Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Marius Klimavičius: kosmoso technologijos iš Nyderlandų

 
2017 04 26 11:15
Europos kosmoso agentūros stažuotojas Marius Klimavičius prie būstinės Paryžiuje.
Europos kosmoso agentūros stažuotojas Marius Klimavičius prie būstinės Paryžiuje. Asmeninio archyvo nuotraukos

Lietuviai jau seniai įrodė, kad gali kurti pasaulinio lygio technologijas, pavyzdžiui, lazerių ar medicinos srityje. Turime užtektinai gerų specialistų, neblogą mokslinę bazę universitetuose, kad būtų galima plėtoti ir kosmoso technologijas, tačiau trūksta vieningos programos, sutarimo, kad iš tikrųjų norime tapti Europos kosmoso agentūros (ESA) nariais.

Taip „Lietuvos žinioms“ kalbėjo kosmoso technologijomis susidomėjęs 29 metų vilnietis Marius Klimavičius, beveik metus dirbantis mechatronikos inžinieriumi ESA didžiausiame padalinyje Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre (ESTEC) Nyderlanduose. Gegužės mėnesį stažuotė ESTEC robotikos skyriuje baigiasi, o mechatronikos inžinierius svarsto galimybę Lietuvoje kurti kosmoso technologijų įmonę.

Devyni lietuviai

Lietuva yra pareiškusi norą tapti ESA nare. 2010 metais pasirašytas Vyriausybės ir ESA bendradarbiavimo susitarimas. Kitais metais jis buvo ratifikuotas. 2013 metais ESA ekspertams atlikus Lietuvos mokslo ir verslo subjektų technologinį auditą buvo patvirtinta, kad mūsų valstybė gali įsitraukti į ESA veiklą ir dalyvauti jos programose. 2014 metais pasirašytas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas buvo ratifikuotas ir įsigaliojo 2015 metais. Vadovaudamasi juo ESA penkerius metus skelbs su Lietuva suderintus ir tik jai skirtus kvietimus teikti paraiškas įgyvendinti projektus pagal ESA vykdomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas.

Nuo pernai Lietuvos mokslo taryba pradėjo skelbti konkursus ir vienų metų stažuotėms ESA. M. Klimavičius buvo vienas pirmųjų stažuotojų iš Lietuvos. Po dviejų mėnesių stažuotę ESTEC skyriuje, atliekančiame medžiagų sąveikų tyrimus, pradėjo Nora Šlekienė. Robotikos skyriuje pusę metų stažuojasi dar vienas lietuvis Vytautas Bakanauskas.

Šiuo metu įvairiuose ESTEC skyriuose dirba iš viso devyni lietuviai. Kai kurie čia įsitvirtino jau prieš kelerius metus, ir kiekvieno istorija skiriasi.

M. Klimavičius studijavo Anglijoje, Sautamptono universitete. 2011 metais baigė aeronautikos inžinerijos magistro studijas ir apie metus dirbo Jungtinėje Karalystėje privačioje kompanijoje, kuriančioje palydovus. Grįžęs į Lietuvą sėmėsi patirties įvairiose įmonėse, tarp jų – kosmoso technologijų kompanijoje „Nanoavionika“, įsteigtoje pirmojo lietuviško nanopalydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjų. Laimėjęs Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą vilnietis nuo pernai gegužės ESA laboratorijose (jų yra dvi) tiria įvairius marsaeigių algoritmus, navigacijos platformas, autonomines sistemas.

Testuojant marsaeigius

„Mūsų komandoje dirba daugiau kaip 10 žmonių, pasiskirstę darbus, kas ką geriausiai sugeba. Man labiausiai patinka programuoti ir testuoti, nes tai tiesiogiai susiję su konstravimu ir iškilusių problemų sprendimu. Testuojame įvairiose vietose. Kai pradėjau dirbti, važiavome į Prancūziją, į Nacionalinį kosmoso tyrimų centrą CNES. Dabar planuojama vykti į Tenerifę, kur aplinka panaši į Marso paviršių. Marsaeigių sistemas stengiamasi testuoti tokiomis sąlygomis, kurios bent šiek tiek atitiktų padėtį Marse ir kitose planetose“, – pasakojo ESA stažuotojas.

Tiriamosiose laboratorijose sukurtos technologijos vienaip ar kitaip panaudojamos konkrečioms misijoms. O pagrindinė ESA misija, susijusi su Marsu, dabar yra „ExoMars“. 2020 metais turėtų būti paleistas palydovas su Europos marsaeigiu.

Orbitinės robotikos laboratorijoje (iš kairės) mechatronikos inžinierius Marius Klimavičius, danų astronautas Andreasas Morgensenas ir vokiečių astronautas Matthiasas Maueris.
Orbitinės robotikos laboratorijoje (iš kairės) mechatronikos inžinierius Marius Klimavičius, danų astronautas Andreasas Morgensenas ir vokiečių astronautas Matthiasas Maueris.

„Labai gera patirtis. ESA dirbantys jauni žmonės, nors ir vadinami stažuotojais, dirba kaip visi ir savo darbu prisideda prie gana svarbių ESA programų, – sakė M. Klimavičius – Daug išmokau robotikos srityje. Įsigijau ir draugų, pažįstamų, turinčių panašių tikslų kaip aš ir susidomėjusių tais pačiais dalykais. Manau, labai svarbu užmegzti kolegiškus ryšius tarptautinėje erdvėje.“

Europos kosminė ranka

ESA priklauso 22 valstybės narės. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje. Penki centrai išsidėstę per visą Europą. Nyderlanduose yra pagrindinė technologijų bazė ESTEC, Vokietijoje, kaip pasakojo ESA stažuotojas, – astronautų rengimo ir misijų kontrolės centrai, Ispanijoje astronomijos centras gauna ir apdoroja duomenis iš tarpplanetinių misijų, tiriamasis telekomunikacijų centras yra Anglijoje. ESA turi ir savo kosmodromą, įrengtą Prancūzijos Gvianoje, Pietų Amerikoje.

„Nors NASA biudžetas didesnis ir ESA turi galbūt mažiau misijų, bent tarpplanetinių, Europos indėlis į kosmoso tyrimus yra tikrai didelis, – sakė M. Klimavičius. – Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) yra apie 50 proc. Europoje sukurtų technologijų ir modulių. Taip pat beveik kiekvienoje NASA misijoje, tiek tarpplanetinėje, tiek Žemės stebėjimo, yra dalis technologijų, sukurtų Europoje, bendradarbiaujant su ESA. Nemažai projektų įgyvendinama bendradarbiaujant su Rusija. Vienas jų – vadinamoji kosminė ranka, kuri turėtų būti paleista kitais metais. Robotinis manipuliatorius, vienu galu pritvirtintas prie TKS, galės pernešti krovinius, padės astronautams vykdyti tam tikras užduotis, atliks kitus darbus.“

Testuojant marsaeigį Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nyderlanduose.
Testuojant marsaeigį Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nyderlanduose.

Trūksta krypties

M. Klimavičius neabejoja, kad ESA narystė Lietuvai atvers didelių galimybių tiesiogiai dalyvaujant konkursuose ir prisidedant prie konkrečių ESA vykdomų misijų savo sukurtomis technologijomis, jutikliais, mechanizmais. Kai šalis pareiškia norą tapti nare, ji pirmiausia turi kasmet investuoti. Bet tos investicijos niekur nedingsta, nes ESA suinteresuota, kad šalys, norinčios tapti narėmis, turėtų galimybę pasiūlyti savo projektus.

„Lietuvoje yra užtektinai universitetų, kurie turi stiprią technologinę bazę, keletas kompanijų plėtoja technologijas, kurios galėtų būti panaudojamos kosmoso tikslais. Tačiau į kosmoso technologijas mažai investuojama ir apskritai mažai kas domisi kosmosu. Vis dar neigiamas požiūris: kam to reikia?! Jauni žmonės grynai savo iniciatyva daro, ką gali. Nors pati valstybė turėtų daugiau domėtis, kas vyksta pasaulyje, kokios yra technologijų gairės, ir vadovaudamasi jomis daugiau investuoti į konkrečias sritis, tiesiogiai susijusias su tuo, ką daro ESA, – įsitikinęs lietuvis. – Nors dažnai įsivaizduojame, kad esame kietesni už kitus, patys pirmieji, taip nėra. Estija jau ESA narė. O mūsų stojimo procesas dar labai lėtai juda. Jis priklauso nuo šalies iniciatyvos, kiek esame pasiryžę investuoti ir kiek turime įmonių, kurios galėtų prisidėti prie ESA veiklos.“

Šiuo metu įvairiuose Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centro skyriuose dirba devyni lietuviai, kai kurie čia įsitvirtino jau prieš kelerius metus.

Dalyvaudamas Robotiados šventėje Lietuvoje M. Klimavičius pastebėjo, kad iš tikrųjų nedaug kas žino apie ESA. Mažai studentų kreipiasi ir dėl stažuočių. Galbūt net nežino, kad tokia galimybė yra. Pavyzdžiui, pernai buvo finansuojamos penkios stažuotės, išvažiavo du žmonės. Šiemet buvo trys vietos, išvažiavo tik vienas žmogus. Arba reikėtų klausti, kodėl neatsiranda norinčiųjų, nors Lietuvoje tikrai yra užtektinai jaunų žmonių, kuriems būtų įdomu.

„Man teko dirbti su Vyteniu Buzu ir Laurynu Mačiuliu, pirmojo lietuviško nanopalydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjais. Iš tikrųjų didelis laimėjimas Lietuvoje įsteigti įmonę, kuriančią palydovus. Valstybė turėtų vertinti jaunų žmonių iniciatyvą, nors žinau, kad kuriant „Nanoavionikos“ įmonę netrūko skeptikų, kad tai – tiesiog pinigų švaistymas. Dabar kompanija turi savo klientų bazę. Kas investuojama į tokias technologijas, galiausiai atsiperka dešimteriopai. Lietuva yra maža šalis, neturime ir naudingųjų iškasenų, todėl mokslas, aukštųjų technologijų plėtra turėtų būti pagrindinis prioritetas. Mūsų, kaip mažos šalies, ateitis. Tačiau trūksta tiesiog tokios krypties.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"