TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Marketingą KTU studijuojantis inžinierius: išmokus konstruoti, būtina mokėti ir parduoti

2015 02 25 15:21
Gediminas Nemanis ir Petras Baršauskas. KTU archyvo nuotrauka

Nebūti tik siauros srities specialistu, į pasaulį ir veiklos galimybes žvelgti plačiai ir kūrybiškai. Tokį sėkmės receptą siūlo jaunieji antrepreneriai Eglė Vaičiukynaitė ir Gediminas Nemanis. KTU studijuojantys aktyvūs jaunuoliai nepasitenkino bakalauro studijose įgytomis inžinerijos mokslų mokslų žiniomis ir jas praplėtė tolesnėmis marketingo studijomis.

Mechatronikos bakalauras, o dabar – KTU Marketingo valdymo magistrantas G. Nemanis verslo pasaulyje sužibėjo sukurdamas inovatyvią elektrinę pavarą „Rubbee“ dviračiams. Šis patentuotas produktas sužavėjo net garsųjį antreprenerį ir vieną turtingausių žmonių pasaulyje, KTU garbės daktarą Richardą Bransoną. Gedimino pasiekimai įvertinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) jubiliejiniu „Inovacijų prizu 2014“.

KTU vadybos mokslo krypties doktorantė E. Vaičiukynaitė atlieka emocijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimus, domisi vartotojų socialumo įgalinimo sprendimais, yra Universiteto Doktorantų draugijos ir „Marketingo akademijos“ studentams įkūrimo iniciatorė, skatina kasmetę socialinę iniciatyvą „Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui“. Jos veikla 2014 m. įvertinta LPK įsteigtu Petro Vileišio vardo prizu.

Sėkmė – tarpkryptinės studijos

„Dar bakalauro studijų metu supratau, kad produkto sėkmę rinkoje lemia ne tik unikalios cheminės formulės sukūrimas, bet ir tinkamas jo pristatymas rinkoje, situacijai adekvati marketingo strategija“, – teigia KTU taikomosios chemijos bakalaurė, ekonomikos magistrė, vadybos mokslo krypties doktorantė E. Vaičiukynaitė.

Ji pasakoja puikiai atsimenanti diskusiją su chemijos profesoriumi apie kosmetikos produktą, kai norėjo pakeisti pakuotės tekstą ir foną, kad produktas būtų populiaresnis rinkoje. Eksperimento įgyvendinti nepavyko, tačiau tai paskatino savo tolimesnę karjerą susieti su marketingo studijomis.

„Džiaugiuosi, kad pasirinkau tokį kelią, nes praktikoje labai pravertė skirtingų sričių žinios: chemijoje įgavau atidumo detalėms, analizės gebėjimų, marketinge – puoselėjau užslėptą kūrybiškumą, gilinau žinias apie rinką. Naujų marketingo mokslo žinių siekis mane paskatino ir doktorantūros studijoms“, – tarpdiscipliniškumo svarbą pabrėžia doktorantė.

Geresni pardavimai – ir dėl vartotojų emocijų pažinimo

Tarpkryptinės studijų kompetencijos Eglei padeda ir atliekant taikomuosius, verslui aktualius tyrimus. Šiuo metu mokslininkai daug dėmesio sutelkia į neuromarketingo tyrimus, kurie atskleidžia įdomią informaciją apie vartotojų elgsenos reakcijas.

„Daugelį neuro marketingo rezultatų pritaikėme ir verslui skirtuose projektuose. Atrodytų sunku patikėti, bet jausmingas emocinis turinys tekste gali lemti geresnį pardavimą rinkoje. Taigi didžiausias džiaugsmas esti tuomet, kai įgytas žinias pritaikai praktiškai. Vartotojas yra emocinė būtybė, todėl geresnis jo pažinimas lemia aukštesnius įmonės veiklos rezultatus“, – sakė E. Vaičiukynaitė.

Jos pasiryžimą dalyvauti P. Vileišio vardo konkurse lėmė nominacijos išskirtinumas. Norint laimėti šią nominaciją, nepakanka tik puikių akademinių rezultatų, reikia aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, pasižymėti išskirtinėmis vertybėmis. Doktorantė pabrėžė, kad apdovanojimas priklauso ne jai vienai, o daugeliui žmonių, kurie dalijosi savo patirtimi, žiniomis, patarimais.

„Pasirinkau iššūkių kupiną akademinį kelią ir juo einu klausydama savo širdies“, – džiaugsmo neslėpė E. Vaičiukynaitė.

Sukėlė revoliuciją dviračių pramonėje

„Visą gyvenimą konstravau – nuo elektrinių paspirtukų iki reaktyvinių variklių, bet tai buvo tik pomėgis, nieko daugiau. Vieną 2011 m. dieną, kai KTU studijavau mechatroniką, kilo mintis pasigaminti elektrinį dviratį.

Namie buvo tik sesės dviratis, kurio naudoti eksperimentams man neleido, todėl sugalvojau sukonstruoti sistemą, kurios visi komponentai būtų integruoti į vieną korpusą, kurį galima vos per kelias sekundes uždėti ir nuimti nuo dviračio“, – elektrinės pavaros „Rubbee“ idėjos gimimą atsiminė G. Nemanis.

Žingeidžiam vaikinui labai padėjo Universitete įgytos elektronikos bei mechaninio projektavimo žinios. Pirmas garaže sukonstruotas prototipas buvo didelis, sunkus ir labai nepatogus, tačiau veikimo principas buvo įrodytas. Taip gimė „Rubbee“ – sistema, kuri sukėlė tikrą revoliuciją elektrinių dviračių pramonėje.

G. Nemanio teigimu, ,,Inovacijų prizas 2014“ buvo milžiniška paskata dar sparčiau judėti į priekį.

„Gavęs apdovanojimą iš žmonių, į kuriuos verta lygiuotis kaip į verslo autoritetus, supranti, kad judi teisinga linkme ir kažką vis dėlto darai teisingai. Džiaugiuosi, kad pasirinkau tarpkryptines studijas. Juk ne veltui sakoma, kad geras specialistas turi žinoti viską apie truputį ir truputį apie viską“, – sako būsimasis marketingo valdymo specialistas.

Svarbiausia – nebijoti klysti

Jaunasis verslininkas tikina, kad didelių kliūčių suderinti studijas ir darbą nėra, jei tik turi motyvacijos tai daryti.

„Motyvacijos ir užsispyrimo man niekada netrūko, būtent dėl to po metų pertraukos pratęsiau studijas. Tik šį kartą ne inžinerinės krypties, o marketingo valdymo. Visiems sakau: „Išmokus konstruoti, būtina išmokti ir parduoti“, – sėkmės paslaptį atskleidė G. Nemanis.

Vaikinas visas studijų užduotis stengiasi atlikti gerai ir laiku, kad nereikėtų prie jų grįžti dar kartą ir gaišti brangų laiką, kurį norisi skirti naujų idėjų išbandymui. O jų tikrai netrūksta ir sudarytos puikios sąlygos jas realizuoti.

„Kalbant apie naujas veiklas, verta paminėti, kad Lietuvoje yra labai daug finansavimo ir techninių galimybių išbandyti savo idėją, kuri ateityje gali išaugti į verslą. Deja, dažnai tenka girdėti, kaip jaunimas skundžiasi, jog Lietuvoje tokių nėra galimybių. Tai netiesa. „AdVenture“, KTU „Startup Space“, „Demola“, „Verslauk“ – tai tik kelios tokios galimybės“, – įsitikinęs G. Nemanis.

Jo teigimu, svarbiausia yra nebijoti klysti, priimti blogus sprendimus, nes bandydami, klupdami ir atsistodami randame būdų įveikti problemas ir ateityje jų išvengti. Be to, dėl patirties trūkumo studentai nebijo priimti rizikingų sprendimų, kurie versle gali reikšti sėkmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"