TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Mažinant socialinę atskirtį

2014 02 06 6:00
Švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus tikisi, kad pradėta diskusija dėl planuojamo nuo 2015 metų įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo, bent kiek pagerins studijų sąlygas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Artėjant Lietuvos abiturientų lemtingo apsisprendimo laikui, švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus perduodama gera žinia, kad šiemet pirmą kartą po penkerių metų pertraukos nebemažinamas į valstybės finansuojamas vietas priimamų studentų skaičius. Kartu siunčiamas labai aiškus signalas rinktis tas studijų programas, kurios turi perspektyvą Lietuvoje.

Tarp perspektyviųjų - technologijos, biomedicinos, fizinių mokslų, taip pat, žinoma, meno studijos, jei žmogus tam gabus. Labai svarbūs visuomenei ir humanitariniai mokslai. Tačiau trys socialinių mokslų sritys pernelyg išsipūtė: verslo vadybos, teisės ir ekonomikos specialistus rengia daugybė universitetų, nepaisydami savo profilio ir taip keldami studentų sumaištį.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus atsakė į "Lietuvos žinių" klausimus.

Be didelių revoliucijų

- Kaip Švietimo ir mokslo ministerija pasirengusi padėti abiturientams renkantis studijas ir specialybę? Kokios naujovės ir jau patikrinti dalykai laukia jų per priėmimą į aukštąsias mokyklas?

- Didelių revoliucijų šiemet neįvyko. Ministerijoms ir aukštosioms mokykloms išsiuntinėjome raštą, kad pareikštų savo pastabas ir pageidavimus dėl numatytų paskirstyti lėšų specialistų planavimui. Formuojame tris pinigų srautus. Didžiausias - vadinamieji studijų krepšeliai. Juos siūlome išdalyti į 19 studijų krypčių ir kiekvienai grupei numatyti tam tikrą priimamų studentų skaičių. Antras srautas - geru trečdaliu padidintos tikslinio finansavimo vietos, formuojamos pagal būsimų darbdavių sutartis su aukštąja mokykla ir studentu. Prie tokių specialistų rengimo pagal naują tikslinio finansavimo schemą gali prisidėti ir savivaldybės ar ministerijos. Tai būtų papildomos vietos prie studijų krepšelių, tačiau irgi visiškai finansuojamos valstybės. Trečias lėšų srautas - vadinamosios studijų stipendijos, kurios iš esmės daugiausia nukeliauja į privačias aukštąsias mokyklas remti gabiausiems studentams. Svarbiausias kriterijus - jų akademiniai rezultatai per priėmimą negali būti žemesni nei valstybės finansuojamų vietų studentų. Manome, kad ši finansavimo rūšis nuo 2015 metų turės išnykti. Jau beveik baigtame rengti Mokslo ir studijų įstatyme tokių stipendijų privačių aukštųjų mokyklų studentams nėra numatyta. Nebent būtų unikalios studijų programos, t.y. tokių studentų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.

Nuo 2009 metų valstybės finansuojamų studentų skaičius kasmet mažėjo po kelis, o pastaraisiais metais - po 9 procentus. Aišku, lygiai tokia pat dalimi mažėjo ir abiturientų. Tačiau siekdami didinti aukštojo mokslo prieinamumą, numatėme, kad dabartinės lėšos leidžia priimti maždaug tą patį studentų skaičių. Tik mažiname 10 proc. socialinių studijų krypčių studentų priėmimą, nukreipdami juos į tikslinio finansavimo schemą. Priėmimą į pedagogines studijas mažiname dar labiau, siekdami perkelti mokytojų rengimą į vadinamąją antrąją studijų pakopą. Šių metų naujovė - 80 studijų vietų, kai pedagogai bus rengiami įgiję kurios nors krypties bakalaurą. Pastebėjome, kad pastaruosius dvejus metus Lietuvos edukologijos universitetas, pagrindinė mokytojų rengimo aukštoji mokykla, nebepriima studentų į Lietuvai reikalingas studijų kryptis: gamtos mokslų, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos. Didelio trūkumo nėra, bet atsinaujinimui reikia specialistų. Žinoma, toliau egzistuos ir kitas pedagogų rengimo modelis, kai lygia greta įgyjama ir kurios nors krypties dalykinė, ir pedagoginė kompetencija.

Ne kiekybė, o kokybė

- Kokias aukštojo mokslo tendencijas išskirtumėte?

- Norime, kad universitetai šiek tiek daugiau specializuotųsi. Krepšelių reforma padarė meškos paslaugą, nes universitetai, vaikydamiesi pinigų, pradėjo galvoti ne apie kokybę, o kiekybę. Atsirado labai daug panašių studijų programų. Muzikus pradėjo rengti Kauno technologijos, kalbų specialistus - Mykolo Romerio universitetas. Aukštosios mokyklos baigia prarasti savo tikrąjį veidą. Seniai žinojome, kad Lietuvos edukologijos universitetas stiprus mokytojų rengimu. Dabar mokytojus rengia vos ne kiekviena aukštoji mokykla. Lietuvos muzikos ir teatro akademija garsėjo menų specialistais, pastaruoju metu juos pradėjo rengti daug aukštųjų mokyklų. Lietuvoje atsirado turbūt penkios biochemijos programos. Svarbiausia, kad net išteklių tokių neturime: ne tik materialiųjų, bet kartais - ir žmogiškųjų. Laikas baigti universitetų konkurencinį etapą ir labiau mąstyti apie kooperavimąsi, koncentravimąsi į tam tikras problemas. Pradėjome per daug priimti žmonių į socialinius mokslus. Žinoma, reikia ir vadybininkų, ir apskaitininkų, buhalterių, ekonomistų, teisininkų, socialinių darbuotojų, psichologų, tačiau akivaizdus jaunimo polinkis į tris sritis - teisę, verslo vadybą, ekonomiką. Vis dėlto po truputį pradedama suprasti, kad technologijos, biomedicinos, fizinių mokslų studijos turi perspektyvą. Net atsiranda mokančiųjų už tokių krypčių studijas kaip genetika ar fizika. Kas ketvirtas Lietuvos jaunuolis yra įvardijęs norą tapti mediku. Nors dalis neperlipa ir mokamų studijų balų kartelės, medikų rengiame daug ir nemažai jų, ypač studijuojančiųjų savo lėšomis, mano, kad investicija atsipirks, nes išvažiuos dirbti į užsienį. Pavyzdžiui, tarp skandinavų kalbų studentų jau yra įgijusių mediko diplomą. Dalis nebelieka Lietuvoje net rezidentūrai - ieško vietos užsienyje. Tendencija labai bloga. O Lietuvoje padėtis tokia, kad rajonuose reikia specialistų, tačiau jie prisikviečiami tik konsultuoti kartą per savaitę už pusę ar ketvirtį etato.

Atpiginti studijas

- Kokių pokyčių galima tikėtis iš 2015 metais planuojamo įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo?

- Šiuo metu vyksta diskusijos daugiausia dėl finansavimo dalies. Ryški politinė nuostata - atpiginti studijas, nes dabartinės kainos labai aukštos: Lietuvai tenka antra vieta Europoje po Jungtinės Karalystės. Milžiniška socialinė problema, kai daug jaunuolių negali patekti į nemokamas vietas, nes buvo prasčiau parengti savo mokyklose arba tėvai neinvestavo į papildomą mokymą. Vien baigiamųjų egzaminų kriterijus nėra objektyvus, jis turi labai negerą socialinį užtaisą - didina socialinę atskirtį tarp miestų ir kaimų, pasiturinčių ir neturtingų šeimų vaikų. 2009-2010 metais Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad geresnius valstybinių brandos egzaminų pažymius gauna didžiuosiuose miestuose gyvenantys abiturientai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas, nei, tarkim, gabūs kaimo vaikai. Tirsime taip pat korepetitoriavimo mastą Lietuvoje, nes pastarasis tyrimas atliktas 2005 metais, kai galiojo labai draugiška aukštojo mokslo sistema: maždaug pusė studentų mokėsi nemokamai, o kita pusė - mokėdama 520 litų. Statistikos departamento duomenimis, 2008-2009 metais iš viso buvo daugiau kaip 200 tūkst., o dabar - tik 157 tūkst. studentų. Jų mažėjimui, aišku, įtakos turėjo ir demografiniai veiksniai, tačiau ne mažiau svarbios ir socialinės priežastys. Dalis jaunų žmonių tiesiog negali sau leisti imti tokio dydžio paskolos ir užsikrauti skolos naštos. Studentams nepalanki ir pati paskolų sistema, kai palūkanos mokamos iš karto, vos paėmus paskolą. Dabartinės Vyriausybės tikslas - išspręsti šias socialines problemas, kad aukštasis mokslas būtų socialiai prieinamas ir nedidėtų socialinė atskirtis. Dėl to ir diskutuojame. Kai pasieksime sutarimą tarp bendruomenių, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, studentų, tėvų, visuomenės, pasirinksime geriausią modelį. Nors esame neturtinga valstybė, tikiuosi, kad pradėta diskusija bent kiek pagerins studijų sąlygas.

Padės kvalifikacijų žemėlapis

- Kokių darbo ir karjeros perspektyvų būsimieji studentai galėtų tikėtis Lietuvoje? Kas daroma šioje srityje mažinant emigraciją?

- Problema kompleksinė. Švietimo ir mokslo ministerija gali planuoti specialistų rengimą, bet pasakyti, kur tie žmonės įsidarbins, kai bene 70 proc. sektoriaus yra privatus, labai sunku. Tačiau turime tam tikrus instrumentus. Vienas jų - baigiamas kurti kvalifikacijų žemėlapis. Jame bus fiksuojama žmogaus įgyta profesija, apimant ir profesinį ugdymą, koleginį ir universitetinį išsilavinimą pagal specialybę, studijų kryptį, įsidarbinamumą (ar registravosi darbo biržoje, ar iš karto susirado darbą), darbo pobūdis pagal specialybę ir net gaunamas atlyginimas. Aptartos visos detalės, kad asmens duomenys būtų apsaugoti. Toks kvalifikacijų žemėlapis leis pasakyti tam tikras tendencijas ir padės abiturientų profesiniam orientavimui. Kita vertus, žmonės nestoja į kai kurias studijų programas, net ir žinodami, kad yra tokių specialistų poreikis, dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, mažo atlyginimo. Arba stoja tie, kurie ketina pasimokyti kalbų ir emigruoti. Net studijoms renkasi užsienio šalis, ką ir kalbėti, kad dalis absolventų Lietuvoje paprasčiausiai nepasilieka. Švietimo sistema negali atsakyti už visas socialines valstybės problemas. Emigracijos problema yra labai skaudi. Iš dalies kalta galbūt ir švietimo sistema. Po 2009 metų reformos studijų sąlygos Lietuvoje smarkiai pablogėjo. Prisidėjo ir krizė, sumažėjo realieji darbo užmokesčiai. Tačiau esame optimistai ir tikimės, kad žmonės įgis naujos kompetencijos ir grįš į Lietuvą. Be abejonės, Lietuvoje bus gerokai daugiau studentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"