TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Matematika su oratorystės ir šlovės elementais

2011 06 16 0:00
Matematikas J.Stašionis nuliūdo, nelaimėjęs prizinės vietos tarptautiniame konkurse, tačiau jautėsi įkvėptas naujos patirties.
Alinos Ožič nuotrauka

Praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje vyko tarptautinis mokslo populiarinimo konkursas "Šlovės laboratorija" ("FameLab"). Jame tarp įvairių pasaulio valstybių mokslininkų pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos atstovas - Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto doktorantas Justas Stašionis.

"Mėginau tarptautinei bendruomenei pristatyti savo matematiką, t. y. ką aš darau ir kaip darau, - juokavo vienintelis tarp konkurso dalyvių buvęs matematikas J.Stašionis. - Džiaugiuosi, kad pamačiau kitų šalių mokslininkus, kurie užsidegę pasakojo, ką veikia, taip pat žymiausius Jungtinės Karalystės tyrėjus. Supratau, kad mokslo populiarinimas labai reikalingas ir visuomenei, ir ypač mums."

Į baigiamąjį "Šlovės laboratorijos" konkursą, surengtą per Čeltenhemo muzikos, mokslo ir literatūros festivalį Anglijoje birželio 7-12 dienomis, suvažiavo 14 šalių nacionalinių konkursų laimėtojai. Jiems ir baigiamajame konkurse buvo keliami tokie pat reikalavimai: trijų minučių pranešimai turėjo būti moksliniai, suprantami, aiškūs ir įdomūs. Nuo 2004 metų organizuojamas tiksliųjų ir gamtos mokslų populiarinimo konkursas, sulaukęs didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje, skirtas skatinti mokslininkus kalbėti apie tyrimų esmę ir prasmę plačiajai visuomenei suprantama kalba, žadinti norą domėtis mokslu.

"Vagies" matematika

Šiemet pirmą kartą Lietuvoje Britų tarybos organizuotame "Šlovės laboratorijos" nacionaliniame konkurse dalyvių buvo palyginti nedaug. Į finalą iškopė aštuoni. Per surengtus komunikacijos ir viešo kalbėjimo kursus jie galėjo tobulinti gebėjimus aiškiai ir suprantamai dėstyti mintis, pasakoti apie savo sritį populiariai ir originaliai. Daugiausia tarp konkurso dalyvių buvo biochemikų ir fizikų, du gamtos mokslų atstovai ir vienas matematikas. VU doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Simonas Saarmannas, parengęs pranešimą "Kaip geologija keičia požiūrį į pasaulį ir daro žmogų laimingą", laimėjo trečią vietą. Antros vietos laimėtoja VU doktorantė Julija Baniukevič pasakojo apie "DNR dėžutes", kurios gali padėti išgydyti vėžį ir kitas šiais laikais neišgydomas ligas.

"Per trijų minučių kalbą tiksliai išgryninau tris mintis: man iškilęs uždavinys, metodas, kurį panaudojau jam spręsti, ir atsakymas, gautas išsprendus uždavinį, - pasakojo pirmos vietos laimėtojas VU Matematikos ir informatikos instituto doktorantas J.Stašionis. - Kiekvienai minčiai skyriau po minutę ir nežinau, ar jos buvo išdėstytos užtektinai plačiai ir aiškiai, bet pateikiau jas žmonėms suprantamesne forma. Pasirinkau vagies kaip godesnio pakavimo uždavinio sprendėjo pavyzdį, kai tikslas yra prikrauti maišą kuo daugiau vertingesnių daiktų. Pasinaudojęs matematikos modeliais, parodžiau, kaip būtų galima rasti optimalų variantą, kokius daiktus ir kaip reikėtų dėti į maišą. Matematika nėra svetima ir vagies "profesijai", tačiau pavyzdys yra neigiamas. Kalbą baigiau pateikdamas teigiamų pavyzdžių, kai panaudojamas toks pat uždavinio sprendimas ir metodai."

Pranešimo tema skambėjo taip: "Globalios optimizacijos uždavinių sprendimas naudojant paskirstytus skaičiavimus." Matematikas pripažino, kad jau pradėjęs studijuoti šią kryptį, suprato, kaip sunku paaiškinti kitiems, ką jis veikia, nes dažniausiai atliekami teoriniai skaičiavimai, nagrinėjami teoriniai modeliai. Todėl priėmė kaip iššūkį pamėginti kalbėti apie savo sprendžiamas užduotis, iškilusius sunkumus plačiajai visuomenei suprantamai ir patraukliai, kad kuo daugiau žmonių sudomintų aukštąja matematika ir jie galėtų atrasti save šioje paslaptingoje mokslo srityje.

"Buvo įdomu pažvelgti į "Šlovės laboratoriją" ir kaip į pramogų renginį, kai mokslininkai užima oratoriaus poziciją ir atsiduria prieš publiką. Palyginti, kaip tai daro lietuviai ir kaip - anglai, nes supratimas vis dėlto skiriasi, - pasakojo Lietuvos atstovas. - Bet kuriuo atveju manau, kad plačiajai visuomenei įdomu sužinoti, koks yra mokslininkų darbas, o mums gera proga išmokti, kaip reikia kalbėti apie savo sritį, kad sudomintume žmones, įrodytume jiems, kad mokslininkais verta pasitikėti."

Giminės tradicija

Dvidešimt septynerių metų Justas juokavo, kad pastarąjį dešimtmetį nepaleidžia Vilniaus universiteto: Matematikos ir informatikos fakultete baigė informatikos bakalauro, o po metų pertraukos tęsė informatikos magistro studijas. Jas baigęs po dvejų metų įstojo į informatikos inžinerijos doktorantūrą jau prie VU prijungtame Matematikos ir informatikos institute.

"Daug lemia aplinka, - apie specialybės pasirinkimą kalbėjo jaunasis mokslininkas. - Abu tėvai yra baigę tą patį fakultetą (tik tada jis vadinosi Matematikos fakultetu) ir įgijo taikomosios matematikos specialybę, elektroninio skaičiavimo mašinų specializaciją. Lygiai tą patį studijavo mano vyresnysis brolis Andrius, o dabar - studijuoju aš. Galima sakyti, giminės tradicija."

Justas dar dešimtmetis galėjo pamatyti pirmuosius kompiuterius Lietuvoje, kai tėvas parodė, kaip kompiuterizuojamos energetikos sistemos. Jau tada jis nebijojo kompiuterinės technikos. Suprato, kad visada bus naujų dalykų ir juos reikės pažinti. Nors atrodytų jauku ten, kur esi, vietoje negali stovėti, ypač informacinių technologijų srityje. Arba žengi į priekį, arba - atgal. Atsirado noras domėtis technologijomis, nes pamatė, kad technologiniai sprendimai padeda žmogui ir gali būti panaudoti visose gyvenimo srityse.

Kai J.Stašionis stojo į VU, pirmą kartą į Matematikos ir informatikos fakultetą buvo priimta net apie 300 technikos mokslų bakalauro studentų. Tik vėliau atsirado tokios specialybės kaip informatikos inžinerija ar paprastoji informatika, ir studentai pasiskirstė po jas. Vis dėlto tiek stojant, tiek studijuojant svarbiausias dalykas buvo matematika. Net paplito toks posakis: "Iš gero matematiko visada išeis geras programuotojas, tačiau iš gero programuotojo nežinia ar pavyks parengti gerą matematiką."

Sąlygos - dar ne viskas

J.Stašionis ne tik studijuoja VU. Jis buvo išrinktas ir į VU studentų atstovybės parlamentą. Taip pat priklausė VU sporto rinktinei, lankė aerobikos treniruotes. Septinti metai vaidina režisieriaus Rimanto Venckaus vadovaujamame VU teatre, yra klasikinės dramos trupės narys, gerai susipažinęs su oratorystės, scenos ir publikos valdymo menu.

"Jei turi užsibrėžtus tikslus ir žinai, ko sieki, VU suteikia visas galimybes. Manau, jis tinkamas universitetas tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų nori studijuoti. Be to, suteikia labai daug galimybių atskleisti save kaip išsilavinusį žmogų, siekiantį suprasti šį pasaulį per įvairias formas. Nežinau, ar kur nors svetur studijuoti būtų buvę geriau ar blogiau, bet VU mano tikslus ir norus patenkino."

Matematikas galėjo palyginti, kai dalines studijas pagal ERASMUS mainų programą atliko Tesalijos technikos universitete Graikijoje. Pasirinko Viduržemio jūros šalį, nes norėjo pažinti kitokį nei Lietuvos ar kaimynių Baltijos valstybių gyvenimą bei kultūrą. Kita vertus, buvo įdomu pasimokyti naujame, dar tik septintus metus gyvuojančiame technikos universitete, susipažinti su labai jauno dėstytojų kolektyvo idėjomis, kitokiu požiūriu, dėstomais dalykais. Tačiau kartu stebino ir kitoks studentų požiūris į aukštąjį mokslą.

"Mūsų studentai, nors ir peikiami, kur kas daugiau mokosi, labiau stengiasi. Geros sąlygos mokytis - dar ne viskas. Graikijos universitetuose studentai už valstybės pinigus yra maitinami tris kartus per dieną septynias dienas per savaitę. Visi studentai. Pasitaiko tik labai retų išimčių kai valstybės parama neskiriama, - pasakojo Justas. - Ir vis dėlto nei labai geros sąlygos, nei valstybės garantijos neskatina geriau mokytis. Labai daug priklauso nuo paties studento noro ir iniciatyvos. Bent tuo metu, kai aš buvau Graikijoje, net 80 tūkst. studentų aštuntus metus nebaigė bakalauro studijų. Labai didelis skaičius 11 mln. gyventojų turinčiai šaliai."

Metų planas Kinijai?

Jaunasis mokslininkas prisipažino, kad neįsivaizduoja, kiek valstybei kainuoja parengti doktorantą, tačiau kaina, jo manymu, tikrai didelė, kad jis po studijų galėtų lyg niekur nieko išvažiuoti iš Lietuvos. Morališkai šiek tiek slegia, kai susimąsto, kiek valstybė yra skyrusi dėmesio, lėšų ir galiausiai sudėjusi vilčių. Kita vertus, kuo toliau, tuo labiau mokslininko karjera, jo manymu, bus gerbiama, finansiškai stabili, perspektyvi ir Lietuvoje. Ne tik suvokiama kaip malonus darbas, kurį atlikdamas žmogus yra tiesiog laimingas.

"Mokslininko karjera dabar laikoma vienu svarbiausių prioritetų, ypač Europos Sąjungoje, - pabrėžė matematikas. - Tarp iškeltų tikslų - per ateinančius dešimt metų parengti milijoną mokslininkų, kurie dirbtų mokslinį darbą, atliktų mokslinius tyrimus, pateiktų mokslinius produktus. Toks, atrodytų, gražus ir kilnus tikslas, kurį ES pamėgins pasiekti per ateinančius dešimt metų, iš tikrųjų yra vienų metų planas Kinijai. Iki šių metų pabaigos jis bus įgyvendintas. Europa, galima sakyti, mokslo pramonės motina, nenori užleisti savo pozicijų. Juk mokslas kaip pramonė, kaip verslo šaka atsirado Europoje. Tokia bendroji universitetų, jų parengiamų mokslininkų, įgyvendinamų projektų praktika perimta iš Europos ir dabar gyvuoja tiek JAV, tiek technologiškai išsivysčiusiose Azijos šalyse. Perimtas ir Europos aukštojo mokslo, ir mokslininko karjeros, kaip specialybės, kuri duoda naudos visai visuomenei, modelis."

Apie matematiką - ne matematikams

Akademiko Jono Mockaus vadovaujamos J.Stašionio doktorantūros tema ne matematikams būtų menkai suprantama - globalaus optimizavimo uždavinių sprendimas su fiksuota klaida ir nežinoma Lipšico konstanta naudojant Pareto optimumą. Tarptautinio mokslo populiarinimo konkurso dalyvis pamėgino ir ją paprasčiau paaiškinti, t. y. analizuojamas ne pats uždavinys, bet tolygiai paskirsčius paiešką (ten, kur vertingiau ieškoti, mėginama daugiau kartų, o ten, kur nėra taip tikslinga, - mažiau), stengiamasi sukurti metodą, kuris padėtų išspręsti įvairius uždavinius. VU Matematikos ir informatikos instituto Sistemų analizės skyriuje globalaus optimizavimo uždavinių grupėje bendradarbiauja matematikai ir informacinių technologijų specialistai, padedantys mokslininkams, turintiems didesnę darbo su matematiniais modeliais patirtį, įgyvendinti tuos modelius kompiuterinėmis priemonėmis. Tai nėra paprastos užduotys programuotojams, kaip būtų galima įsivaizduoti. Jos apima ir tokius sprendimus, kai reikia daugybės, o ne, tarkim, vieno instituto, kompiuterių, sujungtų specialiu būdu, kad galėtų iškeltą uždavinį pasidalyti ir spręsti visi kartu. Tokiais atvejais įgyvendinant mokslo projektus bendradarbiaujama ne tik su Lietuvos, bet ir su tarptautiniais kompiuterių tinklais, kurie suteikia galimybę spręsti uždavinius supergalingais kompiuteriais visoje Europoje. Pavyzdžiui, vienas greičiausių dabartinių ES kompiuterių yra Ispanijoje. Daug supergalingų kompiuterių turi vokiečiai. Tarptautiniais kompiuterių tinklais paprastai naudojamasi jau per baigiamąjį mokslinio projekto etapą, kad uždavinys būtų sprendžiamas kaip įmanoma geriau ir būtų galima atlikti sprendimo analizę. Pradiniais etapais dažniausiai apsiribojama tiksliomis vienam žmogui skirtomis techninėmis priemonėmis konkrečioms užduotims atlikti.

Trys lemtingos minutės

Tarptautinis mokslo populiarinimo konkursas "Šlovės laboratorija" ("FameLab") pirmą kartą buvo surengtas 2004 metais per Čeltenhemo muzikos, mokslo ir literatūros festivalį Jungtinėje Karalystėje ir jau spėjo tapti vienu ryškiausių pasaulio mokslo bendruomenėje. Nuo 2007 metų bendradarbiaujant su Britų taryba tokie konkursai buvo surengti dvidešimtyje šalių. Per visus "Šlovės laboratorijos" gyvavimo metus maždaug 2500 jaunųjų mokslininkų, inžinierių, mokytojų nuo 20 iki 35 metų pareiškė norą varžytis kuo įdomiau ir patraukliau kalbėdami apie savo darbą visuomenei ir daugiau kaip 150 jų tapo nacionalinių konkursų nugalėtojai.

Šiemet "Šlovės laboratorijos" baigiamajame konkurse Čeltenheme dalyvavo nacionalinių konkursų nugalėtojai iš Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Egipto, Vokietijos, Graikijos, Honkongo, Izraelio, Lietuvos, Portugalijos, Rumunijos ir Serbijos. "Kaip gali girdėti Dievą per radiją?", "Kodėl uodai kanda tik kai kuriems iš mūsų?", "Kaip trijų vaikų motina gali nebūti motina dviem iš jų?" - atsakydami į tokius ir panašius klausimus konkurso dalyviai per tris minutes turėjo pelnyti tarptautinės komisijos palankumą. Auksinė "Šlovės laboratorijos" trijų minučių taisyklė, kaip pabrėžė organizatoriai, - esmė, aiškumas, charizma. Tarp pastarųjų metų baigiamojo konkurso nugalėtojų - kroatas Marko Kosicekas (2008), sakęs trijų minučių kalbą apie meilės chemiją, serbas (2009) Mirko Djordjevicius, tris minutes skyręs lyčių evoliucijai, ir graikas Vasilis Gregoriadis (2010), papasakojęs, kaip galima laimėti pasimatymą, paaiškinus supernovos atsiradimą. Šiemet "Šlovės laboratorijos" nugalėtoja tapo Kipro atstovė Myrtani Pieri, daktaro laipsnį molekulinės biologijos srityje įgijusi Oksfordo universitete Jungtinėje Karalystėje. Ten baigusi ir podaktarines studijas, grįžo į Kiprą. Jaunoji tyrėja per "Šlovės laboratorijos" konkursą pasakojo apie savo pastangas suprasti, kaip proteinai, esantys plonojoje žarnoje ir inkstuose, perneša vaistus į mūsų kraujo sistemą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"