TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lūšį galima supainioti su katinu

2010 10 22 0:00
"Estiškos lūšys mėgsta sėdėti medžiuose, švediškos - ne", - apie skirtingą jų būdą pasakojo P.Dabrišius.
Vyto Jankevičiaus nuotrauka

Žemaičių eigulio Petro Dabrišiaus voljeruose auginamos lūšys puikiausiai galėtų išgyventi laisvėje. Deja, kol kas stringa jų populiacijos atkūrimo programa.

Eigulys ramina, kad miške sutikus lūšį bijoti tikrai nereikia (dabar Lietuvoje laisvėje gyvena apie 60 lūšių). Nors tai gana didelis - maždaug 25 kg "katinas", žmonių niekada nepuola. "Estijoje jų gana daug, o ar girdėjote, kad žmogų kada būtų sudraskę? Sutikta lūšis nebent tik šnypš gąsdindama ir nuo savo jauniklių guolio baidydama. Daugiau nieko nedarys. O dažniausiai apskritai žmogui akyse nesirodys, jus pamačiusi tyliai pratūnos, kol nueisite, - pasakojo Telšių rajono Ubiškių girininkijos eigulys P.Dabrišius. -

Didžiausias jų medžiojamas gyvūnas - stirna, o mes, lūšių akimis, jau didesni, jau prilyginami meškoms. Tad lūšis žino, kad su stambesniu geriau neprasidėti."

Dabar eigulio "Žvėrinčiuje" gyvena penkiolika lūšių - kelios iš Švedijos, kelios iš Estijos, viena pagauta prie Panevėžio.

Medžiotojų neliko, tik "mėsininkai"

Prieš keletą metų Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių, prisijungė prie lūšių populiacijos atkūrimo programos. Voljeruose veisiami šie žvėreliai turėtų keliauti į laisvę, pirmiausia - į rezervatus. Jau lyg ir galėtų, deja, pasak P.Dabrišiaus, programa kažkodėl stringa. Spaudoje pasigirdo nepritariančių tam medžiotojų balsų, esą lūšys iš jų grobį atims. "Tikri medžiotojai taip nekalbėtų, - sakė eigulys. - Taip kalbantys yra tik paprasčiausi mėsos gamintojai, "mėsininkai". Tad suprantama, nė vienas toks gamintojas su kitu tokiu mėsos nesidalija." Pasak eigulio, dabar tokie "mėsininkai" pristato miške lovių su maistu žvėrims, tie pripranta ten ateiti, o atėjusius maitintojai nušauna. "Prireikia, vėl atvažiuoja. Medžioklės jau nebelieka, tik būdas, kaip greičiau mėsos "pasidaryt", - piktinosi iškreiptomis medžioklės tradicijomis eigulys.

Nepaaiškinama intuicija

Pasak P.Dabrišiaus, sau poros ieškodamos lūšys mėgsta toli keliauti - po kelis šimtus kilometrų. "Vilkai vilkes susiranda kaukdami, pagal garsus, o lūšys tik pagal vidinį instinktą, savo išrinktosios trenkiasi ieškoti gana toli, - apie romantiškus lūšių poravimosi ypatumus pasakojo eigulys. - Tai nepaaiškinama intuicija, energetika, biosrovės. Panašiai, kaip kartais ir žmonės vieni kitus jaučia per atstumą. Šis lūšių jausmas ypač išsivystęs. Kai prieš keletą metų voljere apgyvendinome pirmąsias lūšis, pagal pėdsakus pastebėjom, kad iš kažkur prie aptvaro kasnakt ateidavo lūšis, nors anksčiau nebuvo jokių ženklų, kad ji čia kur nors gyventų".

Vienišos motinos

Lietuvoje lūšys jau saugomos 30 metų, bet jų nuolat mažėjo. Tai lėmė jų patiklus būdas. Pasak P.Dabrišiaus, vilkas, išgirdęs žmogų, bėga kiek kojos neša, o lūšis, kaip katė, tyliai atsigula ir laukia, kol tas žmogus praeis. Daug kas susigundydavo jas medžioti dėl gražaus kailio, tačiau dabar turėtų atbaidyti skiriamos 20 tūkst. litų baudos.

Kas antri metai atsivesdamos po vieną ar du lūšiukus, patelės jais rūpinasi vienos, be patinų. Tuo jos irgi skiriasi nuo vilkų, kurie dviese augina savo vaikus. Išeidamos medžioti vienišos motinos savo lūšiukus olose palieka vienus. Tada patykojusios juos išpjauna lapės. Tad lūšys lapes laiko dideliu priešu, vos sutikusios kur kely nugalabija - kad vaikams ko nepadarytų. Papjauna ir palieka, neėda. Pasak eigulio, kur gyvena lūšys, lapės išnyksta.

Vietoj kačiuko

Maži lūšiukai būna labai panašūs į kačiukus. "Žinau, buvo atvejis: moteris uogavo, rado miške po lietaus sušlapusį lūšiuką, pamaniusi, kad kažkas išmetė kačiuką, parsinešė namo. Užaugo lūšis. Su žmonėmis sutarė, tik katinus aplink visus išgaudė, lūšys jų savo giminaičiais nelaiko, - tikrą istoriją pasakojo lūšių augintojas. - Ta lūšis, kuri pas mus pateko sugauta Panevėžy, irgi, matyt, buvo žmonių auginta, paskui pabėgusi."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"