TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Marsas baigia išsivaduoti iš ledynmečio

2016 05 28 18:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Raudonoji planeta baigia išsivaduoti iš ledynmečio, rodo Marso poliarinių regionų radaro nuotraukos, suteikiančios naujų žinių apie mūsų kosminio kaimyno klimato ciklą, ketvirtadienį paskelbė tyrėjai.

Marso ledynų plotai pradėjo mažėti prieš maždaug 370 tūkst. metų, sakoma žurnalo „Science“ paskelbtame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius Isaacas Smithas dirba doktorantūrą baigusių tyrėjų programoje Pietvakarių tyrimų institute, įsikūrusiame Boulderio mieste Kolorado valstijoje.

Šios išvados pagrįstos duomenimis, surinktais JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris jau 10 metų skrieja aplink Marsą.

Ši studija patvirtino ankstesnius modelius, rodančius, kad Marso didžiausias apledėjimas buvo prieš maždaug 400 tūkst. metų.

Naujieji duomenys leido mokslininkams geriau suprasti Marso klimato pokyčius ir kuo jie skiriasi nuo Žemėje vykstančių klimato procesų.

„Žemėje ledynai įsigali, kai poliariniai regionai ir aukštosios platumos tūkstančius metų būna vėsesni negu vidutiniškai – dėl to ledynai auga vidurinių platumų link, – sakoma NASA pranešime. – Tuo tarpu Marso ledynmečiai atitinka tuos laikotarpius, kai dėl didėjančio planetos ašies posvyrio ašigaliai tampa šiltesni negu žemesnės platumos.“

Dėl to Marso poliarinės kepurės sumažėja, vandens garai kaupiasi arčiau pusiaujo, sudarydami ledą luobą ir ledynus vidutinėse platumose.

Dabar, pasibaigus pastarajam Marso ledynmečiui, ledas vėl kaupiasi ties ašigaliais.

I.Smithas ir jo bendradarbiai nustatė, kad poliarinių ledo kepurių, kurias sudaro daugiausiai sušalęs vanduo ir anglies dvideginis, didžiausias storis yra 320 metrų. Šie duomenys atitinka ankstesnių modelių prognozes 2003 ir 2007 metais.

„Tai rodo, kad iš tikrųjų nustatėme vėliausio ledynmečio Marse momentą ir poliarinių ledo kepurių atsikūrimą po jo“, – sakė I.Smithas.

„Naudodami šiuos matavimus, galime geriau suprasti, kiek vandens juda tarp ašigalių ir kitokių platumų. Taip pat geriau suprasti Marso klimatą“, – pridūrė jis.

Mokslininkas pažymėjo, kad Marso ledo tyrimai bus svarbūs ateities žmonių skrydžiams į Marsą, nes „vanduo bus kritiškai svarbus išteklius Marso bazei“.

JAV kosmoso agentūra nurodė planuojanti ateityje pasiųsti į Marsą žmonių; tokia misija gali būti surengta iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"