TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Lyčių bėdos: jei mokslas nepadės, vyrų reikalai – prasti

mnn.com nuotrauka

Paaugliai serga suaugusiųjų ligomis, internetas ardo vaikų mąstymo procesus, o įvairūs teršalai ir hormonai gali sukelti nevaisingumą ar net vėžį nuo mažų dienų.

Ką tik pasirodė rusų filmas brolių Strugackių romano „Sunku būti dievu“ motyvais. Tačiau XXI amžiuje sunku būti ir vaiku. Visų pirma, modernių ryšio technologijų suteikta pasirinkimo laisvė tampa lazda su dviem galais. Su greitėjančiu gyvenimo tempu, informacijos pertekliumi sunku susidoroti net suaugusiesiems, tad ką kalbėti apie vaikus ar paauglius.

Mus supanti aplinka, informacinių technologijų galimybės ir asortimentas blaško dėmesį. Nenuostabu, jog Nicholo Carro mokslo populiarinimo knygoje „Seklumos“ aprašoma, kaip internetas ir hipertekstas, paviršutiniškas skaitymas ardo įprastinį mąstymo procesą. Tai trukdo susiformuoti visavertei, mąstančiai asmenybei.

Kita grėsmė jaunam organizmui – sėslus gyvenimo būdas ir plintanti nutukimo epidemija. Pastebėta, kad greitu maistu piktnaudžiaujantys paaugliai ima sirgti suaugusiųjų ligomis. Šiųmetiniame žurnalo „Time“ numeryje pateikiami duomenys, jog nuo 9 dešimtmečio Amerikoje patrigubėjo nutukusių vaikų skaičius. Tokie paaugliai serga diabetu, jų kepenys primena pagyvenusių alkoholikų kepenis. Jų ląstelės greičiau sensta. Jie priversti vartoti suaugusiems skirtus vaistus.

Trečia bėda – kai kurių tėvų polinkis neskiepyti savo vaikų, tikėti stebuklingais gydymo ar mitybos metodais, viskuo, kas rašoma internete. Netrukus paminėsime dar keletą tėvų klaidų. Tokio elgesio ir gyvenimo būdo sukeltos sveikatos problemos gali lydėti vaiką visą gyvenimą.

Gilvydas Verkauskas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto lektorius, sako: „Viena iš tų problemų, kuri pažymėta „Time“ straipsnyje yra viršsvoris. Taip, anksčiau to nebuvo tiek daug, nes dabar labai paplitęs greitas maistas, sėdėjimas prie „kompo“. Bet yra ir kitos ligos, kurioms daro įtaką aplinkos faktoriai. Didelė elektronikos aplinka, kancerogenai, kurie irgi lemia ligas.“

Pastaruoju metu skelbiama daugybė mokslinių darbų apie aplinkos faktorių įtaką lytinei funkcijai. Bene labiausiai šiuo metu yra išnagrinėtas pesticidų ir hormonų poveikis. Pavyzdžiui, prieš maždaug 50 metų Europos upėse ir ežeruose ėmė daugėti neaiškios lyties žuvų, vadinamų hermafroditais. Šis reiškinys ir vyriškos lyties žuvų nykimas arba jų transformacija pastebėta ten, kur buvo didelė nutekamųjų vandenų koncentracija. Vėliau ši tendencija išryškėjo už Atlanto, kur krokodilams ėmė mažėti lytiniai organai. Priežastis – įvairios cheminės medžiagos, patenkančios į vandens telkinius.

Pienas irgi gali grėsti vyriškumui. Mat karvių, kurios šeriamos baltymų turtingu pašaru, piene yra daug moteriškų hormonų estrogenų. Pavyzdžiui, Japonijoje, kur pastaruoju metu geriama daugiau pieno, daugėja prostatos vėžio atvejų.

Kai kurie mokslininkai netgi gąsdina, jog dėl įvairių aplinkoje esančių teršalų poveikio vyrams kaip lyčiai gresia išnykimas. Jų Y chromosoma sparčiai kaupia žalingas mutacijas.

VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos filialo Vaikų urologijos skyriaus vedėjas G.Verkauskas patvirtina, kad šioje srityje taip pat esama nerimą keliančių tendencijų.

„Viso pasaulio vaikų urologai pastebėjo, kad tarsi daugėja ligų, priklausančių nuo aplinkos faktorių. Bet toms ligoms daro įtaką ir hormoninė aplinka. Galvojama, kad kai kurie teršalai organizme veikia kaip estrogenai. Mes galim tikėtis, kad tų ligų, kurios berniukams atsiranda dėl nepakankamo androgenų poveikio, gali būti ir dėl aplinkos faktorių“, – pasakoja gydytojas.

Hormoninė vaisiaus aplinka priklauso nuo motinos, ypač placentos sintetinamų hormonų. Placentos funkcija, savo ruožtu, priklauso nuo daugybės kitų išorinių veiksnių. Dauguma šių sutrikimų yra genetiškai nulemti ir galbūt paveldimi.

Matydami tokias tendencijas, biomedicinos specialistai ir medikai vis dažniau griebiasi genetinės analizės metodų. Pavyzdžiui, sėklidžių vėžys gali būti užprogramuotas dar gerokai prieš gimstant, dėl genetinių klaidų ląstelių linijoje, iš kurios išsivysto spermatozoidai.

„Diagnozuojant ligas, galima jas nustatyti vaikams, įtariant paveldimumą. Atlikus genų tyrimą, galima prognozuoti, kad ateity gali išsivystyti vėžys arba nevaisingumas. Diabetas genetiškai nustatomas, yra ir kitų ligų, kurias galima nustatyti anksti, nors jos dar nepasireiškia“, – teigia G.Verkauskas.

Dėl šios ir kitų anksčiau minėtų priežasčių vis labiau aiškėja, kad vaikų ligų specialistai, kurie anksčiau nebendraudavo su suaugusiųjų ligų specialistais, turi dalytis žiniomis, ieškoti bendrų gydymo bei diagnostikos metodų.

Netikėta civilizacijos sukelta problema vaikams, dėl kurios kalti patogumo siekiantys tėvai – sauskelnių naudojimas. Manoma, kad per ilgai sauskelnėmis šildyti lytinius berniukų organus rizikinga, nes aukštesnė temperatūra galėtų pakenkti sėklidžių vystymuisi.

„Tai labai populiaru, nes tėvams nereikia mokyti vaikų šlapintis. Jie uždeda sauskelnes. Todėl vaikais išmoksta šlapintis kur kas vėliau ir net būdamas penkerių metų nesišlapina taip, kaip suaugęs. Nors, pavyzdžiui, jeigu paimsime Vietnamo bendruomenę, mamos jau nuo metų amžiaus vaikus sodina puoduko ir moko šlapintis, sulaikyti šlapimą“, – pasakoja specialistas.

Vaikų ligoninės, specialistai kartu su kolegomis iš Šveicarijos Bazelio universiteto vykdo ES fondų finansuojamą projektą “Vaikų, sergančių kriptorchizmu, nevaisingumo rizikos diagnostika ir gydymas”. Kalbant paprastai, tai nenusileidusių sėklidžių problema.

„Atrodo daugeliui, kad nuleidžiam sėklides chirurgiškai ir taip problemą išsprendžiam. Deja, ne. Berniukams užaugus, prasideda kitos problemos. Neseniai atradome 17 metų paauglį, kuriam trijų metų buvo nuleista sėklidė. Dabar jam išsivystė vėžys su metastazėmis. Aišku, kad ta problema vien chirurginiu būdu neišsprendžiama“, – pažymi G.Verkauskas.

Vyriškos lytinės ląstelės – spermatozoidai keliais etapais susiformuoja iš specialių ląstelių spermatogonijų, esančių sėklidėse. Tam būtina keliais laipsniais už kūno žemesnė temperatūra. Manoma, jog tai viena iš priežasčių, kodėl arčiau kūno įstrigusiose, nenusileidusiose sėklidėse vyriškų lytinių ląstelių brendimas sutrinka ir negydant baigiasi nevaisingumu.

Kita grėsmė – sėklidžių vėžys: sutrikusi lytinių ląstelių diferenciacija gali sąlygoti jų suvėžėjimą. Ar tokių vyrų ir apskritai nevaisingų šeimų daugėja? Į šį klausimą nėra lengva atsakyti. Populiacijos tyrimo rezultatai tai patvirtina, bet yra ir kitų faktorių. Įskaitant viešumą.

„Jeigu seniau visos problemos likdavo šeimoje, dabar daugiau apie tai kalbama. Bendra tendencija – nevaisingumo problema aštrėja išsivysčiusiose šalyse“, – apibendrina laidos pašnekovas.

Yra apskaičiuota šios patologijos rizika. Jeigu viena vyro sėklidė nenusileidusi, rizika tapti nevaisingam siekia apie 13%. Jeigu nenusileidusios abi, tikimybė išauga net iki 40 – 50%. Jau dabar aišku, kad tik operacija berniukams, vyresniems nei dvejų metų, tokios rizikos nesumažina. Galbūt reiktų operuoti jaunesnius vaikus? Kita viltis – gydymas hormonais.

„Yra kelios šalys, kur tai jau rutiniškai daroma. Galima gana patikimai pasakyti, ar yra didelė rizika, ar maža rizika. Galima diagnozuoti nevaisingumo riziką. Jeigu ji aukšta, jau keliose šalyse taikomas gydymas“, – sako G.Verkauskas.

Tam vartojamas vaistas, stimuliuojantis sėklides, kad jos guviau gamintų spermatozoidus. Tai normaliai žmogaus smegenyse gaminamo hormono, būtino sėklidžių veikimui, sintetinis analogas.

Pasak G.Verkausko, „berniuko gyvenime yra keli periodai, kada natūraliai stimuliuojamos sėklidės. Yra minibrendimas apie pirmą gyvenimo mėnesį, kada organizme padaugėja gonadotropinų. Tada įvyksta vienas iš etapų sėklidės brendime, atsiranda spermatogonijos, kurios svarbios tolesniam vaisingumui. Po to nedidelis pakilimas būna apie šeštus metus. Kai atsiranda spermatocitai, tada ateina tikrasis brendimas.“

Mokslininkai tikisi, kad bus galima patologiją ištaisyti vaistais. Šiuo metu nėra visiškai aišku, kaip parinkti gydymą. Projekte dalyvaujantys Lietuvos Valstybinio patologijos centro specialistai perėmė mikroskopinio biopsinės medžiagos tyrimo metodiką. Atlikdami biopsijas ir įvertindami ląstelių ypatybes, jų išvaizdą, medikai gan patikimai įvertina nevaisingumo riziką. Tikimasi, kad taip pat bus galima diagnozuoti ir susirgimo vėžiu riziką. Šie tyrimai gali tapti modernios, itin jautrios analizės pagrindu.

„Kalbama apie ateitį, apie greitą diagnostiką. Jeigu galim nustatyti genus, dėl kurių taip atsitinka, dėl ko yra didelė nevaisingumo rizika, galbūt mes galime tuos genus nustatyti nebūtinai iš biopsijos sėklidės, o iš serumo – kraujo tyrimo, ir tada jau tikslingai skirti gydymą“, – svarsto specialistas.

Mokslininkai kone kas dieną sužino apie atrastą naują geną, nuo kurio aktyvumo ar tinkamo veikimo priklauso įvairūs biologiniai procesai, įskaitant lytinio dauginimosi sistemos funkcionavimą. G.Verkauskas teigia: „Mes bandom pažiūrėti į genus, kurie atsakingi už lytinį brendimą. Ištirta nemažai genų, tai dabar yra viena populiariausių mokslinių krypčių. Kiekvieną dieną atrandamas naujas genas, kuris už kažką atsakingas. Daroma daug eksperimentų su pelytėmis, kirminais, išjungiant vieną geną ir pamatant, už ką jis atsakingas.“

Kaip rašoma Robino Bakerio knygoje „Sekso ateitis“, tobulėjant kamieninių ląstelių transformavimo į somatines (kūno) ląsteles technologijomis, bus įmanoma išgydyti bet kokios rūšies nevaisingumą. Netgi išauginti spermatozoidus arba kiaušialąstes žmonėms, kurių organizmas jų apskritai neturi ir negali pasigaminti.

Šiuo metu pasaulyje itin intensyviai eksperimentuojama su kamieninėmis ląstelėmis. Paaiškėjo, kad sėklidėse yra vadinamųjų spermatogenezės kamieninių ląstelių kolonija, kuri užtikrina spermatozoidų gamybą nuo brendimo iki senatvės.

„Jeigu mes jų nerandam, galvojam, kad nieko gero nebus. Bet yra dar ankstesnės ląstelės – pirminės germinacinės ląstelės, o šalia jų yra kamieninės ląstelės, kurios gali virsti ir pirminėmis germinacinėmis, ir somatinėmis“, – svarsto gydytojas.

Šiuo metu du pagrindiniai tikslai gydant nenusileidusias sėklides – kuo anksčiau jas nuleisti, kol dar neišnyko kamieninės ląstelės, ir pabandyti paskatinti jų vystymąsi.

„Jau dabar yra darbų, kur galvojama, kad kamieninės ląstelės gali pakeisti ovocitus. Yra ligonių, kuriem atlikta kaulų čiulpų transplantacija, sunaikintos visos nuosavos kamieninės ląstelės. Aišku, kad jie turi būti nevaisingi. Bet po kamieninių ląstelių persodinimo surandama ovuliacija arba netgi pastojimas su donoro genotipu“, – sako G.Verkauskas.

Lytiniai sutrikimai – tai subtilios, tačiau labai svarbios temos. Nuo to dažnai priklauso asmens arba šeimos gerovė ir net gyvenimo prasmė. Kuriami diagnostikos ir gydymo metodai yra sudėtingi, kartais net rizikingi. Tačiau taip mokslas mėgina atsverti neigiamas, globalias pasaulio tendencijas, kurias sunku pakeisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"