TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Magistro studijos atskleidžia ir dabartinės švietimo finansavimo sistemos trūkumus

2014 07 11 11:33
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Po pirmojo stojimo etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius, kokios karjeros galimybės atsivers“, -- sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Pasak profesorės, tokios tendencijos džiugina: „Matome, kad studentai aiškiai suvokia, jog reikalingiausios - tam tikrą specialybę ir kvalifikaciją suteikiančios studijos. Be to, per kelerius metus pastebėjau ir tai, kad studentai į magistrantūrą ateina vis geriau pasiruošę: turi daugiau publikacijų, projektinės patirties, bakalauro metais aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje“. Kita vertus, dekanė apgailestavo, kad universitetai ne visada turi ką pasiūlyti ambicingiausiems ir tiksliausiai rinkos tendencijas suvokiantiems studentams.

Renkasi praktiškas specialybes

E. Gimžauskienė pažymėjo, kad vis mažiau studentų vyksta mokytis į regionus. „Tikiu, kad po truputį tokios studijos išnyks. Jaunimas nebenori diplomo dėl diplomo. Manau, kad rengiamasi atsakingiau“.

Mokslininkė pasakojo, kad nemažai iš 226 į KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto programas priimtų studentų yra baigę kitus universitetus. „Populiariausios specialybės, sulaukusios daugiau nei keturių norinčiųjų į vieną vietą: apskaita, marketingo valdymas, finansai, žmogiškųjų išteklių vadyba. Į šias specialybes, be mūsų pačių bakalaurų, stojo nemažai puikiai pasiruošusių, patirties turinčių ar papildomus kreditus susirinkusių kolegijų ar kitų aukštųjų mokyklų studentų. Pastebėjome, kad ir informatikai, mechanikai, inžinieriai ar žemės ūkio specialistai panoro specializuotis su ekonomika ir verslu susijusiose srityse, tačiau jie renkasi mažiau specializuotas ir platesnes kompetencijas suteikiančias kryptis: technologijų vadybą, ekonomiką, tarptautinį verslą ar žinių ir inovacijų vadybą“, – sakė KTU profesorė.

Tokios tendencijos, pasak E. Gimžauskienės, atspindi rinkos lūkesčius – pramonei vis labiau reikia gamybos vadovų, vadybos kompetencijos turinčių inžinierių ar IT specialistų. Tačiau kol kas nemažai tą suvokiančių jaunų profesionalų daliai nėra aišku, kur tokį išsilavinimą gauti.

Tarpdiscipliniškumas – tik deklaracijose

Mokslininkės teigimu, tai atskleidžia ir dabartinės švietimo finansavimo sistemos trūkumus: ateityje Lietuvai reikės vis daugiau tarpdisciplininių ekspertų, tačiau nėra aiškių ir paprastų taisyklių, kaip tokias studijų programas rengti ir finansuoti.

„Šiuo metu finansavimas skirstomas aiškiai apibrėžtoms studijų sritims: technologijoms, socialiniams ir humanitariniams mokslams. Nors visos šalies plėtros strategijos deklaruoja kelias sritis išmanančių ir lanksčių specialistų poreikį, tarpdiscipliniškumo įgyvendinimas ir lieka deklaracija“, -- apgailestavo E. Gimžauskienė. Pasak jos, valstybiniu lygiu neaišku, kaip universitetai galėtų registruoti programas, apimančias kelias sritis. „Pavyzdžiui, sukurkime programą derindami IT, komunikacijos ir finansų kompetencijas arba energetikos inžineriją su ekonomika. Tai ateities profesijos, kurios neabejotinai būtų ne tik paklausios, bet ir reikalingos. Tačiau kol kas nėra teisinės bazės tokioms programoms kurti. Tai tikrai stabdo ir verslo, ir technologijų plėtrą“, – sakė profesorė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvai labai trūksta ir vadinamųjų MBA (verslo vadybos studijų vadovams ir praktikams). „Tokio tipo kokybiškos studijos reikalingos, jei norime ruošti verslo elitą. Kol kas, deja, mūsų studentams tenka vykti į užsienį“, – teigė E. Gimžauskienė.

„Apibendrindama pirmojo stojimo etapo rezultatus ir kelių pastarųjų metų tendencijas, galiu pasakyti, kad studentai renkasi atsakingiau ir geriau pasiruošę. Tačiau būtent jiems bei verslui yra reikalingos „atsakingiau“ paruoštos programos. Auditorių ir finansų direktorių reikėjo ir reikės. Tai puikios specialybės. Tačiau turime kuo daugiau dirbti siekdami pasiūlyti išsilavinimą, reikalingą ateityje, o tai reiškia - tarpdisciplinines studijas, skirtas būsimiems verslo kūrėjams, inovatoriams“, – sakė KTU profesorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"