumokėti net kelis tūkstančius litų už gamtai padarytą žalą, taip pat netekti valties, medžioklės ginklų ir net automobilių, jeigu jais buvo pasinaudota brakonieriaujant, aktyvėjantys žvejų ir medžiotojų bendruomenių, gyventojų pranešimai apie pastebėtus ar galimus pažeidimus – visa tai padeda rauti brakonieriavimo šaknis, užkirsti jam kelią.

- Pastebima, kad kai kuriuose Lietuvos vandens telkiniuose sparčiai nyksta žuvys. Ar Aplinkos ministerija imasi priemonių šiai problemai spręsti?

- Kai kuriuos vandens telkinius išties reikia labiau saugoti. Kai kur dėl objektyvių gamtinių priežasčių, dėl deguonies trūkumo žiemos metu sumažėjo žuvų. Tačiau pagrindinė jų nykimo priežastis - neribota žvejyba, maža kontrolė ir brakonieriavimas. Tikimės, kad ir žvejų mėgėjų kontrolė, ir kova su brakonieriais žuvų išteklių padės atkurti.

Buvo žengtas dar vienas labai svarus žingsnis. Pirmą kartą Aplinkos ministerijos istorijoje šiais metais skyrėme 1 mln. 150 tūkst. litų plėšriųjų ir vertingų žuvų ištekliams atkurti – joms įveisti. Konkursai jau įvyko, lieka tikėtis, kad artimiausiu metu žuvų Lietuvos vandens telkiniuose bus daugiau, o žmonės galės ne tik atvažiuoti pasigrožėti gamta ar paplaukioti valtimi, bet ir realiai pasigauti žuvų.

- Koks, jūsų vertinimu, yra idealus žvejys? Ko palinkėtumėte kiekvienam žvejui mėgėjui?

- Visai neseniai aplinkos ministras pasirašė Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimus, kur apibrėžiama, koks yra idealus žvejys. Naujas taisyklių pakeitimas skelbia, kad penkių metrų spinduliu apie žveją negali būti jokių šiukšlių, atliekų, palikdamas žvejybos vietą žvejys turi ją sutvarkyti. Mano manymu, idealus žvejys yra tas, kuris vadovaujasi principu „pagavai-paleisk“ (jei tau nereikia tos žuvies), kuris paiso visų taisyklių reikalavimų, nešiukšlina, myli gamtą, tausoja, gerbia ir save, ir kitus, ateisiančius prie to vandens telkinio, ir t. t. Nors negalima prieš žvejybą linkėti sėkmės, vis dėlto linkiu visiems žvejams sėkmės, gerų akimirkų, trofėjinių žuvų ir... nei žvyno, nei uodegos!

Dėkoju už pokalbį!

Užsakymo numeris V-2222

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"