TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Matyti kiaurai verdantį metalą

2008 06 03 0:00
Prof. R.J.Kažys - per 100 išradimų autorius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Turbūt ne vienam teko iškęsti bjaurią procedūrą, kai gydytojai grūdo pro stemplę į skrandį zondą. Dabar kauniečiai mokslininkai kuria kur kas draugiškesnę ultragarso technologiją.

Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius ir K.Baršausko ultragarso instituto vadovas prof. habil dr. Rymantas Jonas Kažys šiemet buvo apdovanotas Pažangos partnerystės premija. Ji skiriama už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą. Laureatas pirmiausia pabrėžė mokslo ir gyvenimo partnerystę, garantuojančią saugesnį mūsų gyvenimą ir saugų mums pavojingų objektų funkcionavimą.

Piliulė - žvalgė

Kol kas visa organizmo diagnostika ultragarsu atliekama iš išorės, tačiau tokioje svarbioje žmogaus organizmo dalyje kaip virškinimo traktas gana dažnai pasitaikantiems piktybiniams augliams aptikti geriausia būtų ne išorės patikra.

"Apie 10 milimetrų skersmens ir apie 15-20 milimetrų ilgio piliulėje sumontuota visa ultragarso sistema. Ji ratu nuskaito ultragarsinį spindulį. Žmogus praryja tą piliulę, nors ir didoką, bet vis dėlto piliulę, ir ši keliauja per visą žarnyną, atskleisdama jo vidaus ultragarsinį vaizdą. Vėliau kompiuteriu tą vaizdą galima analizuoti visais pjūviais", - apie vadinamąją draugišką technologiją pasakojo prof. R.J.Kažys.

Mokslininko vadovaujamas Kauno technologijos universiteto K.Baršausko ultragarso institutas, ko gero, vienas pirmųjų pasaulyje sukūrė tokią ultragarso sistemą. Belieka sulaukti, kol užsienio kolegos sukurs reikiamą miniatiūrinę elektroniką. Sudėtingas tarptautinis projektas, kuriame bendradarbiauja Portugalijos, Italijos, Ispanijos, Anglijos, Rumunijos, kitų Europos šalių mokslininkai, jau įžengė į paskutinę stadiją. Pirmieji bandymai, atlikti su jūrų kiaulytėmis, buvo sėkmingi. Kokia bus piliulių kaina, priklausys nuo to, kiek jų reikės.

Roboto ranka

Atrodytų, kas gali būti bendra tarp tokių piliulių ir branduolinės energetikos ar aerokosminių medžiagų. Vis dėlto ultragarsinių tyrimų principai yra šiek tiek panašūs, tik smarkiai skiriasi jų techninis įgyvendinimas.

Daugiau kaip prieš dešimt metų kauniečiai mokslininkai pirmi pasaulyje sukūrė ultragarso technologiją, garantuojančią branduolinio reaktoriaus kuro kanalo saugumą. Pirma pasaulyje branduolinio kuro kanalo kontrolės ir diagnostikos sistema iki šiol veikia Ignalinos atominėje elektrinėje.

Branduolinės energetikos srityje taip pat pasirašyta 10 metų bendradarbiavimo sutartis su Belgijos atominių tyrimų centru. Belgijoje kuriamas naujo tipo reaktorius, kurio pagrindinė paskirtis - deginti radioaktyvias branduolinių elektrinių atliekas. Tokių atliekų skilimo pusperiodis, kol jų radioaktyvumas sumažėja bent per pusę, yra labai ilgas. Gali būti tūkstančiai, dešimtys tūkstančių metų. Kai kurios atliekos išlieka net iki milijono metų. Naujo tipo reaktoriuje branduolinės atliekos suskyla labai greitai ir daugelis radioaktyviųjų elementų tampa nebepavojingi. Pavyzdžiui, vienas toks elementas, kurio skilimo pusperiodis yra milijonas metų, deginamas suskyla per kelias sekundes.

"Problema yra ta, kad reaktorius veikia pripildytas skysto metalo, naudojamo pirmiausia aušinti, o vėliau - ir kitais tikslais. Reaktoriaus saugumui garantuoti reikia matyti kiaurai skystą metalą - kas yra jo viduje ar už jo. Vieni mato akimis, tai yra optinėmis bangomis, o mes, - juokėsi mokslininkas, - aparatūra. Tam tikslui gali būti naudojamos tik ultragarsinės bangos. Vėliau jos paverčiamos mūsų įprastai matomu vaizdu ir operatorius gali pasakyti, ar viskas yra taip, kaip turi būti."

Kitas svarbus dalykas - tame milžiniškame keturių metrų skersmens ir šešių metrų aukščio virdulyje, pilname verdančio metalo, reikia labai tiksliai valdyti roboto ranką, keičiančią kurą, kurį reikia sudeginti. Roboto rankos judesiai turi būti labai tikslūs - galima tik pusės milimetro paklaida.

Belgijoje statomam reaktoriui, kad jis galėtų saugiai atlikti visas numatytas funkcijas, kauniečių mokslininkų baigiama kurti ultragarso sistema taip pat yra pirma pasaulyje.

"Labai sudėtingas projektas, - pripažino prof. R.J.Kažys. - Svarbiausia, kad visa aparatūra, įkišta į skystą metalą, turi veikti be aušinimo, neatšaldoma mažiausiai metus, o pageidautina - penkerius metus be priežiūros."

Kai 2006 metais Belgijos karališkoji pora lankėsi su vizitu Lietuvoje, karalius Albertas II atvyko į Kauno technologijos universitetą vien dėl K.Baršausko ultragarso instituto projektų ir beveik pusantros valandos skyrė susipažinti su kauniečių ir Belgijos atominių tyrimų centro bendradarbiavimo projektu.

Saugiai skraidyti

Šiuo metu beveik visi naujo tipo lėktuvai, pradedant didžiausiu pasaulyje milžinu "Airbus 380" ir baigiant naujausiu "Boeing", yra gaminami jau nebe iš metalo, o iš vadinamųjų kompozitinių, paprasčiau tariant, sudėtinių medžiagų. Jos yra plačiai naudojamos ir kosminiams aparatams gaminti.

Lėktuvų ir kosminių aparatų saugumui garantuoti labai svarbu, kad vadinamosios aerokosminės medžiagos būtų be vidinių defektų. Tokiems plyšiams ar trūkiams nustatyti plačiai taikomos ultragarso technologijos. Nemažai jų yra sukūręs ir K.Baršausko ultragarso institutas. Kai kurios kauniečių technologijos pradėtos taikyti pirmą kartą pasaulyje.

"Joms nereikia tiesioginio sąlyčio, - pasakojo mokslininkas. - Kai einame ultragarsinio tyrimo pas medikus, jie paima daviklį, tepa želė, spaudžia, sako, kad blogai matyti. Mūsų sukurtos technologijos nieko netepant, nespaudžiant, tiesiog per oro tarpą leidžia nustatyti defektus, jų dydį ir vietą. Dabar su jomis mėginsime eiti į rinką."

Desantininkas Švedijoje

Skandinavijoje viena labiausiai išsivysčiusių pramonės šakų yra popieriaus ir kartono gamyba. Nors ir kaip būtų keista, popierius - labai sudėtinga medžiaga ir viena svarbiausių jo charakteristikų yra mechaninis stiprumas. Pavyzdžiui, lazeriniam spausdintuvui naudojamas popierius yra visiškai kitoks nei pakavimo popierius. Kaip nustatyti, ar popieriaus stiprumas atitinka jo paskirtį?

"Buvau ką tik baigęs institutą, kai 1966 metais taip pat pirmi pasaulyje sukūrėme metodą ir prietaisą popieriaus savybėms nustatyti laboratorijoje. Paskui žengėme kitą žingsnį - kaip nustatyti tas savybes gamykloje. Aparatūra buvo labai sėkmingai išbandyta tuometiniame J.Janonio popieriaus fabrike Kaune, tačiau mums pasakė: "O kam to reikia? Pabandėte, ir užteks." Tuo viskas baigėsi", - pasakojo išradėjas.

Praėjo geras laiko tarpas ir 1992 metais R.J.Kažį surado švedai, gaminantys aparatūrą popieriaus kokybei nustatyti įvairiais būdais, taip pat ir ultragarsu. Tokiu pat metodu, kokį kadaise jaunasis išradėjas siūlė. Švedai gaminamą aparatūrą eksportuoja į visą pasaulį ir yra užėmę maždaug 50 proc. tokios prietaisų rinkos. Sužinoję apie lietuvio patyrimą, iš karto paklausė, ar negalėtų jiems sukurti jau šiuolaikinę technologiją, kuri tiktų naudoti tiesiai ant popieriaus mašinos.

"Ta popieriaus mašina - apie 100 metrų ilgio ir apie 10 metrų pločio įrenginys, o jo keliamas triukšmas toks, kad reaktyvinis lėktuvas gali pasislėpti, - prisiminė pašnekovas. - Tokioje aplinkoje reikėjo sukurti aparatūrą, kuri matuotų popieriaus savybes jo nepažeisdama, popieriui judant iki 100 km per valandą greičiu. Karštis, drėgmė, popierius tiesiog lekia įkaitęs, rūksta. Iš mašinos einanti 10 metrų pločio popieriaus juosta vyniojama ant didžiulio ritinio. Reikia dar prieš tai išmatuoti visas popieriaus savybes. Jei jos yra ne tokios, kokių reikia, keičiamas gamybos procesas."

Per metus Švedijoje buvo sukurta ir nauja technologija, ir aparatūra. R.J.Kažys dirbo vienas. Kaip pats juokavo, buvo tarsi desantininkas. Tokia technologija buvo pirma pasaulyje, todėl iš karto buvo gauti patentai JAV, Kanadoje, Švedijoje, Europoje - iš viso septyni.

Dabar dar dvi paraiškos paskelbtos bei užregistruotos JAV ir Europoje. Darbas, susijęs su plastmasinių vamzdžių parametrų matavimu, buvo atliktas vienos Danijos įmonės užsakymu.

Vietoj autostrados - džiunglės

K.Baršausko ultragarso instituto mokslininkų kuriamos technologijos daugiausia keliauja į užsienio šalis. Jos galėtų būti taikomos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, per Kauno technologijos universitetą įsteigtos vadinamosios pumpurinės įmonės gamintų aparatūrą ir pardavinėtų vartotojams. Nesvarbu, Lietuvoje ar užsienyje.

Šiuo metu universitetai negali steigti tokių įmonių, nes šalies įstatymai draudžia universitetams būti įmonių dalininkais. Įstatymai jau leidžia, pavyzdžiui, naujai įmonei pirkti iš universiteto licenciją ir leisti technologiją į gyvenimą. Dabar rengiami nauji aukštojo mokslo ir turto valdymo įstatymai. Jei jie bus priimti, pagal turto valdymo įstatymą universitetai galų gale jau turėtų teisę steigti tokias nuo universiteto atsišakojančias įmones.

"Yra daug problemų, - sakė Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius, šias pareigas einantis nuo pernai rudens ir puse etato vadovaujantis K.Baršausko ultragarso institutui. - Viena iš jų - tvarka, trukdanti mokslo technologijas perduoti į realų gyvenimą. Dabar tokių kelių reikia ieškoti vos ne su juristais. Kiti žiūri į mus: "Atraskite takelį - mes irgi taip darysime!" Ar KTU turi tą kelią atrasti? Nėra taip, kaip turėtų būti. Mums autostrada turėtų būti nutiesta, o mes braunamės tarsi per džiungles. Dar skundžiamasi, kad mokslas atitrūkęs nuo gyvenimo."

Vienas geriau už 200

Prof. R.J.Kažio vadovaujamame institute dirba tik keliolika žmonių, tačiau jų darbas yra toks sėkmingas, kad dažnai kalbant apie kuriamas technologijas minimi žodžiai: "pirmą kartą pasaulyje".

Mokslininkas prisiminė kibernetikos pradininką Norbertą Wienerį. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečiai, suinteresuoti tyrimais, susijusiais su radarais ir priešlėktuvine gynyba, jam, kad geriau sektųsi darbas, įkūrė visą institutą. Davė 200 ar 300 žmonių. Po kurio laiko N.Wieneris susimąstęs pasakė: "Keisti žmonės. Jie mano, kad jei į vieną vietą surinks 200 kvailių, šie ką nors geriau padarys negu vienas."

Pasak K.Baršausko ultragarso instituto vadovo, pats gyvenimas atsijojo geriausius. Kai kitur žmonės iš mokslo pasitraukia ar išvažiuoja svetur, šiame institute sudarytos tokios sąlygos, kad niekas nenori bėgti. Aišku, pasitaikė žmonių, kurie nepritapo, nenorėjo dirbti arba jiems nepatiko darbo intensyvumas, tačiau yra ir tokių mokslininkų, kurie institute dirba jau ne pirmą dešimtmetį.

Iš pomėgio

"Nieko tuščioje vietoje nebūna, - sakė R.J.Kažys. - Ultragarso tyrimai buvo pradėti daugiau kaip prieš 50 metų prof. Kazimiero Baršausko iniciatyva. Jis buvo pirmas, kaip mes sakome, pokarinis universiteto rektorius. Tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) būtent jis inicijavo pirmiausia tiksliuosius mokslus ir pradėjo pirmuosius darbus ultragarso srityje. Aišku, palyginti su tuo, kas buvo tada, ir kas yra dabar, - neįsivaizduojamas skirtumas. Pirmas žingsnis visados būna mažas, bet jis - pirmas. Per daugelį metų buvo daug šviesių žmonių ir jie paliko labai ryškų pėdsaką. Sukauptos unikalios žinios ir patyrimas."

R.J.Kažiui tiesiogiai bendrauti su prof. K.Baršausku jau neteko. Skirtingos kartos - antro kurso studentas rektorių matydavo tik iš tolo. Tuometiniame Kauno politechnikos institute R.J.Kažys studijavo radioelektroniką.

"Mano specialybė buvo radioinžinierius. Tuo metu aparatūrai kurti reikėjo radistų, nes ta sritis be radiotechnikos neįsivaizduojama. Man buvo įdomu ir atėjau į tą sritį, - prisiminė pašnekovas. - Ultragarsas yra mano pomėgis. O dėl pomėgio sužinai viską, ką nori. Šioje srityje, pridėjus studentų laikus, dirbu nuo 1963 metų."

Iš Skuodo kilęs žemaitis - per 100 išradimų autorius. Kai kurie iš jų padaryti dar sovietmečiu. Pašnekovas juokavo, kad ultragarsas - rimtas dalykas, o žemaičiai imasi tik tokių.

R.J.Kažio vadovaujami mokslininkai nesiskundžia, kad neturi modernios aparatūros - ją pasidaro patys. Kitas dalykas, dabar uždirba tiek pinigų, kad jei ko trūksta, nusiperka papildomai.

Naujų idėjų ir produktų!

"Mums pavyko įsiveržti į Europos rinką. Tai turbūt yra pagrindinis dalykas, kuriuo didžiuojamės, ir Pažangos partnerystės premija man buvo paskirta už proveržį į Europą, - sakė laureatas. - Sukauptos žinios, sugebėjimas dirbti leidžia mums būti vieniems pirmųjų arba beveik pirmiesiems pasaulyje ultragarso srityje, todėl Europa dabar pati pas mus ateina. Ieško mūsų ir prašo dalyvauti projektuose. Įmonės ir korporacijos siūlo įvairius darbus. Europoje ir pasaulyje žino, kad ultragarso mokslo srityje Lietuva yra tos pačios svorio kategorijos valstybė kaip JAV, Didžioji Britanija ar Prancūzija."

Pats gyvenimas iškelia uždavinius, tik reikia, pasak pašnekovo, būti aktyviam. Pavyzdžiui, kai buvo sumanyta kurti naujo tipo branduolinius reaktorius ir reikėjo skysto metalo technologijų, visame pasaulyje ieškota, kas galėtų jas sukurti. K.Baršausko ultragarso instituto mokslininkai pirmieji pasakė: "Gerai, mes padarysime." Ir padarė.

"Moksliniai tyrimai ir jų įgyvendinimas šiuo atveju eina kartu, - kalbėjo prof. R.J.Kažys. - Šiuolaikiniame gyvenime vien teoriniai pamąstymai nieko nedomina. Domina, ar jų rezultatas bus konkretūs produktai, technologijos ir įrenginiai, kuriuos bus galima panaudoti. Tokie konkretūs prietaisai ir technologijos, kuriuos galima panaudoti, yra svarbiausias mūsų laimėjimas."

Iš karto trys projektai įgyvendinami su viena didele Šveicarijos korporacija matavimo technikos srityje. Baigiami keturi Europos Sąjungos šeštosios programos finansuojami projektai ir bus pradėti du septintosios programos projektai.

"Jau pranešė, kad laimėjome žiaurų konkursą ir gauname du naujus projektus: vienas susijęs su transporto priemonių saugumu, kitas - su suvirintų objektų saugumo tyrimo metodais, - pasakojo pašnekovas. - Šiuo metu iš viso esame padavę 14 paraiškų. Laukiame Briuselio sprendimų. Be to, nuolat vyksta derybos su įvairių įmonių atstovais, kurie atvyksta pas mus iš įvairiausių šalių pradedant ta pačia Šveicarija ir baigiant Pietų Korėja. Jie mus jau surado. Ir nori to paties - naujų idėjų, sprendimų, produktų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"