TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lituanistų stovykloje – literatūros frontas

2014 12 09 6:00
Darius Kuolys. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva parengtas Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas kursto nesantaiką lituanistų bendruomenėje. Nors viešos diskusijos verda dėl literatūros dėstymo pagrindinėje mokykloje principų, užsimenama ir apie ministerijos globojamų institucijų norą perrašyti literatūros vadovėlius, o galbūt - ir imtis jų leidybos.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavedimu dar 2012 metais pradėtas rengti Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas pagal dokumentus turėtų būti pradėtas įgyvendinti jau 2015-aisiais, tačiau kol kas jis vis tobulinamas.

Nors ŠMM ir projekto autoriai teigia, jog programos paskirtis - stiprinti sisteminį lietuvių kalbos mokymą, daugiau dėmesio skirti lietuvių literatūrai ir taip ugdyti tautines bei patriotines vertybes, oponentai įžvelgia grėsmę, kad pagal naująją programą būtų ugdomas tik fasadinis patriotizmas.

„Programa parengta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros, kaip meno rūšies, specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos. Programa parengta atmetant nepriklausomoje Lietuvoje sukauptą literatūrinio ugdymo patirtį, neįvykdžius edukologinių tyrimų, nesikonsultuojant su psichologais ir vaikų literatūros specialistais, ignoruojant didelės dalies pedagogų bendruomenės nuomonę“, - sakoma Lituanistų už demokratinį ugdymą peticijoje. Ją jau pasirašė apie 1,5 tūkst. pedagogų ir akademinės bendruomenės narių.

Atims skaitymo malonumą

„Man bus baisu, jeigu iš tiesų reikės dirbti pagal šią programą“, - LŽ prisipažino Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas metodininkas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narys, atsakingas už lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo turinį ir jo kokybės vertinimą, Mindaugas Grigaitis.

Pasak patyrusio pedagogo, šiuo metu baigiama rengti programa neleis skleistis nei vaikų, nei mokytojų kūrybiškumui: ji labai perkrauta, vyrauja tautosakos kūriniai ir vadinamieji tradiciniai tekstai, o šiuolaikinei literatūrai vietos beveik nebelieka. 5-6 klasių mokiniams siūloma skaityti Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Motiejaus Valančiaus, Mikalojaus Daukšos, kitų senųjų autorių tekstus, kurie tokio amžiaus vaikams sunkiai suvokiami.

7-8 ir 9-10 klasių literatūriniam ugdymui esą dar pridedamas literatūros teorijos balastas: paaugliai raginami toliau tyrinėti tautosaką, studijuoti Biblijos ir antikos autorių tekstus, be to, į privalomąją programą įtraukiami ir istoriniai dokumentai - Lietuvos kunigaikščių laiškai, politikų ir visuomenės veikėjų kalbos (Sigito Gedos kalba „Žodis Lietuvai“ per Sąjūdžio mitingą Vingio parke, pokalbis su Marija Gimbutiene, pokalbis su Norbertu Vėliumi, Vytauto Landsbergio 1991 metų kalba Jungtinėse Tautose ir panašios).

M. Grigaitis tikino esąs sunerimęs, kad siūloma programa atims iš vaikų skaitymo malonumą, pavers jį tik tam tikrų esminių idėjų arba klišių kalimu, kuris atbukins tiek mokytojus, tiek mokinius. „Valstybinė programa, be abejo, turi būti pagrįsta pagarba valstybei ir tautai. Bet tauta ir valstybė, mano manymu, prasideda nuo savarankiško analitiškai mąstančio žmogaus. Tautinis pasakojimas - taip, kaip jį bandoma reprezentuoti, - programoje grindžiamas lietuviško charakterio stereotipu. Žinoma, negatyviai apie lietuvišką charakterį negali kalbėti dirbdamas valstybinėje mokykloje, tad savotiškai esi priverstas diegti tą patriotizmą, ne padėdamas vaikui jį atrasti per tekstą, bet konkrečiai įvardydamas, kodėl tą tekstą reikia gerbti ir mylėti. Štai kodėl kalbu apie tai, kad patriotizmas yra susiaurinamas ir indoktrinuojamas, nes vaikui neleidžiama į jį įsijausti, ir ne dėl mokytojo kaltės, bet dėl to, jog skiriant vienam autoriui vieną pamoką, nieko kito ir nebelieka kaip perduoti „suvirškintą“ medžiagą“, - pažymėjo mokytojas.

Vieno programos rengėjų, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docento Dariaus Kuolio teigimu, dokumentą rašiusi darbo grupė ieškojo būdų, kaip per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas padėti jaunam žmogui įeiti į gimtąją kultūrą, įgyti kultūrinės asmenybės pagrindus. „Buvo galvojama, kad reikia labiau pasitikėti nacionaline literatūra, raginti mokyklą tai daryti ir padėti mokiniams įtikėti savo kultūros tradicija, savo literatūra. Kitas dalykas - į literatūrą žiūrima ne tik kaip į estetinės formos dalyką. Literatūra pasaulio programose suprantama šiek tiek plačiau, kaip tam tikras žodžio, veikiančio ir individą, ir visuomenę, menas. Amerikiečiai, pavyzdžiui, duoda nagrinėti įspūdingas klasikines savo politikų ir visuomenės veikėjų kalbas, kurios politinei bendruomenei buvo svarbios. Mes taip pat manome, kad jauniems žmonėms labai svarbu pamatyti, jog lietuviškos viešos kalbos gali telkti bendruomenę, ginti tam tikras vertybes, išsakyti labai svarbias egzistencines patirtis. Tokie dalykai iš tikrųjų yra svarbūs ir ugdantys“, - aiškino jis.

Autoriai rengia priemones

Anot ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Nidos Poderienės, daug diskusijų kelianti programa rengiama įgyvendinant dar 2011 metais patvirtintą naują Švietimo įstatymą, įpareigojantį suderinti visų Lietuvos mokyklų programas. 2012-ųjų liepos mėnesį ŠMM pavedė pavaldžiam Ugdymo plėtotės centrui (UPC) parengti lietuvių kalbos ir literatūros pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas bei vertinimo normas.

UPC paskelbtą viešą konkursą, pasak N. Poderienės, laimėjo vienintelis jame dalyvavęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, sutelkęs 17 žmonių darbo grupę - mokslininkus kalbininkus ir literatus bei mokytojus praktikus. Jų sukurta Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programa pristatyta vertinti 2013 metų spalio 1 dieną. Antras programos variantas, atsižvelgiant į pedagogų ir akademinės bendruomenės narių siūlymus, pasirodė šių metų rugpjūtį. Dabar rengiamas jau trečias variantas.

Nors naujoji programa švietimo ir mokslo ministro dar nepatvirtinta, jos autoriai jau teikia mokomąsias priemones pagal pačių numatytas gaires. UPC, organizavęs programos rengėjų konkursą, savo tinklalapyje šiuo metu pristato „Skaitmeninę mokymo priemonę lietuvių kalbai ir literatūrai 9–10 klasėse", kurios medžiaga parengta pagal naujosios lietuvių kalbos ir literatūros programos projektą. Šios priemonės projekto vadovas - programos rengimo konkursą laimėjusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, projekto moksliniai vadovai - programos darbo grupės pirmininkė, to paties instituto profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir vienas autorių Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas D. Kuolys.

„Šis atvejis akivaizdžiai rodo, kad naujoji programa taikoma prie vienos institucijos jau įvykdyto projekto. Tai pažeidžia laisvos konkurencijos ir demokratijos principus“, - situaciją viešame laiške švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui įvertino prieš kelias savaites vykusios tarptautinės konferencijos „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų rengimo tobulinimo iššūkiai" dalyviai.

Mato povandenines sroves

D. Kuolys LŽ tvirtino girdėjęs „labai daug negražių insinuacijų“ apie neskaidrią programos rengėjų veiklą. „Anksčiau dominavo tam tikras monopolis - vienos leidyklos, kuri leisdavo literatūros vadovėlius, ir Lietuvos edukologijos universiteto, rengusio programas. Čia yra tam tikrų povandeninių srovių, kurių negali paneigti. Kita vertus, diskusijos dėl apimties, dėl autorių atrankos reikalingos“, - pabrėžė jis.

Kęstutis Urba. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tokie teiginiai nustebino Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentą dr. Kęstutį Urbą, vaikų literatūros tyrinėtoją, parengusį chrestomatinio pobūdžio literatūros vadovėlius 7-10 klasėms. „Vadovėlius iki šiol rašė nemažai autorių. Juos leido taip pat ne viena leidykla - „Šviesa“, „Baltos lankos“, „Gimtasis žodis“. Tačiau, regis, norima juos išstumti ir užimti šią sritį. Tokia pozicija labai nevalstybiška ir brangiai kainuoja. Iš tiesų vadovėliai pagal naująją programą jau rašomi. ŠMM valdininkai to net neneigia, nors aiškina, kad tai bandomieji variantai“, - pažymėjo mokslininkas.

Dr. K. Urbos manymu, naujoji programa, akcentuojanti tautiškumo ugdymą, šią nuostatą vis dėlto grindžia literatūra, kuri daugeliu atvejų tolima vaikui ar paaugliui. „Literatūra yra specifinė disciplina mokyklos programoje - vien dėl to, kad literatūros tekstą reikia pajusti, išgyventi, jis turi ugdyti ir emocijas, ir žmogiškąsias vertybes, ir tautinį sąmoningumą. Esu tikras, kad vaiką reikia įvesti ir išlaikyti literatūroje, kaitaliojant prasmingus, brandžius tekstus su senąja klasika: tada jis išliks ir tautoje, ir kultūroje. Šioje programoje pažeidžiama pusiausvyra, akivaizdus senųjų tekstų perviršis“, - svarstė jis.

Mokslininkas neslėpė, kad pedagogai ir mokslininkai, reiškiantys pastabas dėl rengiamos programos, sulaukia neigiamos reakcijos dėl savo pozicijos. „Mus gėdina ir bara dėl atvirų laiškų, paskelbtos peticijos. Tačiau ją pasirašė jau daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių - tai rodo, kad problema svarbi ir skaudi. Tai buvo didžiulis pūlinys, kurį pajudinome. Pristatyti vieną ar kitą programos temą galima dešimčia būdų, ir vadovėlių autoriams reikėtų ieškoti, kaip tai padaryti geriau, kad ta tema pasiektų vaiko širdį ir sąmonę, o ne daryti taip, kaip diktuojama naujojoje programoje. Mes turime ieškoti įvairių būdų, kaip vaiką žadinti, auklėti, išlaikyti tautoje ir galų gale - valstybėje, Lietuvoje“, - kalbėjo K. Urba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"