TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

M. Daukšos vidurinei leista išsaugoti 12 klasių, J. Lelevelio mokyklos prašymas atmestas

2015 06 17 19:00
M. Daukšos vidurinė. lt.wikipedia.org nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė, kad Mikalojaus Daukšos mokyklai būtų patvirtintas ilgosios gimnazijos statusas, leidžiantis išsaugoti 12 klasių. Tokio pat sprendimo prašiusi lenkų-rusų kalbomis ugdymą vykdanti Joachimo Lelevelio mokykla tarybos pritarimo negavo – ji nuo rugsėjo turės tapti pagrindine mokykla.

Lietuviškos M. Daukšos mokyklos ugdymo programą su inžinerine pakraipa dar turės formaliai patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerija, nors anksčiau laikinuoju švietimo ir mokslo ministru paskirtas Juozas Bernatonis jau yra įtraukęs šią mokyklą į ilgųjų gimnazijų sąrašą.

Sprendimas dėl J. Lelevelio mokyklos priimtas mero Remigijaus Šimašiaus balso persvara, nes sprendimą palaikiusiųjų ir pasisakiusiųjų prieš bei susilaikiusiųjų balsai pasiskirstė po lygiai: už balsavo 23, prieš -16, susilaikė septyni tarybos nariai.

Savivaldybė trečiadienį taip pat buvo gavusi švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės prašymą atidėti klausimą dėl J. Lelevelio mokyklos, tačiau vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad tai nieko nekeistų, nes Švietimo ir mokslo ministerija jau anksčiau yra pateikusi neigiamą išvadą dėl J. Lelevelio mokyklos siekio nuo rugsėjo toliau formuoti vyresniąsias klases.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai, taip pat ir J. Lelevelio mokyklos bendruomenės atstovė ragino tarybos narius „nebūti marionetėmis“ bei būti „vienodai teisingais“ visoms ugdymo įstaigoms.

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė tikino, kad J. Lelevelio mokykla atitinka formalius kriterijus, jog klasėje turi būti bent po 20 moksleivių, tad ji turėtų tapti ilgąja gimnazija. „Man nesuprantama, kodėl norima naikinti gerai veikiančią švietimo sistemą (...). Siūlau nepažeisti Švietimo įstatymo ir nepritarti sprendimo projektui“, – sakė ji.

Tuo metu savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis BNS sakė, kad dėl M. Daukšos mokyklos pasirengimo vykdyti inžinerinę programą Švietimo ir mokslo ministerija pateikė teigiamą atsakymą. „Leidžiame komplektuoti 11-12 klases, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija akredituos vidurinio ugdymo programą“, – BNS sakė G. Petronis.

Anot savivaldybės atstovo, J. Lelevelio mokykla, kurios pasirengimas inžinerinei programai įvertintas neigiamai, šiuo metu turi vieną 11 ir vieną 12 klasę, jose ugdymas vyksta lenkiškai. Savivaldybė esą greičiausiai siūlys dvyliktokus palikti tame pačiame pastate, tik priskirs kitai mokyklai.

„Kadangi taryba nusprendė neleisti komplektuoti 11-12 klasių, aš manau, kad būtų nežmoniška dvyliktokus išprašyti iš mokyklos. Mes siūlysime mokyklai pasilikti dvyliktų klasių moksleivius, kuriuos galėtų mokyti tie patys mokytojai, kurie juos ir atvedė į dvyliktą klasę. Kadangi mokykla netampa vidurine ir nebegali teikti vidurinio ugdymo programos bei išduoti brandos atestato, mes dvyliktų klasių moksleivius ir su jais dirbančius mokytojus priskirsime prie vienos iš lenkiškų gimnazijų“, – sakė jis.

Ilgosios gimnazijos statuso su meninio ugdymo pakraipa prašiusi Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla taip pat jau gavo tuomečio laikinojo ministro J. Bernatonio pritarimą. Taryba dėl mokyklos dar turės formaliai apsispręsti gavusi jos ugdymo programos akreditaciją iš ministerijos.

Šiuo metu ministerija vertina ir Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos prašymą patvirtinti ją ilgąja gimnazija paliekant vyresniąsias klases – ugdymo įstaiga siekia įtvirtinti klasikinės gimnazijos sampratą.

Pagal Švietimo įstatymą, nuo šių metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Vidurinės mokyklos pertvarkomos į pradines mokyklas, progimnazijas, pagrindines mokyklas, gimnazijas.

Iš viso šiuo metu Vilniuje veikia 21 vidurinė mokykla, visos jos turi būti reorganizuotos iki rugsėjo. Sostinėje jau veikia 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. nuo visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"