TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Maištingasis gandras vėl neišskrido

2013 10 29 6:00
Gandro patelė Juzė turi privilegijų - šaltuoju laikotarpiu ją maitina žvejai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Šiuo metu Nidoje, jachtų uostelyje, galima pamatyti rudens pabaigai visiškai nebūdingą vaizdą. Po krantinę išdidžiai vaikštinėja Lietuvos nacionalinis paukštis – baltasis gandras.

Jam nė motais tai, kad gentainiai jau seniai išskridę į Afriką. Tačiau tai – ypatingas gandras, tiksliau, patelė Juzė, kuri kitais metais švęs 10 metų jubiliejų.

Juzė ilgainiui tapo kone antruoju po briedžio Nidos simboliu, nes šiame Neringos miestelyje ji jau žiemoja nebe pirmus metus. Kai itin šalta ir gandrui gresia pavojus žūti, jis perkeliamas į klėtį Smiltynėje.

Rudeninės gelsvės fone išvydę gandrą Neringos svečiai svarsto, jog jis – jaunas ir dar nesiryžta skristi į žiemavietes už tūkstančių kilometrų.

„Ne, šiam gandrui jau kitą gegužės mėnesį sukaks dešimt metų. Baltieji gandrai laisvėje gali išgyventi apie 30 metų. Juzė pirmiausia atkeliavo pas mane iš Kiškių kaimo Šilutės rajone, kai dar buvo išmestas iš lizdo jauniklis. Paukštį priglaudžiau, išmaitinau, ir jis tapo žmonių draugu. Tiesą pasakius, net gentainiai jo nebepriima į savo būrį, veja lauk. Vasarą tenka stebėti keistą vaizdą: baltasis gandras bėga nuo savo gentainių, kurie jį puola, ir slepiasi tarp turistų...“ – LŽ pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys.

Per beveik 10 metų Juzė buvo žiemojusi ir Kaliningrado srityje, ir Ventėje, ir Nidoje, ir pas žmones Kaune. Atrodo, kad šią žiemą sparnuotis nusprendė vėl praleisti Nidoje.

„Šis gandras jau niekada nebesugrįš į gamtą pas savo gentainius. Jis yra susisukęs lizdą Preiloje ir pernai, taip pat ir šiemet dėjo neapvaisintus kiaušinius. Vienas patinas bandė vilioti Juzę, bet ši atstūmė jį. Tiesiog tas ryšys su žmonėmis, priklausomybė nuo jų gandrą pavertė naminiu. Dabar jam reikės globos žiemą, nors, jei yra maisto, gandrai ištveria ir 10-15 laipsnių šaltį“, - pasakojo V.Jusys.

O maisto Juzei netrūksta: vietos žvejai gausiai ją pamalonina žuveliokais nuo kabliukų, belieka tik prisikimšti gūžį ir mėgautis išskirtiniu dėmesiu.

„Jei bus labai šalta, Juzę vėl gal pasiims globoti Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtininkai, ir žiemą ji praleis Smiltynėje“, - svarstė ornitologas.

Beje, Juzė Neringoje atlieka ir savotišką gandrų ambasadorės misiją per Gandro sugrįžimo dieną kovo 25-ąją. Pernai, šiemet peržiemojusi Smiltynėje, ji buvo iškilmingai grąžinta į Nidą ir paleista į laisvę.

Įdomu ir tai, kad iki Juzei padedant kiaušinius vietiniai žmonės gandrą įprato vadinti Juozu. Šis gandras yra vienintelis savo rūšies atstovas Kuršių nerijoje, kurioje baltieji gandrai apskritai niekada negyvena, nes jiems nėra tinkamų mitybinių sąlygų – plačių pievų.

Anot V.Jusio, šiemet Lietuvoje žiemojantis gandras yra ne vienas: neseniai gauti pranešimai apie neišskridusius varliautojus iš Kauno, Kretingos, kitų vietų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"