TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

M. K. Čiurlionio provaikaičio galaktikos

2016 10 05 6:00
Dr. Kastytis Zubovas grįžęs nenusivylė: Lietuvoje yra galimybių gauti finansavimą moksliniams tyrimams.. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas po studijų Jungtinėje Karalystėje prieš trejus metus grįžo į Lietuvą. Nori būti naudingas gimtajai šaliai ir kol kas vienintelis jai atstovauja naujoje supermasyvių juodųjų skylių ir galaktikų sąveikos tyrimų srityje.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus Megasistemų fizikos laboratorijos vyresniajam mokslo darbuotojui ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto docentui dr. K. Zubovui – 29 metai. Jis yra žymiausio pasaulyje lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis ir garsios, Lietuvai daug nusipelniusios grafų Zubovų giminės palikuonis. Astrofiziko seneliai – rašytoja Danutė Čiurlionytė – Zubovienė ir architektas Vladimiras Zubovas. Tėvai Nijolė ir Vytautas Zubovai – taip pat architektai. Su muzika savo gyvenimą susiejo tik pusbrolis pianistas Rokas Zubovas.

„Lankiau ir muzikos, ir dailės mokyklą, tačiau išskirtinių gabumų tam neturėjau. Augdamas galvojau, kad būsiu architektas, tačiau paskutiniu momentu pabėgau į fiziką,“ – sakė „Lietuvos žinioms“ mokslininkas.

Dr. K. Zubovas dirba gana naujoje tyrimų srityje. Maždaug prieš du dešimtmečius rasta nenuginčijamų įrodymų, kad supermasyvios juodosios skylės, kaip ir manyta dar kelis dešimtmečius anksčiau, egzistuoja daugumos galaktikų centruose. Kartu rasta daug įrodymų, kad supermasyvios juodosios skylės yra susijusios su galaktikų, kuriose egzistuoja, savybėmis. Tos žinios dar labiau paskatino tyrimus ieškant priežasčių, kodėl tas ryšys egzistuoja ir koks yra juodųjų skylių poveikis galaktikų evoliucijai.

Galingosios tėkmės

„Juodoji skylė – toks objektas, iš kurio negali niekas, net ir šviesa, ištrūkti. Nepakanka net šviesos greičio pabėgti iš juodosios skylės gniaužtų, – aiškino astrofizikas. – Žvaigždinės masės juodosios skylės atsiranda mirštant masyvioms žvaigždėms. Kaip atsiranda supermasyvios juodosios skylės, kol kas nėra bendro supratimo ir sutarimo. Tačiau jos aptinkamos daugumos galaktikų centruose. Jų masės skaičiuojamos milijonais ir net milijardais Saulės masių. Supermasyvios juodosios skylės yra gerokai masyvesnės už bet kokias žvaigždes, tačiau palyginti su galaktikų masėmis, yra visai nedidelės. Tūkstantį ar kelis tūkstančius kartų mažesnės.“

Dr. K. Zubovas tyrinėja supermasyvių juodųjų skylių ir galaktikų sąveiką, atlikdamas skaičiavimus, pagrįstus stebėjimų duomenimis, kurdamas skaitmeninius modelius, paaiškinančius tą sąveiką. Modeliuoja juodųjų skylių poveikį galaktikų evoliucijai, žvaigždžių formavimuisi galaktikose.

Pavyzdžiui, jei į supermasyvią juodąją skylę ima kristi daug medžiagos, tarkim, tarpžvaigždinių dujų, jos krisdamos labai įkaista, todėl pradeda skleisti labai energingą spinduliuotę, ir sakoma, kad galaktika tampa aktyvi. Ši spinduliuotė turi didžiulį poveikį. Ji gali sukurti tėkmes – išstumti aplinkines dujas iš galaktikos centro toli iki galaktikos pakraščių. Ir šių tėkmių pėdsakai išlieka daugybę milijonų metų, net kai galaktikos aktyvumas yra pasibaigęs. Mūsų galaktikoje, Paukščių Take, ir kitose galaktikose iš tų pėdsakų galima atkurti savybes procesų, kurie juos sukūrė. Pasak astrofiziko, tai vienas iš keleto būdų, kaip galima tyrinėti, kas vyko konkrečioje galaktikoje milijonus metų anksčiau nei ją matome dabar.

Stabdo ir skatina žvaigždėdarą

„Per pastaruosius dvidešimt metų atsirado supratimas, kad būtent šios tėkmės turi reikšmingą poveikį galaktikų evoliucijai. Pakeisdamos galaktikoje esančių dujų savybes arba pašalindamos dujas iš galaktikos, jos paveikia tolesnę žvaigždėdarą, nes iš tų dujų formuojasi žvaigždės. Jei dujų nelieka arba jos labai įkaitinamos, žvaigždėdara galaktikoje sulėtėja arba visiškai sustoja, – pasakojo dr. K. Zubovas. – Kita vertus, per pastaruosius penkerius šešerius metus pradėjo aiškėti, kad tos tėkmės gali ne tik sustabdyti žvaigždėdarą. Galaktikoje esančias dujas jos taip pat gali suspausti, suslėgti ir taip paspartinti žvaigždžių formavimąsi tam tikru trumpu laikotarpiu, kol pačios plinta galaktikoje. Tačiau galutinio atsakymo, koks yra ryšys tarp supermasyvios juodosios skylės ir prie jos vykstančių procesų bei visos galaktikos evoliucijos, kol kas dar neturime.“

Dr. K. Zubovui pavyko kiekybiškai susieti konkrečias supermasyvias juodąsias skyles su tėkmių mastu. Jis teoriškai apskaičiavo, kokio masto tėkmių galima tikėtis, jei į tam tikrų parametrų juodąją skylę sukrinta tam tikras medžiagos kiekis. Kaip paaiškėjo, gauti rezultatai atitiko tuo metu turėtus stebėjimų duomenis. Atgarsio astrofizikų visuomenėje sulaukusios teorinės prognozės kol kas visiškai atitinka ir naujesnius stebėjimų duomenis.

Vienintelis Lietuvoje

Mokslininkas sakė, kad tokiam teoriniam darbui kaip skaitmeninių modelių skaičiavimai nėra ypatingo poreikio turėti didelę grupę. Jis dirba su keliais savo studentais, palaiko ryšius su užsienio kolegomis ir kartu atlieka tyrimus, skelbia bendras publikacijas. FTMC Megasistemų fizikos laboratorijoje yra reikalinga skaičiavimų struktūra. Gali naudotis ir VU turimais skaičiavimų pajėgumais – kompiuterių klasteriu.

„Nors tokie kaip mano fundamentiniai tyrimai tiesioginės praktinės naudos neduoda, jie yra naudingi keliais aspektais, – kalbėjo astrofizikas. – Pirmiausia, patenkina žmonijos smalsumą, leidžia geriau suprasti pasaulį: kaip jis veikia, kodėl viskas yra taip, kaip yra, ir kaip viskas susiformavo. Kitas dalykas, fundamentiniai tyrimai rodo valstybės prestižą, jos pažangą. O tai, kad šioje siauroje srityje dirbu bene vienintelis Lietuvoje, reiškia, kad grupė žmonių pasaulyje, tyrinėjančių tą pačią sritį, išgirsta ir sužino daugiau apie Lietuvą, nes pažįsta mane, skaito mano publikuojamus mokslinius straipsnius. Toks būtų indėlis, nors ir nedidelis, į Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.“

Šiemet Italijoje su tarptautinės konferencijos dalyviais.Asmeninio archyvo nuotrauka

Iš patriotizmo

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos absolventas prisiminė, kad astronomija nuo mažens patiko. Mokykloje sekėsi fizika. Kai nusprendė ją studijuoti, net nekilo klausimo, kurią sritį rinktis. Nereikėjo taip pat ilgai svarstyti, kur studijuoti. Už pasiektus laimėjimus tarptautinėse fizikos olimpiadose sulaukė pasiūlymo studijuoti Lesterio universitete Jungtinėje Karalystėje, gavo stipendiją. Po bakalauro ir magistro studijų jau žinojo, kad nori dirbti akademinį darbą, todėl pasiliko Lesterio universitete studijuoti doktorantūrą. Magistro darbo vadovas pasiūlė tęsti tyrimus, susijusius su supermasyviomis juodosiomis skylėmis ir galaktikų evoliucija.

Po šešerių su puse metų grįžo į Lietuvą. Pasak dr. K. Zubovo, čia – jo namai. Tai visą laiką jautė ir Anglijoje gyvendamas. Norėjo dirbti savo šaliai ir ką nors naudingo, gero nuveikti. Buvo pasiūlyta darbo vieta FTMC ir neterminuota darbo sutartis. Neįsivaizduojamas dalykas Vakarų Europoje ką tik doktorantūrą baigusiam tyrėjui.

Ir grįžęs nenusivylė. Lietuvoje yra galimybių gauti finansavimą moksliniams tyrimams. Juo labiau dabar, kai Lietuva įstojo į Europos kosmoso agentūrą, finansuojančią įvairius, taip pat ir fundamentinius, mokslinius tyrimus, susijusius su kosmosu. Pavyzdžiui, rengia kosminių teleskopų misijas, per kurias stebimi įvairūs, artimi ir tolimi, kosminiai objektai. Dr. K. Zubovo tyrimai prisideda prie gaunamų duomenų analizavimo ir interpretavimo.

Socialinė misija

Astrofizikas jau beveik devynerius metus rašo tinklaraštį „Konstanta – 42“. Iš pažįstamo dar 2007-ųjų pabaigoje išgirdęs, kad nėra nė vieno tinklaraščio, kuriame būtų kas nors naudinga rašoma, norėjo įrodyti, kad yra priešingai. Pradėjo rašyti, patiko ir rašo iki šiol.

„Pačiam įdomu pažvelgti plačiau į astrofiziką, fiziką. Pamėginti suprasti, kas yra daroma ne tik mano siauroje srityje. Paaiškinti kitiems. Beaiškindamas ir pats geriau suprantu, – sakė dr. K. Zubovas. – Žmonės, kurie nėra mokslininkai, beveik niekada neskaitys mokslinių straipsnių, o ir skaitydami tikrai visko nesupras. Todėl reikia populiaraus paaiškinimo. Tas tinklaraštis – tarsi mano socialinė misija. Atradimų daroma nuolatos ir visada yra ką naujo pristatyti.“

Tinklaraštininkas pasirašo slapyvardžiu Laiqualasse, susijusiu su „Žiedų valdovo“ tritomiu ir visa J. R. R. Tolkieno kūryba. Dr. K. Zubovas vadovauja rašytojo J. R. R. Tolkieno gerbėjų bendruomenei – fantastų klubui „Tolkien Lietuva“.

„Ne vienas mokslininkų atradimas buvo prognozuotas ar sugalvotas rašytojų fantastų. Pavyzdžiui, serialo „Žvaigždžių kelias“ kūrėjai pirmieji parodė ir lietimui jautrius ekranus, ir vaizdinius telefono pokalbius, ir kitas šiais laikais mums jau įprastas technologijas. Tarp rašytojų fantastų taip pat daug mokslininkų“, – kalbėjo astrofizikas.

Tinklaraščio pavadinimas pasirinktas iš Douglaso Adamso komiškos fantastinės knygos „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“. Joje skaičius 42 yra atsakymas į svarbiausią klausimą apie gyvenimą ir Visatą, pateiktas labai protingo kompiuterio po daugybės metų paieškų. Bet koks yra tas klausimas, niekas taip ir nežino. Nuo tada, kai prieš kelis dešimtmečius knyga buvo parašyta, skaičius 42 tarp fantastikos mėgėjų dažniausias kaip humoristinis atsakymas į visus gyvenimo klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"