TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Matuojant žemę ir stebint žvaigždes

2013 05 28 8:00
Šiemet sukanka 400 metų, kai buvo išleistas labai tikslus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.

Šiemet sukanka 400 metų, kai Lietuvos kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos darbu, rūpesčiu ir lėšomis 1613 metais Amsterdame buvo išleistas tikslus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir gretimų sričių žemėlapis "Magni Ducatus Lithuaniae caeterarumque regionum illi adiacentium exacta descriptio". Jį sudarė Lietuvos kartografai.

Šis svarbus Europos kartografijos paminklas yra vienas pirmųjų, pasak Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Algimanto Česnulevičiaus, Rytų ar net Vidurio Europoje sudarytų žemėlapių. Jis labai tikslus ir parodo tuometines Lietuvos kartografų žinias. M.K.Radvilos žemėlapio 400 metų jubiliejui skirta ir šį savaitgalį, gegužės 30 - birželio 1 dienomis, Lietuvos kartografų draugijos rengiama tarptautinė konferencija "Nuo kartografijos iki geografinės informacijos mokslo".

Pasidalijant garbe

Geografas prof. A.Česnulevičius pasakojo, kad Lietuvos teritorijos žemėlapiai kurti dar antikos laikais, tačiau pirmieji detalesni kartografijos kūriniai pasirodė maždaug prieš 450 metų. Pirmųjų Lietuvos geografinių žemėlapių autoriai buvo užsieniečiai, taip pat užsienyje mokęsi ar dirbę tautiečiai. Kartografijos srityje tuo metu pirmavo olandai: leido daug žemėlapių, turėjo puikių graverių ir išmanė žemėlapių sudarymo metodiką. Pernai buvo paminėtos vieno garsiausių Renesanso epochos kartografų flamando Gerardo Merkatoriaus 500-osios gimimo metinės. Jo sudarytame pasaulio atlase įdėtas ir Lietuvos vaizdas.

Lietuviai kartografijos srityje nelabai atsiliko nuo olandų, tačiau ankstesni, pavyzdžiui, XVI amžiaus viduryje Motiejaus Strubičiaus ar Vaclovo Grodeckio kurti, žemėlapiai nebuvo tokie tikslūs. Unikalus Antano Vydo sudarytas LDK žemėlapis neišliko. M.K.Radvilos žemėlapis, pasak geografo, išėjo toks tikslus, nes XVI amžiaus antroje pusėje Lietuvoje buvo vykdoma valakų reforma - inventorizuota ir išmatuota žemė.

LDK žemėlapio sudarymui vadovavo Trakų vaivada M.K.Radvila (1549-1616), dar žinomas Našlaitėlio slapyvardžiu. Jis buvo labai išsilavinęs ir plataus akiračio žmogus: studijavo Vilniaus universitete (VU), tobulinosi Italijoje, jaunystėje nukeliavo ir į Palestiną, o įspūdžius labai įdomiai aprašė knygoje "Kelionė į Jeruzalę". M.K.Radvila buvo gerai susipažinęs su tuometine kartografijos pažanga. Be to, tokios didelės teritorijos kaip Trakų vaivadija žemių valdytojas turėjo lėšų žemėlapiui sudaryti.

"Lenkų tyrinėtojai garbę labiau priskiria kartografui Tomaszui Makowskiui, tarnavusiam pas Našlaitėlį Nesvyžiuje. Jis atliko iš tikrųjų didelį darbą, - pripažino prof. A.Česnulevičius. - XVI amžiaus pačioje pabaigoje T.Makowskis nubraižė galutinį žemėlapio variantą. Tačiau į sudėtingą kartografijos kūrinio parengimo procesą įsitraukė daug žmonių. Pirmiausia reikėjo VU dėstytojų, profesorių žinių. Žemėlapiui sudaryti buvo labai svarbūs astronominiai matavimai. Norint tiksliai nustatyti kokios nors vietovės padėtį, atlikti ilgalaikiai astronominiai stebėjimai. Vilniaus koordinatės buvo išmatuotos senojoje universiteto observatorijoje, kitų miestų - dažniausiai nuo katedrų ar bažnyčių bokštų naktimis. Kai kuri informacija buvo renkama ir iš parapijų klebonų. Jie apklausdavo savo parapijiečius. Jei to nebūtų buvę daroma, žemėlapis būtų buvęs skurdus, nepateikiantis nieko naujo."

Vis dėlto praėjo dar keliolika metų, kol sudėtingomis to meto Lietuvos sąlygomis buvo rasta lėšų žemėlapio leidybai. Prityręs olandų meistras Hesselis Geritszas kelerius metus graviravo žemėlapį vario plokštėje, kad būtų galima spausdinti. Vėliau jau išspausdintus nespalvotus žemėlapio egzempliorius, kaip tada buvo įprasta, akvarele dar nuspalvino dailininkai.

Prof. A.Česnulevičiaus pranešimas šį savaitgalį vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje bus skirtas 1613 metais išleistam Lietuvos žemėlapiui./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tėvonijoje ir pakraščiuose

M.K.Radvilos žemėlapis apėmė maždaug milijono kvadratinių kilometrų teritoriją: pietuose beveik siekė Juodąją jūrą, t. y. Dniepro žemupį žemiau Zaporožės slenksčių, šiaurėje - Dauguvą, rytuose - Dniepro upę dar už Smolensko, vakaruose kartografuota ir dalis tuometinės Prūsijos teritorijos. Maždaug kvadratinio metro žemėlapis stambaus mastelio - beveik 1:1000 000. Aiškiai matyti, kaip atkreipė dėmesį geografas, kad Lietuvos gyvenviečių žemėlapyje yra daugiausia, geriausiai parodytas ir jos hidrografinis tinklas, nes tėvonija vis dėlto buvo geriau žinoma nei pakraščiai. Juos vaizduojant pasitaikė ir daugiau klaidų.

Žemėlapis buvo sudarytas iš dviejų dalių. Be pagrindinio žemėlapio, kaip labai svarbi komunikacinė sistema buvo kartografuotas Dniepro žemupys su Zaporožės slenksčiais - reikšmingas prekybos kelias į Turkiją, Juodosios jūros baseiną. Ši vieta, pasak prof. A.Česnulevičiaus, buvo svarbi ir strateginiu požiūriu. XVII amžiuje prasidėjo ukrainiečių išsivadavimo judėjimas, iš esmės inspiruotas Rusijos, turėjusios savų interesų sukelti Ukrainą prieš tuometinę Lietuvą ir Lenkiją. Todėl Dniepro vaizdas išliko daugeliu atvejų, kai žemėlapis buvo perspausdinamas dar visą šimtmetį. Labai svarbus ir žemėlapio apačioje pateikiamas tekstas - geografinis teritorijos aprašas lotynų kalba. Jis rodo žemėlapio universalumą, nes Renesanso epochoje lotynų kalba vartota kaip tarptautinė.

XVII - XVIII amžiuje M.K.Radvilos žemėlapiu naudojosi ir kiti žemėlapių sudarytojai. Labai dažnai tikslus ir geras jo vaizdas būdavo tiesiog perpiešiamas, patikslintas daugiausia nebent lokaliais matavimais. Pavyzdžiui, prancūzo Gilliamo de Vasseur de Beauplano 1657 metais sudarytas žemėlapis savo tikslumu labai primena M.K.Radvilos žemėlapį, panaši ir kartografuota teritorija, todėl manoma, kad buvo pasinaudota ir tuo kartografijos kūriniu, ir jam surinkta informacija. Pridėtas ir Dniepro žemupio vaizdas. Dar vienas žemėlapis, sudarytas olando Hendriko Hondiaus, taip pat labai panašus į M.K.Radvilos žemėlapį. Spėjama, kad dalis vaizdo yra perkelta iš jo. Tačiau gana tiksliame ir labai geros kokybės XVII amžiaus pabaigoje olando Carelo Allardo sudarytame žemėlapyje kartografuota jau kur kas didesnė teritorija: toliau nei Dniepro upė, apimta Juodoji jūra ir Livonijos, t. y. Latvijos, dalis, beveik visa Lenkijos teritorija, Dunojaus upė, Vengrijos dalis, beveik visa Rumunija.

"Gausybė išleistų Lietuvos žemėlapio variantų rodo, kad mūsų valstybė daug kam rūpėjo. Jos rytinė siena laikyta kaip ir Europos riba, nes stačiatikių Rusija, nors ir krikščioniška, atrodė kitokia, - pasakojo geografas. - Kitas dalykas, Lietuva į Vakarų Europą tiekė grūdų, medienos ir kitų žaliavų. Vakariečiams rūpėjo ir Lietuvos tranzitinė padėtis prekybai su Rusija, turtinga kailių, brangakmenių, kitų gamtos turtų. Taip pat rūpėjo vadinamasis šiaurinis kelias į Rytus iš Skandinavijos, vikingų atrastas dar Viduramžių pabaigoje prekiauti su musulmoniškais kraštais."

Lietuvos kartografo V.Grodeckio XVI amžiuje sudarytas žemėlapis.

Per šimtmečius

M.K.Radvilos žemėlapį iš nepelnytos užmaršties, pasak prof. A.Česnulevičiaus, XX amžiaus viduryje prikėlė Lietuvos kartografas prof. Vaclovas Chomskis. Jis savo disertacijoje įvertino šio žemėlapio svarbą Renesanso epochos Europoje, kai kartografija kilo ir kitose šalyse: Vengrijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Žemėlapiuose būdavo sudedama visa turima informacija apie vaizduojamas teritorijas, ir 1613 metų žemėlapis parodo tuometines Lietuvos kartografų žinias.

Yra žinomi du išlikę pirmojo leidimo M.K.Radvilos žemėlapio originalai. Abu priklausė Švedijai. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, vienas buvo padovanotas VU bibliotekai ir dabar saugomas Senųjų leidinių skyriuje.

Prof. V.Chomskis dar sovietmečiu inicijavo ir pirmojo Lietuvos atlaso sudarymą, kai kartografuojamos visos sritys pradedant geologija ir baigiant istorija. Daugiau Lietuvos atlasų iki šiol nėra išleista.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"